Nomeda Marčėnaitė: „Man tiesiog labai patinka gyventi!“

Aigustė Tavoraitė
2015-11-16
Ryškiaspalvė asmenybė, menininkė Nomeda Marčėnaitė (50) moja ranka į visapusiškai harmoningo gyvenimo receptų paiešką, o energijos pasikrauna iš teigiamų emocijų.
„Jei tik kurią dieną primirštu, kad pasaulis yra toks, kokį jį ir matai, kaipmat žnybiu sau į šoną ir šypsausi. Labai retai jis neatsiliepia man tuo pačiu“, – tvirtina moteris.
Nomeda Marčėnaitė: „Man tiesiog labai patinka gyventi!“
„Jei porą dienų palipdau, po to jau noriu „pasiautėti“ prie puodų. Kai atsidžiaugiu kūryba virtuvėje, labai gerai jaučiuosi dalindamasi patirtimi „puodeliavimo“ užsiėmimuose: lipdydama su nereginčiais ir globos namų vaikais ir taip toliau. Neverta visko ir vardyti – man tiesiog labai patinka gyventi!“, - sako menininkė Nomeda Marčėnaitė.

- Įprastai viešojoje erdvėje kuriamas ryškiai teigiamas jūsų įvaizdis, o kokios Nomedos mes dar nepažįstame?
- Nežinau, ką reiškia „kurti“ teigiamą įvaizdį, nes niekuomet nesiekiau atrodyti geresnė, nei esu. Tačiau tikrai žinau, kad kartais žurnalistai, vedini geriausių paskatų, nušviečia mane rožinėmis spalvomis. Tuomet galvoju, kad ir aš norėčiau susipažinti su šia tobula būtybe (šypsosi).
Kaip ir daugelis žmonių turiu ir gerų, ir nelabai teigiamų savybių. Būnu ir pavargusi, ir suirzusi, netgi visai pasiutusi. Tačiau tokios savęs labai nemėgstu. Todėl, kai tik vidiniu žvilgsniu „pagaunu“ panašią būseną, kaipmat bandau jos atsikratyti.
 
Jūsų visur labai daug: esate dailininkė, keramikė, televizijos laidų vedėja, rašote knygas vaikams, aktyviai dalyvaujate įvairiose socialinėse iniciatyvose. Kuris užsiėmimas visgi arčiausiai širdies?  

- Mane džiugina įvairi veikla ir būtų sunku kurią vieną išskirti. Gal labiausiai šiuo metu esu nutolusi nuo televizijos ir rašymo, bet tik dėl pastarojo kiek kremtuosi – vis pasvajoju atrasti laiko prisėsti prie naujos knygelės.
Jei porą dienų palipdau, po to jau noriu „pasiautėti“ prie puodų. Kai atsidžiaugiu kūryba virtuvėje, labai gerai jaučiuosi dalindamasi patirtimi „puodeliavimo“ užsiėmimuose: lipdydama su nereginčiais ir globos namų vaikais, piešdama iliustracijas ir taip toliau. Neverta visko ir vardyti – man tiesiog labai patinka gyventi!
 
Ar kada buvote tik „nuplaukusi“ menininkė, stebinti pasaulį „nuo debesies“?
- Dvidešimt vienerių susilaukiau pirmagimio, taigi, turėjau būti labai organizuota. Bet tai nė kiek netrukdo skraidymui padebesiais. Tačiau su pertraukomis, žinoma. Lygiai taip pat ir su filosofavimu iš patogios distancijos: kartais smagu įsivelti į patį gyvenimo sūkurį, o po to sprukti atgal į savo urvelį ir tyliai viską stebėti. Viskas suderinama.
 
Kaip pradėjote rašyti mažiesiems – ilgai brandinote būsimas istorijas ar idėjos gimė spontaniškai?
- Ši mintis tiek labai sena, tiek kartu ir netikėta. Visiems trims vaikams sekiau pasakas, savo pačios sukurtas istorijas. Dažniausiai apie šuniuką ir kačiuką. Nors kartais vaikų džiaugsmui piešdavau iliustracijas, bet užrašyti mintis nekilo. Tik sužinojusi, kad netrukus gims anūkė Frida, pagalvojau, kad labai norėčiau parašyti knygelę, kurią ji galėtų paimti į rankeles ir pavartyti, o vėliau – gal ir paskaityti. Po ilgų dvejonių taip ir padariau. Tik vėliau supratau, kad ją skaitys, vertins ir kiti žmonės - gali būti ir neigiamai.
 
Knyga „Lėlė“ sulaukė ne tik skaitytojų, bet ir profesionalų įvertinimo.
- Kadangi jokio darbo gyvenime nesu dariusi dėl galimos sėkmės, negalvoju ir apie tai, kad gali nepasisekti. Viską darau iš džiaugsmo, smalsumo ir dėl noro pabandyti. Taip buvo su knyga, taip nutiko ir su televizine avantiūra (nesakykit, keramikė televizijoje – tai jau juokinga) bei daugeliu kitų mano eksperimentų. Beveik kiekvieną dieną prabundu džiaugdamasi, nes manęs ir vėl laukia nauji neišbandyti dalykai.
 

Daug bendraujate su vaikais, jaunimu. Kokie jie, ko šiandien jiems labiausiai stinga?
- Puikūs mūsų vaikai. Prisimenu, kokie gražūs buvo mano bendraamžiai, šiandien mažieji skiriasi, tačiau gerąja prasme. Dabar vaikai drąsesni – jie be baimės išsako savo nuomonę ir nebijo būti kitokie. Jie kur kas socialesni ir netgi gražiai patriotiški, be pompastikos, natūraliai – taip, kaip ir turėtų būti.
Na, o ko gi jiems stinga? Mūsų. Ne darbe, ne pasinėrusių į televiziją ar blogas žinias, ne suirzusių ir niekur nespėjančių, o čia ir dabar, šalia, kai to labai reikia.
 
O jūsiškės atžalos, dabar jau paaugliai, skuba užaugti?
- Girdėjau tokią mintį, kad tarp šiandienių vaikų paplitęs Piterio Peno sindromas – baimė užaugti. Manau, jog šios baimės šaknys – mūsų reikalavimai ir nuolatinis visuomenėje sklandantis nerimas dėl neprognozuojamos ateities. Žinoma, kad jie perima mūsų baimes ir bijo užaugti. Panašų jausmą įžiūriu ir savo vaikų mintyse, bet kiek tik pajėgiu bandau juos raminti ir siūlau atsipalaiduoti, bėda tik, kad žodžiais niekas netiki, jei tik jie nėra paremti darbais (šypsosi).

 
Kiek pati dar jaučiatės vaiku?
- Visi mes – vaikai, nes visi atėjome iš vaikystės. Kad ir kiek gyvenimo sluoksnių besugultų, kažkur tas mažas vaikas tebegyvena. Tiek gerąja prasme, tiek ir su visais iš ten atėjusiais kompleksais ir nesaugumo jausmu. Jei tik imu kiek per solidžiai postringauti, tuoj pamatau tą mažą mergaitę viduje, šelmiškai kikenančią iš viso to mano rimtumo (šypsosi).
 
Ar pozityvūs žmonės, nuolat švytėdami ir išdalydami daug dėmesio, stipriai nepavargsta? Iš kur jūs pasikraunate energijos?
- Štai iš ten ir pasikraunu – iš teigiamų emocijų. Jei tik kurią dieną primirštu, kad pasaulis yra toks, kokį jį ir matai, kaipmat žnybiu sau į šoną ir šypsausi. Labai retai jis neatsiliepia man tuo pačiu (šypsosi).
 
Turite kasdienio visapusiškai harmoningo gyvenimo receptą?
- Aš net virtuvėje receptų nemėgstu, ką jau kalbėti apie gyvenimą (juokiasi).


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris