Kiek galima? Žmonos jau sukrovė Seimo nariams lagaminus, patikrino, ar gerai išsitraukia jų rankenos, pasukiojo ratukus. Marškinėliai, glaudės, maudymosi kostiumėliai, suknelės, net šlepetės - viskas sulankstyta, gražiai sudėliota. Ir še tau. Urėdijos kaip Palangos smėlį nuplovė svajones apie saulę, baseiną ir „viskas įskaičiuota“.  
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, pavyzdingiausias šeimos žmogus, viešai burzgia, kad gailisi su valstiečiais susidėjęs. Pats kaltas. Pizium patikėjęs, gero nelauk.
 
Per savo netrumpą gyvenimą esu gal kokius du kartus mačiusi gyvą urėdą. Miškai man rūpi tiek, kiek juose auga grybų. Dabar kartu su visais kiekvieną dieną apie juos girdžiu. Apie ką dėmesio centre, nuoga tiesa, savaitės komentaras, labas rytas ir labas vakaras? Apie u r ė d u s.
Visa kita jau nebesvarbu. Greta išleido knygą ir aplinka nutilo. Net Aurelijaus Verygos arkliukas kluptelėjo. Nebežvengia taip žvaliai apie prasigėrusią Lietuvą.
 

Jeigu mes pirmi, koks skirtumas, kiek turim alkoholikų? Aukso medalio niekas neatims. Prieš pat mindaugines ministras vis dėlto neišlaikė. Paskelbė naują statistiką. Pusė Lietuvos vyrų - probleminiai ugninio vandens vartotojai. Iš jų net aštuoniasdešimt procentų alkoholikai. Susimulkino. Ir kad tik 1801 žmogelį apklausė. Ir man čia kyšo žmonos auksinė garbana.

Nesvarbu ką galvoja ministras, paklausk apie tai jo antrosios pusės.
Kitaip niekaip negali paaiškinti, kad šiandien, kai lygios teisės ir moterys ima vadovauti plačiausiu frontu, apklausos rezultate joms atseikėtas niekingas šešiolika procentų. Žinia, esam truputį melagės, truputį koketės, truputį svajotojos. Geri vyrai, netgi jei jie ministrai ar tik profesoriai, ima ir patiki.
 
Lietuviai ypatingi. Valdžia daro nesąmones, o mes krizenam. Jokio pykčio, streikų ar muštynių. Toks lengvas pamišimas. Sostinės savivaldybė su Remigijum Šimašium ir Gintautu Palucku staiga nustemba, kad vis dar veikia spec. poliklinika spec. klientams. Vilnius tai žinojo senų seniausiai. Daug metų tokiai tvarkai vadovavo nomenklatūrinis seniokas. Žinojo, kada liežuvį už dantų reik laikyti, todėl išpešt ką nors, jei nieks neliepė iš viršaus, net su įkaitintom replėm būtų neįmanoma.Tai jis balkone vienais triusikais su premjeru Algirdu Brazausku atostogų metu pozavo dienraščio puslapiams. Atrodė pasimetęs kaip švieson išmestas kurmis. 
 
„Delfis“ išspausdino likusių ištvermingiausių spec. poliklinikos lankytojų sąrašėlį... Liūdna skaityti. Palyginti su sovietiniais laikais, šiandien beliko nomenklatūros ašaros. O ir pati poliklinika nugyventa taip, kad tinka tik partijų altaristoms bei trečios linijos seimūnams. Jaunesni ir apsukresni greituoju būdu persikraustė į daug geriau įrengtus pirminės sveikatos priežiūros centrus arba tiesiog į aukščiausio lygio ligonines. Vietoj registratūros - vyriausiojo kabinetas. Specialistas visada pasiryžęs kantriai išklausyti. Neklauskit, ar jis dėlto laimingas.
 
To dar neužtenka. Kai kurie Seimo nariai įsigudrina tokiu būdu, kaip jam atrodo pigiai ir širdingai, pasitarnauti rinkėjams. Užtenka telefono skambučio ir nustebęs provincijos pacientas jau vietoje. „Pamatytumėt, kas pas mane už durų sėdi“, - giriasi patenkintas ligoninės generolas. Aišku, kad ligos susuktas ar piktą uošvę atboginęs prižadės visko. Pinigų, įstatymų ir įsakymų pataisų, patarpininkaus dėl įkainių ir šiaip neleis skriausti. Šie savo ruožtu kelia markę. Pagydyti nepagydomą, išblaivinti neišblaivomą, surasti ligą ir gauti vaistų, kurių nieku kitur negausi. Nebent Mėnulyje.
 

Prokuratūra ieško korupcijos, bet galų gale neranda, o visi kiti jau seniai neieško. Nes ir taip randa.   
 

Latvijoje streikuoja šeimos gydytojai. Braliukai nusiteikę rimtai. Net nuo rugsėjo įsigaliosiantį elektroninį receptą, neskaitant apmokėjimų ir kitų dalykų, įrašė į reikalavimų sąrašą. Latviai šeimos daktarai rodo vyriausybei špygą. Jeigu IT sistemos nebus greitos, patikimos, blogai dirbs, strigs, jie nesinaudos tuo stebuklu. Ligos diagnozių nerašys ir viskas. Nėr kada. O mūsiškiai? Tylu. Vadinasi, visiems tinka.
 
Ypač tiems, kas sukišo milijonus į birbiantį e.receptą, ir tiems, kurie šiandien bando iš jo išgauti muziką. Jau ir išeitis rasta. Visų problemų sprendimo panacėja - reorganizacija. E.sveikatą iš Registrų centro perkėlus į begalvę su amžinais laikinaisiais vadovais Valstybinę ligonių kasą. Kiek tai kainuos? Kam rūpi? Kas užsakė straipsnį, nupirko žurnalistą? Valdžia nesupranta erzelio. Algas gi įsakėm pakelti, vaistus atpiginom, veikliąsias medžiagas kaip kokius spermatozoidus paleidom pigiems vaistams dauginti.
 
Tai tik tūpas kaimietis nesugalvoja, kad lovio perstumdymas, kad ir mėšlinam garde, jeigu tai - valstybinis reikalas, yra pažangus, pelningas dalykas. Valstietis - aukštesnė kategorija. Todėl dabar atėjo lovių perstumdymo metas, tegul ir alkoholikų bei visų kitų probleminių netikėlių apsuptyje.
 
O kaip su urėdijom, Seimo narių atostogomis ir alkoholikais? Pirmi du klausimai vienaip ar kitaip išsispręs, nes ypač glaudžiai sulipę. Miškas ir laisvė taip dera. Dėl probleminių ir alkoholikų sudėtingiau. Politikai negalvoja, kad lietuviai moka ne tik krizenti, bet taip pat užsispirti ir daryti atvirkščiai. Už ką kiekviename ne blaivininkų susibūrime pirmas tostas? Taigi. Net pavardės rašyti nebereikia, nes ji tampa bendriniu žodžiu.
Kova su puse Lietuvos gyventojų visada bus panaši į bandymą sustabdyti jūros bangas pliku užpakaliu.