- Egle, ne vienerius metus gyvenimo tempas buvo įtemptas: teko anksti keltis filmuoti laidą. Ar išėjusi dekretinių atostogų jaučiate palengvėjimą, juk dabar pagaliau galite pamiegoti iki soties? Tiesa, taip, matyt, bus neilgai...
- „Pamiegoti iki soties“ ir nebepavyksta. Žinojau, kad to galima tikėtis, tad turiu puikų įprotį, mano darbas išmokė pamiegoti popiet. Jei tik galiu, nusnūstu valandėlę. Dar gyvenu atostogų režimu. Matyt, užtruks laiko, kol priprasiu prie ilgesnio ir visai kitokio režimo „atostogų“. Smagu, o kartu ir labai keista stebėti kolegų darbą. Laimei, palaikom kontaktą ir galiu bet kada ar temą pasiūlyti, ar šiaip padiskutuoti.
 
- Ketinate visu šimtu procentų atsidėti motinystės laikui? O gal turite planų akies krašteliu stebėti žiniasklaidos virtuvę ir prisidėti prie darbų?
- Mano būdas - nuolat stebėti ir neprarasti pulso. Per daug laiko tokiu ritmu gyventa, kad staiga viskas taptų nebeįdomu. Ir tik viena tema imtų viršų. Mėgstu įvairovę. Daugybė temų man įdomios, be to, šie metai - rinkimų metai. Tad debatai, kandidatų pasisakymai, ekspertų nuomonės tikrai nepraslysta pro akis ir ausis. Ir dar visokių planų planelių. Labai tikiuos suspėt įgyvendint viską, ko prisigalvojus.
 
- Šiandien tėvai drąsiai keliauja su kūdikiais į tolimas šalis, neužsidaro tarp keturių sienų: su kūdikiais eina į treniruotes, restoranus. Matyt, būsite tarp pastarųjų?
- Norėčiau neprarasti aktyvumo ir judrumo, turėti veiklų, sportuoti. Bet juk visi suprantam, kad planuot gali, o kaip pavyks... Svarbiausia - sveikata.


 
- Kalbant apie sveikatą - kaip stiprinate save ir šeimą? Ar esate už natūralią ar tradicinę mediciną?
- Kartą per pusmetį arba kas metus profilaktiškai pasidarau tyrimus poliklinikoj. Stengiuos nepamiršt pasiskiepyti, kai tam tinkamas laikas ir sveikata bei gerti vitaminų.
Šaltuoju laiku geriu daug natūralių arbatų, o siaučiant epidemijoms stengiuosi, kad namie būtų imbiero ir citrinos ruošinio.
 
- O ką manote apie gimdymą namuose, ar svarstote tokią galimybę?
- Nesvarsčiau. Aš pasitikiu aukštos kvalifikacijos gydytojais ir visa Lietuvos medicinos įstaigose turima įranga. Tai, ką šiandien gali medicina, darbui atsidavę profesionalai, man kelia didžiulę pagarbą. Bet kiekvienas turime laisvę rinktis.
 
- Laukiatės pirmagimio, ar turite baimių, kaip reiks susitvarkyti gimus vaikeliui, ar vis dėlto pasitikite motiniška intuicija – ji viską sudėlios?
- Apie baimes ir nuogąstavimus nemėgstu kalbėt. Svarbiausia - sveikata ir sveikas protas.
 
- O kaip su grožio procedūromis – esate be galo žavi moteris, šito nepaslėpsite. Kaip puoselėjate savo grožį? Ar esate už natūralumą?
- Dėkoju, malonu girdėt. Visada vadovaujuosi saiko taisykle - kas per daug, tas negerai ar nesveika. Bet mėgstu ir masažus, ir naujoves grožio srityje. Nebūtina viską išbandyt, tiesiog smalsu pasidomėt, sužinot profesionalų nuomonę. Vėlgi atsižvelgiu į odos būklę, dermatologų patarimus, būna tam tikras metų laikas, kai nori nenori kovoji su, pavyzdžiui, odos sausumu ir nebūtinai televizinis grimas dėl to kaltas. Manau, kad save prižiūriu tiek, kiek reikia, kad jausčiausi gerai ir gyvenime, ir ekrane. Turiu labai gerus mamos ir anytos pavyzdžius - jos tikros elegancijos mokykla.
 
- Gal po šiuo grožiu slypi kruopščiai sudėliotas mitybos planas, intensyvios treniruotės ar neregėtos veido kaukės?
- Dabar - natūralu, kad slypi kiek kitoks ritmas ir pristabdytos intensyvesnės treniruotės. Tiesiog klausausi savęs: jei norisi pajudėti, nueinu su kineziterapeutės priežiūra pasijudint. O kitu gyvenimo laiku  mitybos ir sporto režimo laikausi - ne per griežčiausio, bet laikausi. Bet desertui tikrai nesakau „ne“. Veido kaukių namie nesidarau - negaliu dėl itin jautrios veido odos. Tačiau kartą per savaitę, jei tik pavyksta, malonu apsilankyti profesionaliame veido masaže. Štai ir visos paslaptys, o tiksliau jų nėra (šypsosi).
 


- Nemėgstate kalbėti ir apie vyrą. Judviejų netenka matyti viešumoje, gal slepiate jį nuo blogos akies? 
- Gal patikslinčiau, netenka matyti prie fotosienelių. Mano darbo dalis matomumas ir viešumas, vyro - ne. Tad jei žmogus nenori, niekada neversčiau to daryti. O į teatrą, koncertą keliaujame drauge.
 
- Kokias tradicijas iš tos, kurioje augote pati norėtumėte perduoti netrukus pagausėsiančiai šeimai?
- Turbūt svarbiausia - atviras ir nuoširdus santykis tarp artimųjų. Bent jau man tai daug svarbiau, nei tiesiog atėjus šventėms susėsti prie Kalėdų ar Velykų stalo. Nieko nėra gražiau už mėgavimąsi kartu praleistu laiku, o ne tik padėti pliusiuką, kad veiksmas aplankyti namus, tarkim, per šventes įvyko. Nesakau, dūmų visuose židiniuose pasitaiko, bet gražiausia, kai drauge sekasi kūrenti ugnį, ypač gausėjant šeimai.

- Gal šiemet šeimoje per Velykas radosi daugiau tradicijas puoselėjančių ritualų?
- Ritualai kartais kinta dėl tam tikrų aplinkybių. Tai kas nors sugalvoja pakeliauti per šventes, tai sveikata paveda. Mama perdavė gražią tradiciją pasirūpinti žaliuojančia šaka namuose, padekoruoti ją margučiais. Nors esu gimusi šaltuoju metų laiku, ir, atrodo, turėčiau labiau mėgti to sezono šventes, bundančios gamtos, sprogstančių lapelių, margučių laikas yra kažkas tokio. Praėjusiais metais trūks plyš turėjau pagaminti tortą, kurį močiutė, kol sveika ir energinga buvo, gamindavo tik per Velykas. O tada visi privalėjo bent po gabalą įveikti. Tokie nostalgiški desertai kaip kokia blic laiko mašina sugrąžina į vaikystę.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!