Lionelis Messi: „Gyvenime man svarbiausia šeima“
Saulė Norvilaitė
2014-07-11
Futbolininko Lionelio Messi (27 m.) savaitgalį laukia mūšis už vieną prestižiškiausių apdovanojimų futbolo pasaulyje. Argentina sekmadienį dėl futbolo pasaulio čempionės titulo kovos su Vokietija. L.Messi – sporto aistruolių numylėtinis. Neabejinga jam ir nemaža dalis dailiosios lyties atstovių. Tačiau L.Messi širdis jau seniai ir tvirtai priklauso žmonai Antonellei. Tiesa, apie ją futbolininkas beveik nekalba, o štai su dvejų metų dar neturinčiu sūnumi argentinietis jau yra pozavęs ir fotografams.
„Lady.mail.ru“ portalo interviu apie tai, kas be futbolo dar svarbu garsaus sportininko gyvenime.
„Sūnaus gimimas pripildė mano gyvenimą naujos prasmės ir į daugelį dalykų privertė pažiūrėti kitaip. Dabar man svarbiausias yra jis, o po to visa kita“, - sako Argentinos futbolo rinktinės žvaigždė Lionelis Messi.
- Lioneli, ką jums reiškia šeima?
- Šeima man svarbiausia pasaulyje. Aš visąlaik apie tai kalbu. Man pasisekė, nes aš turiu tvirtą, mylinčią šeimą, artimuosius. Ypač tai svarbu sunkiais momentais, jie visada mano pusėje, man padeda.
- Tačiau dabar ir pats esate atrama sūnui? Tėviška atsakomybė – kaip ji jums?
- Sūnus viską pakeitė. Jis ko gero geriausia, kas man galėjo nutikti. Sūnaus gimimas pripildė mano gyvenimą naujos prasmės ir į daugelį dalykų privertė pažiūrėti kitaip. Dabar man svarbiausias yra jis, o po to visa kita.
- Kas gi pasikeitė gimus vaikui?
- Tjago gimimas - labai svarbus žingsnis. Būti šalia jo, matyti, kaip jis auga, žaidžia, dūksta – tai absoliuti laimė.
- Ar viešas gyvenimas netrukdo asmeniniam? Kaip šis pasikeitė, kai tapote žinomas pasaulyje?
- Tiesą pasakius, labai nepasikeitė. Jaučiuosi pakankamai patogiai, stengiuosi gyventi įprastą gyvenimą: susitinku su draugais, šeima, būnu su sūnumi. Man nesunku išeiti į gatvę, nusifotografuoti su gerbėjais, pasirašyti jiems. Man tai daug geriau, nei užsidaryti namuose tarp keturių sienų.
- Ar jums teko ką nors paaukoti siekiant užsibrėžtų tikslų?
- Taip, teko. Aš atvykau į Barseloną, kai man buvo vos 13-ka metų. Rozario (gimtasis futbolininko miestas – aut. past.) liko šeima, draugai. Nieko neturėjau, tad gyvenimą pradėjau nuo balto lapo. Tačiau norėjau įgyvendinti svajonę ir man tai pavyko. Žaidžiu futbolą. Bet pradžia tikrai nebuvo lengva.
- Sakykite, ką jaučiate, kai jums įmušus įvartį, stadione suošia aplodismentų jūra?
- Tokiomis minutėmis užvaldo puikūs jausmai. Nuostabu, kai matai, kiek žmonių tau ploja ir tave palaiko.
- Esate pripažintas geriausiu futbolininku, o ir kitų jūsų apdovanojimų nesuskaičiuosi. Tai daugiau jūsų asmeniniai laimėjimai ar vis dėlto ir komandos? Koks apdovanojimas jums mielesnis: komandinis ar asmeninis?
- Visada sakau, kad labiausiai vertinu su komanda gautus apdovanojimus. Laimėti pasaulio čempionatą svajojame ne tik mes su vaikinais, to trokšta visa Argentina!
Komentuoti: