Simona Burbaitė: „Nebuvau gražuolė, dėl kurios alpsta klasės berniukai“

Aida Žemaitytė
2018-10-15
Simona Burbaitė (26 m.) atvira: sveikesnis gyvenimo būdas ir teisingi valgymo įpročiai gali padėti pasikeisti ir siekti svajonių. Būtent taip ji tapo modeliu, dalyvavo keturiuose grožio konkursuose: „Mis Aukštaitija 2013“, „Mis Lietuva 2013“, „Mis Visata 2013“, „Miss Fashion TV 2016“, pradėjo rašyti tinklaraštį ir tapo knygos „Tavo geriausia draugė“ autorė.
Simona Burbaitė: „Nebuvau gražuolė, dėl kurios alpsta klasės berniukai“
„Pastebėjau, kad šiandien dažnai idealizuojamas kitų gyvenimas, menkinant savąjį iki galo net nežinant tų žmonių istorijos. Didelę įtaką tam, deja, daro socialiniai tinklai. Netikėkite viskuo, ką ten matote! Juk net ir druska atrodo kaip cukrus, tiesa?“, - svarsto modelis Simona Burbaitė.

- Simona, turbūt sutiksite, kad šiuolaikinė visuomenė itin didelį dėmesį skiria grožiui, tam, kaip atrodome. Kur tai veda? 
- Sakyčiau, grožio industrija pasiekė tokią stadiją, kai visos paslaugos yra beprotiškai brangios. Mano galva, moterys skiria tiesiog per daug laiko, pinigų, pastangų ir energijos puoselėdamos išorinį grožį, kartu peržengdamos natūralumo ribas. Sutikite – jei nepasitikėsi savimi, nuolat būsi susirūpinusi, pagiežinga, pavydi, nepadės nei grožio injekcijos, nei brangiausi kremai ar tobuliausias makiažas.
Visada sakiau, kad grožis neturi amžiaus. Juk moteris patraukli ne tik tada, kai jai aštuoniolika. Be to, tai, kas gražu man, nebūtinai turi patikti kitam. Iš tiesų brandžios moterys man yra pačios žaviausios, gražiausios ir seksualiausios. Prisimenu, kai su mama diskutavome apie grožio kultą, didžiulį moterų norą kuo ilgiau išsaugoti jaunystę. Mama pasakė: „Esu dėkinga už kiekvieną raukšlelę ant veido“. Tą akimirką supratau, kad toks požiūris moterį puošia labiau nei makiažas ar brangiausi papuošalai.
 

- Esu tikra, kad frazę „Jūs – graži moteris“ girdite dažnai. Įdomu, kokia jūsų pačios grožio jaukinimosi istorija. 
- Mokykloje nebuvau gražuolė, dėl kurios alpsta klasės berniukai. Priešingai, dėl kūno sudėjimo ir išvaizdos iš klasės draugų sulaukdavau kandžių komentarų, kurie man, jaunai mergaitei, buvo tarsi peilis į nugarą (o gal tiesiai į širdį), nes su kiekviena replika pasitikėjimas savimi seko. Nemeluosiu, tai mane pastūmėjo į drastiškus eksperimentus su maistu ir kūnu, bet niekada nebuvau iš tų, kurios bet kokia kaina siekia dėmesio trumpesniu sijonuku, vulgariu elgesiu ar priklijuotomis blakstienomis.
 
Deja, mano genai lėmė, kad negaliu pasigirti greita medžiagų apykaita. Tik užsispyrimas padėjo įrodyti, kad sveikesnis gyvenimo būdas ir teisingi valgymo įpročiai gali padėti pasikeisti ir siekti svajonių. Dalyvaudama tarptautiniuose grožio konkursuose pastebėjau, kad daug lemia tai, ar prie tavo grožio buvo prisilietęs skalpelis – natūralus grožis ten nelabai kam įdomus. Kur kas daugiau dėmesio sulaukia grožio industrijos suformuotas idealios moters įvaizdis: tobulai lygi ir kiek įdegusi oda, balti ir spindintys dantys, ant pečių krintančios milžiniškos purios garbanos... Bet kas nusprendė, kad tik tokios moterys yra gražios ir laimingos?
Lygiai taip ir kasdieniame gyvenime. Nesivaikykime visuomenės suformuoto vienintelio idealo – lieso kūno, nes neįmanoma, kad visos pasaulio moterys atrodytų lyg nuo žurnalų viršelių (ar bent pagalvojate, kiek ten fotošopo)! Aišku, siekti tobulumo neblogai, o turėti pavyzdį netgi sveikintina, tačiau nereikėtų nusivilti, jei atrodote kitaip.
Mane žavi individualus grožis ir išskirtinumas – tik tau būdingas kūno sudėjimas, šypsena, akys, lūpos, plaukai, strazdanos. Dar labiau žavi moters pasitikėjimas savimi, kai ji gerai jaučiasi savame kūne.


 
- Simona, esate prasitarusi, kad tik iš šalies visi gražūs atrodo laimingi, turtingi, sėkmingi ir populiarūs...

- Pastebėjau, kad šiandien dažnai idealizuojamas kitų gyvenimas, menkinant savąjį iki galo net nežinant tų žmonių istorijos. Didelę įtaką tam, deja, daro socialiniai tinklai. Netikėkite viskuo, ką ten matote! Juk net ir druska atrodo kaip cukrus, tiesa?
Paklauskite jaunos mergaitės, kuo ji nori būti, ir greičiausiai išgirsite atsakymą „populiaria instagram‘e“. Bet toks troškimas lengvai gali baigsis depresija: žiūrėk, ta daugiau follower’ių turi, ana – gražesnė, šita daugiau keliauja, o ta išvis vien su vardinėm rankinėm! Naudotis socialine medija galima ir išmintingai – ieškoti ten įkvėpimo gyvenimui kurti, o ne priežasčių jam apverkti.
 
- Esi sakiusi, kad anksčiau patyrei būseną, kai skaičiai ant svarstyklių mažėjo, o kartu su jais tirpo vidinės laimės būsena. Reikia drąsos sau pripažinti, kad kažkas yra ne taip? 

- Niekada neturėjau didesnio antsvorio, tačiau paauglystėje buvau nepatenkinta tuo, kaip atrodau, vargino odos bėrimai, trūko energijos, emocinė būklė nuolat būdavo prasta. Dėl to kamavau save tiek psichologiškai, tiek fiziškai: alinau įvairiomis dietomis, badavimais, kurie jokių ilgalaikių rezultatų bei geros savijautos man nedavė. Nuolatos jausdavausi arba alkana, arba persivalgiusi. Net nekalbu apie grėsmę susirgti anoreksija ar bulimija. Taip gyvenau iki dvidešimties, kol pripažinau, jog einu neteisingu keliu. Džiugu, kad susiėmiau laiku: ieškojau informacijos, skaičiau straipsnius ir knygas apie sveiką gyvenseną, sportą ir mitybą. Supratau, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką valgome, ir to, kaip rūpinamės kūnu ir psichika.


 
- Ar šiuo metu jaučiatės laiminga? Ką galėtumėte pavadinti didžiaisiais ramsčiais einant šio tikslo link? 
- Prieš pusantrų metų susirgau sunkia depresija. Tada man tai atrodė kaip mirties nuosprendis. Gal todėl, kad depresija yra viena sunkiausių kančios formų – tu jauti stiprius menkavertiškumo, beviltiškumo, gėdos ir nusivylimo jausmus. Pojūtis toks, lyg būtum paralyžiuota – be valios ir jėgų tai sustabdyti. Tuomet atrodė sudėtingas menkiausias žingsnis: atsikelti iš lovos, nueiti į dušą, pasiruošti maistą ir dar jį kramtyti. O ką jau kalbėti apie kūrybinį darbą, kuris reikalauja nuolat generuoti idėjas!
Laimei, nepasidaviau ir ieškojau pagalbos: pas psichiatrus, psichologus, dvasininkus, gėriau vaistus. Prireikė laiko, kol atradau nuostabią psichologę Inesą. Tada dingo ir visi vaistai. Ji grąžino man norą gyventi. Dėkoju jai kiekvieną dieną. Nors galvojau, kad nejausti gyvenimo alkio buvo baisiausia bausmė mano gyvenime – dabar suprantu, kad tai buvo didžiausia ir geriausia dovana. Nes dar niekada iki šiol nebuvau tokia alkana: pažinti save, emocijas, mane supančius žmones, mylimus. Šiandien man tai ir yra laimė...
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris