Šaltoje Krašto muziejaus salėje gerai dirbo tik vienas energijos šaltinis - kalbėtojų liežuviai. Iš valandą trukusio tamstos mokytojos talentą atradusios sveikatos apsaugos viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės pasisakymo taip ir liko neaišku, kokios aktualijos savivaldybėse ją kankina. Kalbėtoja atitrūko nuo paruošto teksto ir ėmė improvizuoti. Geriau to nebūtų dariusi. Pamokslai apie bendro darbo gėrį susirinkusiems specialistams kėlė nesulaikomus žiovulio priepuolius. Sėdėję priekinėse eilėse vėliau skundėsi, kad jautėsi nuskriausti, nes turėjo oratorinio meno pradžiamokslį ištverti ištiestomis nugaromis ir plačiai atmerktomis akimis.
 
Štai šnekėtoja pasiūlo dalyviams mankštos pratimą. Anot jos, ji pati tai praktikuoja ministrės pasitarimuose.Taigi, reikia pridėti ranką prie širdies ir tuo pat metu... ištempti kaklą. Kada jį grąžinti atgal, nepasakė. Matyt, priklauso nuo fizinio pasirengimo. Pabaigai dar viena minčių iš auksinio lobyno: „Taip. Žingsnis po žingsnio padarysim revoliuciją“. Tyliai pasakiau sau - amen.
 
Plungės meras Audrius Klišonis kalba apie nutiestą aplink ežerą dviračių taką, pasiteisinusią pirminiuose priežiūros centruose profilaktiką ir gydytojų entuziazmą išaiškinti kuo daugiau ligų, kad su jomis galynėtųsi vietoje, mažiau siuntinėdami žmones į didžiąsias ligonines. Plungėje visos poliklinikos yra privačios, tad sakau ačiū kapitalizmui. Tačiau ir šis, ir kiti pasisakymai su viceministrės įžvalgomis bei sąsajomis neturi nieko bendro.
 
Iš esmės šiandien bendruomenėmis rūpinasi visuomenės sveikatos biurai. Jie - savivaldybių dalis, todėl stengiasi daryti tai, ko reikia vietose. Pradėjo nuo mankštų senjorams: atokiausių kaimelių gyventojai sužinojo, kas yra gimnastikos kamuoliai, šiaurietiškasis ėjimas. Lazdos tapo madingos. Grupelėmis ir po vieną žmonės pradėjo jomis naudotis.
 
Dabar žadama pinigų įrengti mokyklose normalius sveikatos kabinetus, kuriuose dirba biurų specialistės. Tai žingsniai, kuriuos mato visi. Įdomiausia, kad biuruose dirba ir jiems vadovauja ne visuomenės sveikatos specialistai profesionalai. Galvos neprikimštos pasenusių teorijų. O Sveikatos apsaugos ministerija, užsiėmusi jų „kvalifikacijos kėlimu“, iki šiol nesugeba atiduoti visų pinigų, reikalingų algoms išmokėti. Jeigu ką, tai ir yra pagrindinė šios srities aktualija savivaldybėse.
 
Iš konferencijos namo sprunkančios visuomenės sveikatos biurų bitelės tarėsi, kad vasario mėnesį susirinks atskirai ir pasitars, kaip joms gyventi toliau. Žinau ir vietą. Lauksiu kvietimo, nes tikiu, kad ten bus daug įdomiau, beje, ir šilčiau...
 
Taigi pasiduoti nesiruošiama. Sustiprėję biurai gali virsti didele jėga, kuri tikrai nedirbs už vėluojantį atlygį. Tai tau ne visuomenės sveikatos centrai prie SAM, kuriems teko antroji konferencijos dalis. Viceministrė diskusijas ir jos prižiūrimų organizacijų reikalus paliko jiems patiems ir dingo. Čia - amžinas saulėlydis. Jau nežinia nuo kada rengiama dar viena reorganizacija. Dokumentai jau - čiki piki, parengti.
 
Balandžio mėnesį bus įkurta dar viena struktūra, kuri vadovaus visiems visuomenės sveikatos centrams. Kiek tai duos naudos mokantiems mokesčius, nežinia. SAM tokių dalykų neviešina. Kas belieka? Sutelkti dėmesį būsimo vadovo skyrimui. Jeigu įvykiai klostysis taip, kaip ministerijai pavaldžioje Valstybinėje ligonių kasoje, tuomet didesni šansai vyrams. Belieka sužinoti ponių skonį. Jis - ypatingas. Skiriasi kardinaliai.
 
Sako, kad į susirinkimus, kur jos abi dalyvauja, reikėtų pardavinėti VIP bilietus. M.Bulgakovo Poligrafas Poligarfovičius - nekaltas padarėlis, palyginti su ten griaudėjančiomis tiradomis.
„Lauk iš kabineto!“ - neįtinkančiajam įprasta atsisveikinimo forma.
 
Kažkas valstybėje su bendravimu negerai. Per pertrauką įsisegė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė. Vis dar rektoriaus rinkimai moteriškei ramybės neduoda. Kalena, kad ne taip parašėm. Už pinigus. Kokio kapšo prireiktų sumokėti, kad parašytum, jog rinkimai įvyko ir išrinko ne tą, kurį iš tiesų išrinko? Kai to paklausiau, pašnekovė kaipmat atšlijo ir nuoširdžiai pasipiktino: „Aš nepriklausau jokiai partijai ir niekada nemoku!“
 
Gal ledinio vandens ant galvos? Prieš kurį laiką juo pilstėsi visi, kuriems negaila smegenų. Tačiau šios akcijos rėmėjai sumetė 20 tūkst. eurų. Už juos Santariškių klinikos įdiegė naują metodą, kuris stimuliuoja galvos smegenis ir įvertina jose esančius pažeidimus. Vertėtų pasitikrinti.
Ypač po tokių konferencijų, nežinia kodėl organizuojamų su bėgančiais lauk pranešėjais ir pustančiais padus klausytojais. Konferencija apie aktualijas, kurioje nebuvo nė vienos naujienos, išskyrus daug braškančių pažadų.