Boba iš ratų
Jolanta Babiliūtė
2016-02-25
Boba iš ratų, kumelei liūdna. Taip galima apibūdinti medikų nuotaikas tarpuvaldžiu, kai eilinį kartą spėliojama, koks bus naujasis sveikatos apsaugos ministras. Tokį plaukimo trenerį, kuris liepia šokti į vandenį atvertomis burnomis ir klausytis komandų iš viršaus, jau turėjome. Iš rutulio stūmimo sektoriaus persikvalifikavusią į lengvąją atletiką - taip pat. Nuo jos, kad nematytų vaizdo, užsimerkę bėgo bet kur. O ji jau spręsdavo, kas pasiekė finišą ir kas gaus prizą. Jautresni ar dėl blogos orientacijos nurisnoję į stadiono vidurį nesiskaito.
Per vieną kadenciją - trečias sveikatos apsaugos ministras, jeigu neskaičiuosime laikinojo, finansų eksperto Rimanto Šadžiaus. Jis kažkur toli... Vadovauja telefonu. Jam prieš akis - ne apšepusios buvusio pašto, o dabar SAM sienos. Driekiasi Briuselio arimai. Nemaišyti su to paties pavadinimo kopūstų laukais.
Ko imsis, jeigu kitą savaitę bus šviežiai iškeptas naujasis sveikatos apsaugos ministras - Kristaus amžiaus parlamentaras, Seimo Sveikatos reikalų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas - Juras Požela? Liko, jei atmesi vasaros atostogas, kiek daugiau nei pusmetis. Neramina amžius. Ims ir trinktels kokią bombikę. Išgąsdins, paskui nuramins, kad pajuokavo. Medikų visuomenė inertiška: kol paskutinis atsipeikės - jau ir ministro kadencijos pabaiga.
Atėjęs į ministrus Vytenis Povilas Andriukaitis pažadėjo išspręsti tris klausimus. Pirma, imsis priemonių pacientų eilėms trumpinti, antra, mažins vaistų kainas ir ribos jų reklamą, trečia, išraus korupciją, be to, dar gydytojus įpareigos teikti interesų deklaracijas. Studentai kilnių idėjų vedami apklijavo gydytojų duris geltonais lipdukais. Kad kiekvienam asilui būtų aišku: nori šieno - nusišypsok saulės vaiko šypsena ir nebenorėsi. Algų dydis - ne taip svarbu. Svarbu kitkas. Žinoti, kad vienintelė laimė yra pašaukimas.
Ne veltui Vilniaus gimdymo namuose Vytenis prisaikdino susirinkusius žurnalistus, akušeres ir gimdyves: „Dieve brangus, dauginkitės ir veiskitės! Mums reikia daugintis ir veistis!“ Vis dėlto per mažai entuziastų vykdyti buvusio ministro valią. Todėl politikai, kad ir pavėluotai, tačiau netrukus, Seimo pavasario sesijoje, žada priimti pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Taigi, veisimės. Įvairiais būdais.
Balta varna save išvadinusi socialdemokratų pasiuntinė Rimantė Šalaševičiūtė, nepaliekanti partijos todėl, kad pažadėjo amžinatilsį Algirdui Brazauskui, - nusikarksėjimo virtuozė. Tik pravėrusi ministerijos duris praėjusio amžiaus, kitos valstybės teisės diplomo savininkė apie pirmtako darbų tęstinumą pareiškė: „Liepos viduryje per keletą dienų buvo priimta labai daug įsakymų. Šią savaitę viceministrai pateiks siūlymus, kurių įsakymų vykdymo terminą atidėsime, stabdysime...“ Lyg neužtektų „cirkintis“ Lietuvoje, šokiravo PSO tarptautinės konferencijos dalyvius, kleketuodama priešiškos Europai valstybės kalba.
„Būčiau atrodžiusi juokingai ir būčiau likusi nesuprasta, jei būčiau kalbėjusi lietuviškai ir reikalavusi mano kalbą išversti“, - sakė ji. Nuo kada gimtoji kalba, ypač jei kitos, eidamas į politiką, tingi mokytis, juokinga? O rūkyti tarnybiniame automobilyje ir pakampėse? Peštis su pavaldiniais? Girtis, kur mamytė ar tėvelis gydėsi? Jai per vėlu keistis. Paskutinės minutės pasiūlymas - įdarbinta be jokių konkursų pusseserė. Panašaus amžiaus moterytė. Tarsi nebūtų jaunų, o ne nuovargiu alsuojančių debiutantų.
Jeigu socialdemokratai nepakeis nuomonės, kumelė, pajutusi jauną važnyčiotoją, pralinksmės, akyse sublizgės vilties žiburiukai. Juras žada aiškią strateginę viziją. Kad vėl būtų aišku, kuria kryptimi turėtų būti plėtojama sveikatos sistema, tarsis su politinėmis partijomis. Matyt, kad netrankytų vieni kitiems per kinkas.
Et, geriau išsirašysiu elektroninį receptą. Apskaičiuota - šeimos gydytojas man skirs penkiolika minučių, o receptui sukurpti reikia mažiausiai dvidešimties. SAM nuolat raportuodami apie e.recepto įdiegimo sėkmę tiek prisimelavo, kad jeigu ir pasakytų teisybę, vis tiek niekas nepatikėtų. Džiaugiasi, kad vis daugiau ir daugiau jų yra, gi iš gydymo įstaigų, po ilgų asmeninių prašymų, gauna po vieną, geriausiai du. Niekas neveikia, o kad pradėtų, palaikytų spėjusią pasenti sistemą, vėl reikia pinigų. Tai - ne juokelis. Valstybinėje ligonių kasoje jau sudaryta darbo grupė, kurioje už vartotojus ir tiekėjus spręs kainas. Kaip visada. Iš lubų.
Komentuoti: