- Lietuvos pikniko iniciatyva siekiate skatinti tautiečių bendrystę ir kaimyniškumą. Tikitės sulaukti įvairiomis akcijomis persisotinusių didžiųjų miestų gyventojų aktyvumo?
- Milda: Džiaugiamės, kad daug kas patikėjo šia iniciatyva. Nuveikėme nemažą darbą – kvietėme prisijungti mokyklas, gimnazijas, universitetus, asociacijas, didžiausias šalies įmones. Vieni tą dieną planuoja susirinkimus daryti lauke, kiti – su kolegomis išeiti pietauti po atviru dangumi, mokiniai – per pertraukas leisti laiką kieme. Ketina prisijungti ir gatvės maisto pardavėjai, prekybos centrai, iškylų receptais pasidalinti garsūs šalies virtuvės šefai ir maisto tinklaraštininkai, aktyviai iškylauti kvies ir sporto entuziastai. Be to, bandome prikalbinti ir užsienio lietuvių bendruomenes, taip kartu pakelti ir patriotiškumo dvasią. Didesniuose miestuose išties dažnai kaimynai vieni kitų nepažįsta. Tad tikimės, kad bus proga susipažinti.
- O kaip reagavo regionuose gyvenantys žmones?
- Milda: Dar prieš pradedant kalbinti mažesnių miestų, kaimų bendruomenes, ne vienas „gąsdino“, kad regiono gyventojus bus sunku įtraukti. Tačiau yra nemažai bendruomenių, kur žmonės ir šiaip susitinka, aktyviai bendrauja ir juo labiau tokią iniciatyvą žada palaikyti. Norisi paskatinti žmones praleisti daugiau laiko su šeima. Viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug neigiamų nuotaikų, kritikos, pykčio. Norisi, kad žmonės bent vienai dienai nuo to atitoltų ir pasidžiaugtų mažais dalykais. Nereikia ieškoti ypatingų progų išeiti pasibūti.
Milda su šeima
- Palaikote sveikų festivalių idėją. Ką manote apie valdžios užmojus uždrausti alkoholį viešų nemokamų renginių metu?
- Milda: Pirmiausia esame už sąmoningumą ir laisvę rinktis. Draudimai neveikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Reikia skatinti supratimą, kad patys žmonės gebėtų teisingai pasirinkti. Be abejo, kad į mūsų pikniką alkoholio neštis tikrai nerekomenduojame. Tačiau šiaip nesame blaivininkės, tikrai nematome nieko blogo išgerti vyno taurę prie šventinės vakarienės.
- Metų pradžioje dienos šviesą išvydęs jūsų tinklaraštis „Monų monai“ jau spėjo sulaukti daugiau nei penkių tūkstančių sekėjų. Kaip gimė idėja jį kurti?
-
Milda: Sparčiai išpopuliarėjus sveikai gyvensenai, ekologiškumo idėjoms, viešojoje erdvėje, ypač reklamose, ėmė nestigti įvairių mitų, žadamų apgaulingų dalykų, arba liaudiškai – monų. Mes bandome savo jėgomis atsirinkti tuos tikruosius „stebuklus“.
-
Dovilė: Tai tiesiog tapo mūsų gyvenimo būdu – norime pasidalinti tuo, ką perskaitome, sužinome, paskatinti žmones gyventi sveikiau ir sąmoningiau. Jei pavyksta savo pavyzdžiu „užkrėsti“ bent vieną kitą žmogų, labai puiku.
- Nemažo skaitytojų dėmesio sulaukė jūsų tyrimai, kada analizavote kasdienių prekybos centruose randamų produktų – duonos, varškės sūrelių, pomidorų padažo ir kt. – sudėtį.
-
Dovilė: Norėjome parodyti, kad ir renkantis įprastus, kartais ir ne tokius sveikus produktus (pavyzdžiui, dešreles) galima pasirinkti sveikesnį variantą – mažesnę blogybę. Aišku, daugeliui vartotojų etiketė su gaminio sudėtimi – nepažįstamas laukas, tačiau bent cukraus kiekį produkte stebėti galima. Taip pat užmesti akį, kiek įdėta konservantų. Visoms toms lentelėms analizuoti tikrai nebūtina būti specialistu.
Dovilė su šeima
- Tačiau atidžiau patyrinėjus ne tik maisto, bet ir kosmetikos ar kitų gaminių etiketes išties gali susidaryti įspūdis, kad kaip ir nebėra iš ko rinktis... Kaip ieškant sveikesnio produkto neprarasti tikrojo gyvenimo skonio?
-
Milda: Visur reikia sveiko proto. Stengiamės gyventi sveikiau, bet kategoriškai nesivadovaujame griežtomis taisyklėmis. Kartais suvalgome ir ne tokio sveiko maisto.
Tiesiog daugiau patyrinėjame, ką perkame. Keisti gyvenseną reikėtų mažais žingsniais. Tiesiog atsirenki produktus, atrandi patiekalus su daugiau daržovių ir panašiai. Tai vėliau tampa elementariu įpročiu. Štai ir vaikams geriau perkame jogurtą be skonio ir įdedame vaisių. Jei tik įmanoma, renkamės sveikesnę (ekologišką ar iš kokio ūkio) mėsą. Nors jos pačios valgome ne per daugiausiai.
Šiaip puiku, jei gebama nuosekliai laikytis labai griežtų taisyklių. Tačiau keturių penkių asmenų šeimoje jas suderinti su kiekvieno norais ir poreikiais būtų sudėtinga.
- Vaikai saldesnio kąsnio nereikalauja?
-
Milda: Maniškė dar per maža ko nors reikalauti – jai tik devyni mėnesiai, o dvejų metų sūnus augo per daug saldumynų nematęs. Aišku, per šventes, padovanojus močiutėms jų atiminėti nepuolame. Tačiau Jurgio mėgstamiausi produktai – pomidorai, cukinijos, obuoliai. Sūnus per Velykas nustebino, kai gavęs saldaus pieniško šokolado atskubėjo prašyti juodojo. Taigi tai – įpročio reikalas.
Dovilė: Nors mūsų šeimoje vaikai vyresni – šešerių ir aštuonerių metų – didesnių problemų irgi nekyla. Kasdien pas mus namuose saldainių, sausainių, cukraus nerasi, jie pripratę, kad užkandžiaujama vaisiais, daržovėmis. Kartais vienas sūnus nustebina, kai kur parduotuvėje ar iš senelių gauto produkto etiketę ima analizuoti bandydamas „išskaityti“, kiek čia yra cukraus (juokiasi).
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: