Vai­do­tas Va­liu­ke­vi­čius: „Ne­si­i­mu mi­si­jos pa­keis­ti vi­są pa­sau­lį“

Aida Žemaitytė
2018-06-22
Dai­ni­nin­kas Vai­do­tas Va­liu­ke­vi­čius (37 m.), ku­riam lai­kui tar­si iš­ny­kęs iš mu­zi­ki­nio pa­sau­lio, į sce­ną grį­žo pa­si­kei­tęs. Ir tai ne tik dėl trum­pu­tės šu­kuo­se­nos ar fak­to, kad da­bar kon­cer­tuo­ja kar­tu su gru­pe „The Ro­op“, – pa­si­kei­tė at­li­kė­jo gy­ve­ni­mo bū­das: jis jau ku­rį lai­ką ne­var­to­ja al­ko­ho­lio ir gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­tų.
Vai­do­tas Va­liu­ke­vi­čius: „Ne­si­i­mu mi­si­jos pa­keis­ti vi­są pa­sau­lį“

- Šiuo in­ter­viu no­ri­me pa­žin­ti ta­ve nau­ją...
- Pir­mo­sios min­tys apie tai, kad ne vis­kas gy­ve­ni­me pa­tin­ka, gal rei­kė­tų ką nors iš es­mės keis­ti, ap­lan­kė prieš ko­kius aš­tuo­ne­rius me­tus. Vis­kas vy­ko pa­ma­žu: pra­dė­jau sa­ve ste­bė­ti, gal­vo­ti, ka­da jau­čiuo­si ge­rai, o ka­da – pras­čiau. To­kie bu­vo pir­mie­ji žings­niai. Tuo me­tu bu­vau su­si­fo­ku­sa­vęs ties tuo, kas MAN pa­čiam svar­bu.

- Daž­nai žmo­gui di­de­lę įta­ką da­ro ap­lin­ka. Mes tar­si pa­ten­ka­me į už­da­rą ra­tą, iš ku­rio sun­ku iš­trūk­ti, net jei po­ky­čių no­rė­tu­me...
- Dar vie­nas svar­bus da­ly­kas, ku­rį su­pra­tau, yra tai, kad ap­lin­ka – tai mes pa­tys! Mes juk ne­sa­me kaž­kas ki­to. Esa­me ly­giai toks pats vi­sa­tos sraig­te­lis. Dėl šios prie­žas­ties pra­dė­jau va­do­vau­tis po­žiū­riu, kad ap­lin­ką ku­riu aš, o ne – ap­lin­ka ma­ne.
Daž­nai su sar­kas­tiš­ka šyp­se­na sa­ko­me, kad „ką tu čia vie­nas pa­kei­si pa­sau­lį?“. Bet juk iš tie­sų tai įma­no­ma! Tad siū­lau pa­gal­vo­ti, ko­kią ap­lin­ką ku­ria­me kiek­vie­nas. Lai­kan­tis šio po­žiū­rio yra žy­miai leng­viau keis­ti sa­ve, ar­tė­ti to­kio sa­vęs, koks iš tie­sų no­rė­tum bū­ti, link.




- Ka­da at­si­ra­do min­čių keis­ti mi­ty­bos įpro­čius?
- Kai už­da­viau sau klau­si­mus: o ką aš duo­du ge­ro ap­lin­kai; ko­kią įta­ką ki­tiems da­ro ma­no pa­ties veik­la, el­ge­sys; kaip veikiu at­ei­tį? Iš pra­džių ta­pau ve­ge­ta­ru, o dar vė­liau – ve­ga­nu. 
Be abe­jo­nės te­ko su­si­dur­ti su nei­gia­mo­mis ap­lin­ki­nių nuo­sta­to­mis. Ne­įsi­žeis­ki­me, bet mū­sų ša­ly­je nė­ra nor­ma­lios mi­ty­bos, tai yra dau­gu­ma mū­sų lai­ko­mų tra­di­ci­nių pa­tie­ka­lų iš tie­sų yra „pa­si­sko­lin­ti“. Kai kas – iš uk­rai­nie­čių, kai kas – iš vo­kie­čių. Liūd­niau­sia, kai sko­li­na­mės „ne­svei­kus“ pa­tie­ka­lus. 
Iš šio ra­to iš­ei­ti sun­ku. Ta­čiau su­pra­tau, kad rei­kia klau­sy­tis ne kas ką sa­ko, o kaip jau­tie­si tu pats. Ži­no­ma, ne­su ab­so­liu­tus svei­kuo­lis, kar­tais pa­pik­tnau­džiau­ju pri­si­val­gy­da­mas per daug spur­gų ir „bul­kų“ (juo­kia­si), bet su­pran­tu, kad tai – ne man.

- Koks gy­ve­ni­mo įvy­kis ar jų vi­su­ma nu­lė­mė, kad ėmei ieš­ko­ti nau­jo sa­vęs?
- Nie­ko lem­tin­go ne­įvy­ko. Daž­niau­siai, ma­tyt, po­ky­čių me­tas at­ei­na ta­da, kai li­ga už­puo­la ar gra­bo len­ta ima šmė­žuo­ti. De­ja, tuo me­tu daž­nai jau bū­na per vė­lu. O man lem­tin­ga bu­vo su­vok­ti, kad kiek­vie­nas ma­no veiks­mas tu­ri ato­veiks­mį.
Mėgs­tu ste­bė­ti žmo­nes. Žiū­riu į kai ku­riuos pa­žįs­ta­mus, ku­riems vos per tris­de­šimt, o jau už­ko­pę į kal­niu­ką ar lip­da­mi laip­tais sun­kiai pūš­kuo­ja! Ko­dėl iki to nu­si­ri­ta­ma? Juk šiais lai­kais žmo­nės tik­rai tu­ri vi­sas ga­li­my­bes il­gai iš­lik­ti jud­rūs. Ir tai nė­ra nei bran­gu, nei sun­ku. Tai - tik įpro­čio klau­si­mas!



- Sa­kai, kad vis­kas pra­si­de­da nuo po­žiū­rio kei­ti­mo?
- Vie­na­reikš­miš­kai – nuo min­čių. Esa­me mū­sų pa­čių min­čių at­spin­dys. Bū­tent min­tys yra pats stip­riau­sias im­pul­sas nu­spren­dus keis­tis! Juk ko­dėl sa­ko­ma, kad vi­sos li­gos – stre­so ir mū­sų min­čių pa­sek­mė? Pa­vyz­džiui, jei mes gal­vo­ja­me, kad vis­kas blo­gai, ap­lin­ka dėl vis­ko kal­ta ir iš jos nie­ko po­zi­ty­vaus ne­si­ti­kėk, dar pri­sik­lau­so­me nei­gia­mų ži­nių per te­le­vi­zo­rių, min­ta­me gniuž­dan­čia in­for­ma­ci­ja, – ken­kia­me pa­tys sau. Ta­da kū­nas re­a­guo­ja į nuo­lat pul­suo­jan­čias blo­gas emo­ci­jas ir už­si­ter­šia.
Aš pra­dė­jau ben­drau­ti tik su tais žmo­nė­mis, su ku­riais man ge­ra, ir at­si­ri­bo­jau nuo tų, ku­rie var­gi­na, se­ki­na. Ne­si­i­mu mi­si­jos pa­keis­ti vi­są pa­sau­lį, ta­čiau pra­de­du nuo sa­vęs – ku­riu švie­ses­nį ry­to­jų. O švie­su­lys iš­ju­di­na ir ap­lin­ki­nius. Dar dau­giau – ima trauk­ti to­kius pat, kaip „nau­ja­sis“ aš: po­zi­ty­viai žiū­rin­čius į at­ei­tį, be­si­džiau­gian­čius šia die­na. 

- Ar iš tie­sų keis­tis taip leng­va?
- Man bu­vo smal­su ban­dy­ti nau­jo­ves, ste­bė­ti sa­ve, kaip jau­čiuo­si, ko­kia ap­lin­ki­nių re­ak­ci­ja. Na, gal vie­nin­te­lis da­ly­kas, kas bu­vo ne­leng­va - ar­ti­mų­jų re­ak­ci­ja į ma­no mi­ty­bos po­ky­čius. Tė­vai, gi­mi­nės ėmė jau­din­tis, kuo da­bar rei­kės ma­ne pa­mai­tin­ti, ar ne­nu­silp­siu, ar ne­si­baigs blo­gai.
Sten­giau­si juos su­pras­ti – juk ar­ti­mie­ji ne­tu­ri to­kios in­for­ma­ci­jos, ko­kią po kruo­pe­ly­tę tiks­lin­gai ieš­ko­da­mas su­kau­piau pats. Tai­gi, lai­kau­si da­li­ji­mo­si in­for­ma­ci­ja prin­ci­po – nuo­šir­džiai, kan­triai aiš­ki­nu, kad jei ne­val­gau tam tik­rų mais­to pro­duk­tų, juos kei­čiu ki­tais, ku­riuo­se yra tų pa­čių rei­ka­lin­gų vi­ta­mi­nų, mais­ti­nių me­džia­gų. Sa­kau, kad ga­li­me nu­si­pirk­ti vie­nų ar ki­tų pro­duk­tų ir va­ka­rie­nę pa­ga­min­ti kar­tu. Pra­dė­jus ki­taip mai­tin­tis, man pa­čiam ta­po leng­viau ir fi­ziš­kai, ir men­ta­liš­kai.

- Ta­vęs ne­ga­li­ma at­sie­ti nuo mu­zi­kos pa­sau­lio. Ar pa­ki­to ir ta­vo po­žiū­ris į mu­zi­ką?
- Kai pra­dė­jau pats keis­tis, nu­to­lau ir nuo pop pa­sau­lio, ku­ria­me bu­vau prieš de­šimt me­tų. Tai įvy­ko na­tū­ra­liai. Da­bar kur­ti mu­zi­ką ma­ne ins­pi­ruo­ja gam­ta. Jei­gu iš­va­žiuo­ju prie eže­ro, į miš­ką, ne­no­riu jo­kios ki­tos mu­zi­kos – la­biau už vis­ką ža­vi na­tū­ra­lūs paukš­čių gar­sai, me­džių šla­mė­ji­mas. 

- Ar tai ta­vo mėgs­ta­miau­sias po­il­sis va­sa­rą?
- Mėgs­ta­miau­sias po­il­sis – kon­cer­ta­vi­mas (juo­kia­si)! Pa­tin­ka sau­lė­tas, va­sa­riš­kas oras. Tuo­met ir žmo­nės yra links­mes­ni. Vi­siems siū­lau pa­si­džiaug­ti Lie­tu­vos gam­ta, ku­ri da­bar yra to­kia šil­ta ir fan­tas­tiš­ka.

 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris