Donatas ir Veronika Montvydai: „Sveikata prasideda nuo sąmoningumo“

Aigustė Tavoraitė
2016-04-25
Antrą kartą mūsų šaliai Eurovizijos dainų konkurse atstovausiantį Donatą Montvydą (28) į Švedijoje vyksiantį konkursą žada lydėti ne tik žmona Veronika, bet ir pustrečių metų dukrelė Adelė. „Buvimas kartu yra net ne sąlyga, o būtinybė. Šeima padeda susigrąžinti energiją ir tiesiogiai veikia mano pasirodymo kokybę“, – įsitikinęs dainininkas.
Donatas ir Veronika Montvydai: „Sveikata prasideda nuo sąmoningumo“
„Šeimoje kartu su dukra praktikuojame kontrastinį dušą. Taip pat medituojame, darome kvėpavimo pratimus. Turime ir kitų grūdinimosi tradicijų – nirimas į eketę, bėgiojimas per žarijas“, - pasakoja dainininkas Donatas Montvydas.

Spartėjantis eurovizinio pasiruošimo maratonas sutrikdė įprastą gyvenimo ritmą?
Donatas: Tai – intensyvesnis periodas, kada neišvengiamai patiri daugiau streso, tenka daugiau lakstyti, bėgioti. Tad šiek tiek nukenčia ir sveikata. Bet jaučiu, kad mano kūnas, imuninė sistema prie tokio ritmo yra prisitaikę. Jau maždaug dešimt metų, kiek esu viešumoje, mano darbo principai, disciplina ir planavimas iš esmės yra tokie patys.
 
Kas padeda atgauti jėgas?
D.: Grįžimas į šeimą, kaip prie žemės, bene labiausiai padeda susigrąžinti energiją. Čia jaučiuosi ramiausiai. Bet sunku kalbėti apie kažkokias aukštesnes materijas, jei paprasčiausiai nemoki suvaldyti esminių dalykų – mitybos ir dienos režimo. Miegas yra gydantis, jei po dienos įtampų ir stresų sugebi gerai nusiraminti, išvalyti galvą nuo emocijų, nereikalingos informacijos, kitų žmonių energijų.

 
Tai pasiekti juk ne taip paprasta...
D.: Ilgai dirbant protinį darbą būtina „persijungti“ į kūną. Sportas – gyvenimo būdas. Kai gauni fizinio krūvio, prakaituoji, tada išsijungia mąstymas. Nesvarbu, eini į sporto salę ar užsiimi kovų menais. Sportas stipriai susijęs ir su charakterio, pagarbos kitam, vyresniam – savo treneriui, disciplinos, kantrybės ugdymu.
 
Šeimoje kartu su dukra praktikuojame kontrastinį dušą. Taip pat medituojame, darome kvėpavimo pratimus. Turime ir kitų grūdinimosi tradicijų – nirimas į eketę, bėgiojimas per žarijas. Tokie dalykai ne tik naudingi sveikatai, bet ir gelbėja nuo rutinos. Tačiau ne mažiau svarbi ir savitaiga. Tinka viskas, kuo tiki, kad padeda.
 
Geros sveikatos receptų – gausybė. Kaip tarp jų nepasiklysti?
Veronika: Viskas prasideda nuo sąmoningumo. Jau nuo vaikystės išugdytas požiūris į gyvenimą dabar leidžia išlaikyti tokius tempus. Nors stengiamės viską balansuoti, nesame režimo fanatikai, nesilaikome nepajudinamų dogmų. Juolab kad Donato atveju tai būtų ypač sunkiai įgyvendinama. Kai tokios taisyklės sugriūva, kyla nepasitenkinimas, kuris vėlgi sveikatai naudos nesuteikia.
 
Kiekvienas savo receptą renkasi individualiai. Tačiau dabartinis gyvenimo tempas reikalauja aiškiai žinoti, ką ir kodėl darai. Tai apsaugo nuo pragaištingo įsisukimo lyg voverei į ratą. Kitu atveju žmogus gali greitai pamesti svarbiausius gyvenimo orientyrus. Tada kyla stresai, ima čiuožti sveikata.
 
Dabar domėjimasis sveika gyvensena – ant bangos.

V.: Taip, bet juk geriau bent bandyti daryti ką nors negu visai nieko. Juk mada nerūkyti ir nevartoti alkoholio – puiki. Aišku, sąmoningai nejaučiant savo kūno, kas tau išties padeda, visos pastangos tampa daugiau mechaniškos. Taip galima ir traumuoti organizmą, pavyzdžiui, užsiimant tam tikru sportu.
 
D.: Jei pasirinkai būti vegetaras, veganas, žaliavalgis, turi aiškiai žinoti, kodėl taip darai, iš kur gausi geležies, kitų elementų? Reikia ir tyrimus atlikti. Mes viską atsargiai vertiname, žiūrime, ar organizmas priima, ar ne. Darbas su savimi, savo sąmone – nelengvas. Muzika tuo metu ilsisi (šypsosi).
 
V.: Yra daug priežasčių, kodėl atsisakėme mėsos. Tai – ne vien noras neteršti organizmo, bet ir siekis apie mūsų planetą mąstyti plačiau. Mes norime, kad dukra turėtų ateitį, sveiką aplinką augti. Tereikia pasigilinti, kaip mėsos pramonė veikia planetą, kodėl tiek daug žmonių badauja. Dažnai galvojama, kad tuo turėtų rūpintis kas nors kitas, nors bent maža dalimi galėtų prisidėti kiekvienas. Juk žmogaus gyvenimo prasmė yra kiek daugiau nei tiesiog vaikščioti į darbą, sporto klubą, pažiūrėti teliką...
 

Suaugusieji renkasi sąmoningai, bet medikai vaikams tokios mitybos nerekomenduoja.
V.: Pirmiausia kokia ta mėsa? Mūsų seneliai sulaukė 90-ies metų valgydami lašinius ir kumpį, tačiau jie patys gyvulius augino, buvo kita aplinka. O dabar mėsoje nemažai antibiotikų. Tad mėsa, kaip ir vaistai, gali ir gydyti, ir turėti grėsmingą šalutinį poveikį. Mes patys mėsos nevalgome, bet dukra Adelė yra jos ragavusi, jai nedraudžiame mėsos valgyti kitose vietose. Nereikia perlenkti lazdos ir smerkti kitų, kurie mąsto ir elgiasi kitaip. Aišku, tėvų pavyzdys - neišvengiamas ir labai svarbus. Kaip kitaip įmanoma vaikus užauginti? Tačiau vėliau jie rinksis tik patys.
 
Bet dabar juos „auklėja“ išmaniosios technologijos...
V.: Žinome, ko nereikėtų daryti. Bet trūksta žinių, kaip atsispirti šiuolaikinių medijų poveikiui. To nemoko nei mokykloje, nei universitete. Internete tiek diegiama stereotipų, kad man gaila žmonių, ypač vaikų. Nežinia, kokia užaugs dabartinė karta, kuriai viskas suformuojama: kaip turi atrodyti, kaip elgtis ir pan.
 
Tačiau negalime vaikų nuo to ir atriboti. Negi kraustysimės iš miestų į miškus, išmesime telefonus ir kompiuterius? Tinkamai naudojami jie gali būti gera edukacinė priemonė. Į priklausomybę nuo kompiuterių sąmoningai ar ne pastūmėja patys tėvai, nenorėdami ar neturėdami laiko su vaikais bendrauti. Mes kol kas dar nesusidūrėme su kokia dukros isterija, bet gal dar viskas ateityje (šypsosi).
 
D.: Nereikia kaltinti laiko, viskas tobulėja, keičiasi. Naujos formos turi tarnauti žmogui.



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris