– Dažnai atsitinka, kad vos pradėję lankyti darželį, vaikai suserga. Kaip tėvams spręsti šią problemą?
– Gyvenime gali bandyt galva prakirsti sienas kam nors įrodinėdams savo tiesas, bet sutinki ir išmintingų žmonių, kurie supranta, kad, jei tavo vaiko imunitetas yra silpnas, kitaip nebus – jis sirgs. Jei ne darželyje, tai mokykloje. Ką reikia daryti? Domėtis ir stiprinti visomis galimomis priemonėmis, savo pavyzdžiu ugdyti vaikams sveikos gyvensenos įprocius, mokyti gyventi judriai ir atsakingai.
Mūsų pasirinkimas, kada vaikams leisime susidurti su realybe ir joje gyvenančiais virusais bei bakterijomis. Nereikia paskui vaikus šliaužioti ir viską dezinfekuoti. Gyvenime svarbiausiai pusiausvyra – nebrukite vaiko per pačius ligų įkarščius, kur didžiausi žmonių susibūrimai, bet ir neizoliuokite nuo pasaulio.
 
– Vaiką auginti namuose ar vesti į darželį?
– Aš už tėvus, kurie mato, jaučia ir girdi savo vaikus, nesisavina jų, o atliepia jų poreikius. Tėvai turi nuspręsti, ar jų vaikas jau yra pasiruošęs socializaicijai. Kasdien dirbdama su vaikais matau, kad tas laikas yra apie trečiuosius gyvenimo metus, bet kai kurie puikiausiai jaučiasi vaikų apsuptyje jau 1,5-2 metų. Mamos ir tėčiai turi sau atsakyti, ar jie jau pasiruošę atsiskirti nuo savo vaikų ir, kai tik jie sau viduje tai patvirtina, nekaltina savęs nebūtais dalykais, išsilaisvina ir jų vaikai.
Mano dukra puikiai jaučiasi tarp kitų vaikų ir nepaprastai noriai draugauja su suaugusiais. Stengiamės ją auginti atvirą, savarankišką, turinčią savo nuomonę, mokančią fantazuoti, kurti ir svajoti (šypsosi).


Asmeninio archyvo nuotr.
 
– Teko girdėti, kad neskiepijate savo vaikų. Kokia jūsų nuomonė apie skiepus?
– Tai nėra visiškai teisinga. Pirmagimį skiepijau tik privalomais skiepais. Šiuo klausimu aš labai skeptiška ir atsargi. Saulė Sofija į mūsų šeimą atkeliavo po ilgo laukimo ir su alergija. Daugeliui produktų ji alergišką, vienus sako išaugs, kitus – bus matyt.. Gydytojai pasiskirstę į dvi stovyklas – už ir prieš skiepus, todėl labai sunku vienareikšmiškai pasitikėti kažkuo. Todėl tenka pasitelkti mamos intuicija ir ieškoti visos prieinamos informacijos, kad nepakenktum savo vaikui. Mano dukra alergiška kiaušiniams. Ką daryti, jei skiepas yra su kiaušinio baltymo pėdsakais, o alergiškam žmogui tai beveik tiek pat galimybių mirti, kaip ir nuo gripo? Kiek tėvų išdrįstų savo vaikus skiepyti tai žinodami?
Kai pradėjau ieškoti pavienių skiepų variantų, o ne visos puokštės nuo šimto ligų iš karto, atsitrenkiau į sieną. O kodėl negalima visko daryti pamažu? Daugeliui lengviau nelabai gilintis ir suleisti vaikui viską, kas įmanoma, taip būti švaria sąžine prieš save, jei kas atsitiktų. Man norisi galvoti apie savo vaiką ir ieškoti atsakymų.
 
– Jūsų mergaitė gimė po dirbtinio apvaisinimo. Kaip manote, ar požiūris Lietuvoje į tai yra nėra per „tamsus“?
– Tai nieko nelegalaus ar nusikalstamo, apie paslaptis ir slėpynes, net negali būti jokios kalbos. Juk, kai atidarote burną pas odontologą, jis jums ištraukia sugedusį dantį pasiūlo įdėti implantą kokybiškesniam ir gražesniam gyvenimui, per daug neprieštaraujame, ar ne? Todėl ir dirbtinį apvaisinimą reikėtų laikyti kaip pagalbą žmogui ateiti į pasaulį. Juk čia nieko dirbtino nėra, tiesiog medikai kiaušialąstei ir spermatozoidui padeda susitikti kitoje aplinkoje. Medicina taip toli pažengusi, kodėl mums vis baisu naudotis galimybėmis?
 

Liudo Masio nuotraukos, žurnalas „TOPmoterys“

– Neseniai su vyru paminėjote 15 metų santuokos sukaktį, taip pat iki žiedų sumainymo daug metų buvote kartu. Koks jūsų gerų santykių receptas?
– O kas yra geri santykiai? Tai labai abstraktu. Apie santykius tarp žmonių mes iš tiesų per mažai kalbame.Šeimos dažniausiai sudaromos tada, kai du žmones sieja labai stiprūs jausmai, retesniais atvejais įsijungia protas. Pastarosios santuokos, panašu, yra tvirtesnės, dar, jei atsiranda tokia sudedamoji kaip išskaičiavimas. Man tai nepriimtina, tad mano santuoka sukurta meilės pagrindais. Taip esu auginta, kad mano vidiniai išgyvenimai, jausmai ir emocijos yra kur kas aukščiau už materialius dalykus. Nors ir sakoma, kad kiekvienas žmogus turi savo kainą... Mane galima nupirkti tik jaučiant širdimi, duodant man laisvę gyventi ir kvėpuoti gyvenimą. Tuo gyvenimo laikotarpiu kai galėjau sukurti šeimą tai suprato tik mano vyras (šypsosi).
 
Ar būna vienoda dviejų žmonių meilė? Dabar galvoju, kad ne. Man regis, sekmingesnė, arba kitaip, ilgaamžiškesnė santuoka yra, kai vyro meilė moteriai yra tokia stipri, kad jis sugeba nugalėti net fiziologiją, jis yra toks kantrus, pakantus ir supratingas, lankstus ir išmintingas, jog leidžia savo moteriai augti ir neatsilieka, ieško atsakymų į klausimus ir padeda atsakyti, moka tylėti ir išlaukti, kai to reikalauja aplinkybės. Reikia suprasti, kad po bet kokios audros aplinka nurimsta ir ima šviesti saulė, o tada dažniausiai viskas ilgai ir kvapniai žydi. Tik reikia nepamiršti palaistyti ir patręšti (šypsosi).


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!