Aktorė Elžbieta Latėnaitė (32 m.) pernai papildė komedijos teatro „Domino“ aktorių gretas. Tiems, kurie nesitikėjo jos pamatyti „juokintojos“ amplua, aktorė prisipažįsta, kad paauglystėje, kai dar tik pamilo teatrą, dievino komediją ir improvizaciją.
„Taip susiklostė, kad pirmieji mano vaidmenys ir spektakliai (R.Tumino „Trys seserys“ ir E.Nekrošiaus „Faustas“) buvo dramos su ašaromis, gyvenimo tragedija, nelaiminga meile. Tai mane pačią nustebino, užtat daug ko išmokė, praplėtė galimybes.
„Kad vaiko auginimas gali būti malonus procesas, sužinojau tik neseniai, jau kurį laiką palankiusi psichoterapiją, kadangi užaugau su mintimi, kad tėvystė – tai sunkus, nedėkingas darbas ir kad gerų santykių su vaikais būti negali“, - sako aktorė Elžbieta Latėnaitė.
- Matyt, gyvenimas ir yra gražiausias savo netikėtumais! Kaip manai, kas žmogų labiausiai skatina keistis, tobulėti, augti?
- Manau, kad skaudžios patirtys ir sunkumai labai stipriai prisideda prie noro keistis pačiam ir gerinti gyvenimą. Taip pat sutikti įkvepiantys žmonės, artimieji.
- Ar pritartumei minčiai, kad moteris labiausiai užaugina gimę vaikai?
- Suprantu, apie ką jūs, bet nesutikčiau, jog tik moteris. Vaikai keičia tėvus, kai kuriuos daugiau, kai kuriuos mažiau. Mano gyvenimą dukros atsiradimas pakreipė labai gražia linkme, suteikė daug jėgų, energijos ir įnešė daug meilės bei atsakomybės.
- Esi pozityvios tėvystės šalininkė. Kokiais principais remdamasi augini savo mažąją ir, jei pažvelgtume iš kitos pusės, ko dukrytė išmokė tave?
- Kad nesusidarytų įspūdis, jog laikau tėvystę rožiniu debesiu, pavadinčiau, kad esu atsakingos tėvystės šalininkė. Iš geros literatūros, pavyzdžiui, iš
Aušros Kurienės knygos „Kaip užauginti žmogų“ bei tėvystės kursų, kuriuos lankiau, sužinojau daug būdų, kokiomis priemonėmis efektyvu auklėti vaikus, ir kiek daug galime pasiekti vien kokybiškai bendraudami su vaiku.
Kad vaiko auginimas gali būti malonus procesas, sužinojau tik neseniai, jau kurį laiką palankiusi psichoterapiją, kadangi užaugau su mintimi, kad tėvystė – tai sunkus, nedėkingas darbas ir kad gerų santykių su vaikais būti negali. Labai nudžiugau suvokusi ir patyrusi, kad tai - netiesa. Bet koks smurtas prieš vaikus yra tėvų bejėgystės ženklas ir trūkstamo tėvystės įgūdžio požymis. Tėvystė yra treniruojamas raumuo, visai jam neskiriant dėmesio vargu ar galima tikėtis gerų rezultatų.
Džiaugiuosi dėl vykdomos vaiko teisių apsaugos reformos, pati budėjau prie iš krizių paimtų vaikų, mačiau, kokiose sąlygose gyvena neįsivaizduojama daugybė šeimų ir kaip joms reikalinga pagalba. Tereikia, kad politikai suvoktų, jog reformai kokybiškai įgyvendinti reikalingi dideli pinigai, o ne populistiniai šūkiai. Apmaudu, kad keliamos abejonės dėl vaikų nemušimo įstatymo reikalingumo, kai Lietuva pagal statistiką dar turi daug ko pasiekti vaiko teisių apsaugos srityje. Labai skatinu domėtis ir šviestis, tikrinti informacijos šaltinius, netikėti bet kokia rėkiančia informacija.
- Kaip manai, kada vaikas šeimoje jaučiasi laimingas?
- Manau, kad vaikas, kuris juk yra žmogus, jaučiasi gerai, kai su juo kuriamas pagarbus ir lygiavertis santykis. Kai jam skiriama individualaus kokybiško dėmesio. Kai jis priimamas būtent toks, koks yra. Kai gerbiama jo nuomonė ir sprendimai. Ir, be abejo, kai yra apsuptas meilės bei apsaugotas nuo smurto, fizinių bausmių, rėkimo.
- Esi atvira pašnekovė – viename interviu sakei, kad kadaise tavo kasdienybėje buvo visko: ir vakarėlių, ir žalingų įpročių, ir kitokios mitybos nei dabar. Kuo esi kitokia, nei buvai prieš keletą metų?
- Prieš keletą metų jau buvau gana panaši į dabartinę save, bet štai seniau turėjau problemų su meile sau ir saviverte. Kai žmogus savęs nemyli ir pasižymi žema saviverte, jis daro pasirinkimus, kurie jam žalingi. Čia kaip depresija sergančio žmogaus smegenys, kurios siūlo kenksmingus pasirinkimus ir nesiūlo išeičių.
Aš gerai žinau, ką reiškia laimės paieškos alkoholyje, vakarėliuose, žalinguose santykiuose, religijoje. Dabar jos ieškau kitur – sveikatoje, gyvenimo kokybėje, laimėje, geruose santykiuose su artimaisiais, darbuose.
- Kokie tavo pačios mėgstamiausi patiekalai, produktai ar jų grupės? Draugauji su vandeniu?
- Aš dėl sveikatos, gyvūnų ir klimato kaitos propaguoju augalinę (veganišką) mitybą. Mėgstu įvairius patiekalus, nuo kasryt geriamo žaliojo kokteilio, sveikuoliškų patiekalų iki picų, trintų sriubų, cepelinų, karštų sumuštinių, įvairiausių desertų. Kavinėse labai padeda susigaudyti „auGalybė“. Ir, taip, mes su vandeniu neišskiriami, negalime vienas be kito, išgeriu jo iki trijų litrų per dieną.
- Esi energinga: vaidini teatre ir kine, myli muziką, daug jėgų skiri tam, kad gyvūnai būtų laimingesni. Kokių dar minčių turi, kurios neįgyvendintos, bet kirba giliai viduje?
- Aš dievinu vaidinti kine. Štai šio darbo mano gyvenime galėtų būti daug daugiau. Visa kita mane tenkina ir džiugina bei teikia vilties.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: