Daugeliui iš televizijos ekranų pažįstamas choreografas Šarūnas Kirdeikis (29) šiuo metu gyvena ne vien šokiu. Nepaisydamas įtemptos darbotvarkės sako, kad stengiasi nekaupti neigiamų emocijų bagažo. „Vidiniai prieštaravimai baigiasi fizinės sveikatos problemomis“, – įsitikinęs Šarūnas.
„Vietinis-Svetimas“. Stambulas. Nuotr. aut. Olesya Maksyura.
- Neseniai grįžote iš Stambulo, kur įgyvendinote vieną iš savo foto projekto „Vietinis- svetimas“ dalių. Ką nuotraukomis norite pasakyti visuomenei?
- Projektas „Vietinis-Svetimas“ pirmiausia leidžia man parsivežti maksimaliai įsimintinų įspūdžių ir kadrų. Šiose kelionėse susipažįstu su vietiniais žmonėmis, sužinau daug turistams nepasakojamų istorijų. Galiausiai, noriu kitiems žmonėms parodyti, kad kūryba nebūtinai turi apsiriboti scena. Kūrybiškai galima ir keliauti, ir gaminti maistą, ir agurkus darže sodinti.
Projekto taisyklės – keliaujant į užsienio šalį, susirasti ten gyvenantį fotomenininką ir kartu sugalvoti, kaip įamžinti ryškiausias vietoves pasitelkiant judesį, įvaizdį bei simbolius. Šis projektas tęsiasi dar nuo pirmojo apsilankymo Belgrade, vėliau fotosesija vyko Kijeve, Kazachstane. Stambulas – jau ketvirtoji lokacija. Artimiausiuose planuose – Vokietijos ir Italijos miestai.
- Prie kokių projektų šiuo metu dar dirbate?
- Šiuo metu pagrindinis užsiėmimas – muzikinio dueto „Beissoul & Einius“ vadyba. Tai ir kūrybinis, ir organizacinis procesas. Būtent dėl įvairiapusiškumo ir įdomus – vien prie telefono sėdėti man būtų ankštoka. Taip pat laisvu grafiku vedu šokio užsiėmus. Nuolat tai daryti – sudėtinga, nes nemažai keliauju. Daugiausiai mano choreografijų visgi galima pamatyti įvairiuose renginiuose. Netrukus pradėsime vienos žinomos atlikėjos muzikinio vaizdo klipo darbus – užsiimu jo režisūra. Neapleidžiu pomėgio domėtis emocinio valdymo teorija ir praktika – jau antri metai, kai gilinuosi į šią temą. Viename vasaros festivalyje ta tema skaitysiu paskaitą. Be to, atradau senai pamirštą polėkį rašyti – mano dienoraštį „Sulaukus 30“ galite rasti socialiniuose tinkluose.
- Visuomet įdomu sužinoti pašnekovų požiūrį į tradicinę ir alternatyvią mediciną: kurie gydymo metodai jums priimtinesni?
- Esu už abiejų medicinos sričių sintezę: jei žmogaus liga pasiekusi kritinę būseną, nėra laiko griebtis žolelių, fizinės veiklos ar minčių disciplinos. Dažniausiai to ligoniai ir nebepajėgia daryti. Sveiką gyvenimo būdą formuoti laikas ateina pakoregavus sveikatą cheminiais preparatais. Deja, dažniausiai žmonės apsidžiaugia greitu rezultatu ir grįžta prie senų mitybos, emocijų, fizinio aktyvumo įpročių. Daug lengviau ateiti pas gydytoją ir prašyti stebuklingos tabletės, nei ilgai ir sunkiai keisti įsisenėjusias vidines taisykles. Ne tik manau, bet ir žinau, jog daugybė sveikatos problemų išsprendžiamos atsisakius tam tikrų maisto produktų, palaikant fizinį krūvį ir gerinant psichologinę savijautą.
- O yra pačiam tekę turėti rimtesnių sveikatos problemų?
- Džiaugiuosi, jog neteko. Esu patyręs porą traumų, tačiau jas vadinu „darbinėmis“ – įplyšę kojos raiščiai ir nedidelė stuburo disko išvarža. Tai nereiškia, jog nieko nedarau ir viskas išeina savaime. Tarkime, sužinoję mano maitinimosi racioną, tikriausiai daug kas pradėtų manęs gailėtis. Sveikatos problemoms stengiuosi kelią užkirsti vienus įpročius keisdamas kitais: darbuose valdyti streso lygį, kuomet kiti rūko – daryti atsilenkimus, o vietoj pasisėdėjimo kavinėje nubėgti kelis kilometrus.
- Ką gi tokio valgote, kad kiti imtų gailėtis?
- Mano pagrindinis racionas - košės ir daržovės. Geriu natūralių dumblių papildus, kad išlaikyčiau visą homeostazei palaikyti reikalingų medžiagų paletę. Šokoladas pats iškeliavo iš raciono – net nustebau vieną dieną supratęs, jog ranka nesąmoningai tiesiasi imti iš lentynos plytelę, o viduje noro paragauti nebėra. Vadovaujuosi posakiu: „Nevalgyk maisto, kuriam parduoti sukurta reklama.“ Skaitau produktų sudėtis ir padedu atgal tuos, kuriuose yra daugiau nei dvi man nesuprantamu pavadinimu medžiagos. Tačiau spalvingų saldumynų, jei tik užsinoriu, tikrai sau nedraudžiu. Stengiuosi valgyti bent tris kartus per dieną, nors ir nedidelėmis porcijomis.
- Kokia yra jūsiškė gyvenimo filosofija?
- Pastaruoju metu gyvenimo filosofija sukasi apie emocijų ir norų atpažinimą bei priėmimą, kad ir kokie jie bebūtų. Kiekvienas turime per gyvenimą sukauptą neigiamą jų bagažą, kurio nesutvarkę sunkiai judame į priekį. Nuo įtampos tampame pikti, užsidarę, perdėtai kritiški, neleidžiam sau daryti to, ko iš tikrųjų norime, o tai dar labiau sekina. Galiausiai tokie vidiniai prieštaravimai baigiasi fizinės sveikatos problemomis. To gyvenime nebenoriu ir pradedu nuo savęs – įdomus, kasdienis, nors ir ne pats maloniausias procesas, reikalaujantis akistatos su savo skausmais, užsispaudimais, gėda ir baimėmis. Bet po to būna labai smagu - kritinės situacijos tiek darbe, tiek laisvalaikiu tampa paprasčiausiomis lygtimis, kurias sprendi efektingiau. Moki džiaugtis dalykais, kurių anksčiau vengei ar net nepastebėdavai. Labai gerai žinai, ko nori ir tiesiog imi ir padarai: nori keliauti – stojiesi ir važiuoji, nori miegoti – susidėlioji tvarkaraštį ir miegi, nori rasti draugų – eini ir užkalbini. Daugiausiai džiaugsmo gyvenime atneša tokia neprimesta laisvė ir... juokingi kačiukų video „Youtube“ portale.
Komentuoti: