- Per keletą pastarųjų metų maisto kultūra Lietuvą užgriuvo tarsi lavina. Jūs išleidote net septynias įvairias su sveikata ir maistu susijusias knygas. Kokia šių knygų priešistorė?
- Nebuvo taip, kad ėmiau ir viena pati išleidau visas tas knygas. Daug metų dirbau moterims skirtuose leidiniuose, kuriuose sveikatai ir maistui skiriama nemažai vietos. Šiomis temomis daugiausia ir rašiau. O kai tave supa idėjų nestokojantys kolegos, būtinai atsiranda entuziastų, kurie paskatina imtis vieno ar kito projekto.
 
- Naujausia jūsų knyga „Jokios alergijos!“ yra skirta tėveliams, auginantiems alergiškus vaikus, tačiau norintiems palepinti juos skaniu maistu. Kuo ypatingi jūsų siūlomi receptai?
- Nedidelė gudrybė ruošti įprastus patiekalus pagal tradicinius receptus. O jei negalima naudoti kokių nors produktų, ypač pagrindinių – kiaušinių, pieno, kvietinių miltų? Teko pasukti galvą, kuo juos pakeisti. Eksperimentuodami padarėme daug skanių „atradimų“. Gal ir jūs norėtumėte išbandyti orinukus, kurie plakami ne iš kiaušinių baltymų, o iš avinžirnių skysčio, vadinamo „aquafaba“? Gal iškepsite kiaušinienės, kuriai nereikia kiaušinių, išvirsite „sutirštinto pieno“ be pieno, sutrinsite gardžios „Nutellos“ be riešutų ar iškepsite skanų ir sotų „netikrą zuikį“ be jokios mėsytės? Galbūt ne viskas „prigis“ jūsų virtuvėje, bet pabandyti verta, net jei pirma mintis, kuri ateis į galvą peržvelgus produktų sąrašą, bus - „nesąmonė“!
Manau, kad turime nebijoti naujovių, „neatrastų teritorijų“. Tik išdrįsęs bandyti, eksperimentuoti žmogus gali atrasti pačiam sau tinkamiausius, priimtiniausius dalykus. Ir aš kalbu ne vien tik apie maistą.
 
- Mažus vaikus auginantys tėvai įvairiais jų auginimo klausimais – tarp jų ir maisto gaminimo – paprastai dosniai dalijasi tarpusavyje. Kokios grįžtamosios reakcijos sulaukiate iš savo skaitytojų jūs? 
- Na, jei neminėtume piktųjų komentatorių, kuriems viskas blogai, dažniausi klausimai – kur nusipirkti knygoje minimų retesnių produktų ir koks knygą konsultavusios gydytojos Aivos Vaivarienės telefono numeris. Visiems besikreipiantiems stengiuosi būti atvira, geranoriška, suteikti dominančią informaciją.


 
- Išleidote knygą ir apie sveikesnius desertus. Kuo sveikesnieji skiriasi nuo „mažiau sveikų“?
- Pirmiausia tuo, kad juose gerokai mažiau cukraus. Pradinė mintis ir buvo tokia: sukurti receptus iš kuo natūralesnių produktų ir su kuo mažesniu cukraus kiekiu (kartais bent trupučio cukraus reikia tam, kad kepinys taptų traškus, o ledai – purūs). Pradėję dirbti prie atskirų knygos skyrių, išsikėlėme didesnių iššūkių: įdėjome nemažai desertų be glitimo receptų, atsisakėme kiaušinių ir pieno produktų. Pavadinime nėra žodžio „veganiški desertai“, nes pirmiausia tai – tikrai gardūs skanėstai, kurie – nepatikėsite – nuo stalo dingsta greičiau už tradicinius saldumynus, ir iš tikrųjų tinka visiems. Bet smagu, kad šią knygą „atrado“ ir veganai. Veganų mugėse mačiau specializuotų knygų stendus, kuriuose buvo ir mano „Sveikesni desertai“. Tai džiugina.   
 
- Savo knygos „Būk jaunesnė... kitais metais“ paantraštėje žadate atskleisti penkias tiesas, kurios pakeis gyvenimą. Kokios jos? 
- Ši knyga išleista jau senokai – prieš aštuonetą metų. Kai tardamasi dėl interviu pasakėte, kad ir apie ją kalbėsime, pagalvojau – o Dieve, betgi ten visa informacija jau bus pasenusi! Juk pačios prieštaringiausios ir visus erzinančios žinios dabar yra apie sveiką gyvenseną. Vieną dieną skaitome, kad kava nieko gero neduoda, tik „šokdina“ insuliną, o kitą dieną jau girdime, kad bent po puodelį kavos kasdien reikėtų išgerti tam, kad sumažėtų Parkinsono ligos rizika. Arba, vieno tyrimo duomenimis, grybai linkę kaupti radionuklidus ir kitokius teršalus, todėl jų nereikėtų dažnai valgyti. O štai garsus amerikiečių gydytojas Joel Fuhrman visai neseniai pranešė sensacingus tyrimų duomenis: jeigu moterys kasdien (!) suvalgytų bent po vieną grybuką, kad ir paprasčiausią pievagrybį, krūties vėžio rizika sumažėtų net 64 procentais!
Taigi, susiradau knygą „Būk jaunesnė… kitais metais“, perverčiau ją ir ką gi – nėra taip jau blogai: po daug kuo ir šiandien drąsiai pasirašyčiau.
Grįžtu prie klausimo pradžios - tos penkios jaunatviškumo tiesos, apie kurias klausiate: sveika mityba, aktyvus gyvenimas, kartu ir mokėjimas sulėtinti tempą, atsipalaiduoti, įsiklausyti į organizmo poreikius. Skeptiškai vertinkite puikiai atrodančių brandžių moterų prisipažinimus, kad gamta jas tokias sukūrusi. Genams jos gali būti dėkingos tik iš dalies. Išduosiu paslaptį - didžiausia jų geros savijautos ir jaunatviškos išvaizdos paslaptis yra gyvenimo būdas, lėtinantis senėjimą.  
 
- Įdomu sužinoti, koks jūsų asmeninis santykis su maistu? Ar jis rūpi tik kaip būtinas patenkinti poreikis, ar – daug svarbiau?
- Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje: man įdomu paragauti dar negirdėtų produktų, išbandyti naujus virtuvės prietaisus, paieškoti netikėtų produktų derinių. Kita vertus, suprantu, kad maistas yra skirtas tam, kad suteiktų energijos gyventi, o ne tam, kad dėl jo gyventume. Tad stengiuosi su juo palaikyti ramius ir taikius santykius – ne kažko kategoriškai atsisakyti, o keisti sveikesne alternatyva. Juk kai virtuvėje turi tik viso gūdo kruopų, o smarkiai apdorotų dribsnių tiesiog neperki ir į namus neneši, iš ko verdi košę?! Jei atsidarai spintelę ir nerandi rafinuoto cukraus, kuo saldini gaminamą skanėstą? Galbūt ruduoju cukranendrių arba kokosų cukrumi – nelygu, ką toje savo spintelėje randi. Žodžiu, geriau mažiau, bet sveikiau!

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!