Artūr Kartanovič: kurčiųjų pasaulyje bendravimas nenutrūksta

Aida Žemaitytė
2018-09-24
Gestų kalbos vertėjas Artūr Kartanovič jaučiasi tarsi jungiamoji grandis tarp dviejų pasaulių: girdinčių žmonių ir kurčiųjų, turinčių savą kalbą. Tad Tarptautinės kurčiųjų dienos proga klausiame jo, ar labai mes skirtingi.
Artūr Kartanovič: kurčiųjų pasaulyje bendravimas nenutrūksta
„Beveik kiekvieną dieną matau vis kitą klientą, kitą aplinką. Net ne visada žinau, į kokią situaciją pateksiu. Per didžiausius šalčius tenka ir be pirštinių versti, ir žmogui pranešti, kad jis serga sunkia liga...“, - pasakoja gestų kalbos vertėjas Artūr Kartanovič.

- Vaikystėje tėvų nenustebinsi pareiškęs, kad užaugęs būsi vairuotoju, policininku, bet gestų kalbos vertėju... 
- Tiesa sakant, apie tai ir nesvajojau. Mokyklos laikais daug buvau scenoje: dainavau, šokau, grojau gitara, vedžiau renginius. Tad pirmieji pasirinkimai studijų lentelėje ir buvo būtent tokie. Gestų kalbą įrašiau ekspromtu, mat pusseserė buvo išmokius pirštų abėcėle pasakyti savo vardą, daugiau įdomių dalykų apie tai papasakojusi.
Pirmaisiais studijų metais per gestų kalbos paskaitas reikėjo daug vaidinti: veido mimika mokėmės išreikšti emocijas (baimę, džiaugsmą, pyktį).
 
- Ar tiesa, kad kurčiųjų pasaulyje egzistuoja „gestų vardai“?
- Taip! Manasis, pavyzdžiui, susijęs su išskirtiniu auskaru ausyje. Vardas kitam žmogui gali būti parenkamas pagal išskirtinį bruožą: ilgą nosį, raudonus plaukus, karė šukuoseną ar kūno sudėjimą. Tiesa, vardai suteikiami ne staiga – kurtieji pabendrauja, jiems reikia laiko pažinti žmogų. Aš savąjį vardą gavau tik po trejų metų. Dar buvau vadintas „vasariu“, mat esu gimęs vasario mėnesį. Vardai gali net kisti!

 
- O gestų kalbos vertėjo darbą gauti lengva?
- Šios srities specialistų labai trūksta. Lietuvoje yra apie šimtą dešimt šimtą dvidešimt vertėjų ir absoliuti dauguma jų – moterys. Pavyzdžiui, Vilniuje yra tik trys vertėjai vyrai.
 
- Vertėjauji gerus dvejus metus. Kokiose įdomesnėse vietose teko versti?
- Beveik kiekvieną dieną matau vis kitą klientą, kitą aplinką. Net ne visada žinau, į kokią situaciją pateksiu. Per didžiausius šalčius tenka ir be pirštinių versti, ir žmogui pranešti, kad jis serga sunkia liga... Vertėjauti teko beveik visur, kur tik įmanoma: poliklinikoje, per apklausas tardymo izoliatoriuje, Seime, televizijoje, bažnyčioje, psichiatrinėje ligoninėje, baigiamųjų darbų gynimuose. Atsakomybė nesuklysti – milžiniška, tačiau įdomu tai, kad versdami informaciją ir patys daug sužinome. Pavyzdžiui, universitete su kurčiuoju kartu studijuoju geografiją, chemiją ar fiziką. 
 
- Tave teko matyti ir verčiant televizijoje. 
- Vertimas LRT „Žiniose“ – iššūkis, mat tempas milžiniškas, temų spektras neaprėpiamas, daugybė neaiškių terminų ir tik menka galimybė pasiruošti iš anksto. Kad galėtum išversti į gestų kalbą, visų pirma turi aiškiai suprasti, apie ką kalbama. Kitaip – nė žingsnio. Daugelio terminų gestų kalboje nėra – juos reikia parodyti pirštų abėcėle. Tai užtrunka ir kyla pavojus, kad toliau diktoriaus beriamas tekstas gali išgaruoti iš atminties, „pabėgti“.
 
- Tad gera atmintis privaloma? 
- Pradžioje juokaudamas apie savo atmintį sakiau, kad turiu visišką „žuvies galvą“ (šypsosi). Dabar jaučiuosi patobulėjęs.
 
- Įdomu, koks girdinčiųjų požiūris į kurčiąjį, kuris ateina su vertėju.

- Man keisčiausios situacijos nuėjus pas gydytoją. Atrodo, medikai tikrai turėtų suprasti žmogų su klausos negalia. Tačiau dažnas jų persistengia guosdami: „koks tu vargšas, ar tavo šeimoje visi tokie, kaip man tavęs gaila“, dar blogiau – pavadina „kurčnebyliu“. O aš viską pažodžiui privalau išversti į gestų kalbą... 
Vadinami „kurčnebyliais“ kurtieji gali įsižeisti, jaučiasi įskaudinti, pažeminti. Juk jie nėra nebyliai – turi gestų kalbą! Beje, Lietuvoje jau daugiau kaip dvidešimt metų, kai gestų kalba oficialiai pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba.
Dažnas vyresnio amžiaus kurčiasis prisimena sovietmetį, kai jiems buvo draudžiama kalbėtis gestais, mušama per rankas. Juos prievarta versdavo šnekėti balsu.
 
- Ar tiesa, kad turintys klausos negalią yra daug kartų atviresni, linkę greičiau susidraugauti nei girdintieji... 
Tiesa sakant, ilgą laiką svaigau nuo jų santykio su aplinkiniais. Mums yra daug ko iš kurčiųjų pasimokyti! Gatvėje susitikę net ir ne pačius artimiausius žmones kurtieji nuoširdžiai apsikabina. Net nesitikėk nueiti savo keliu atsipirkęs trumpu: „Labas“.
Kiek teko būti kurčiųjų bendruomenėse, jie išskirtinai daug nori bendrauti, kalbasi apie viską be galo atvirai, drąsiai apie save pasakoja: šeimyninę padėtį, kur dirba, kuo gyvena. Tai didelis skirtumas lyginant su girdinčiųjų tarpusavio santykiais – juk mes dažniausiai pasisveikiname, paspaudžiame ranką ir tiek. Susitikę namuose, jie, rodos, apskritai niekada nebaigs kalbėtis. Šeimos nariai šnekasi iki vidurio nakties ar net paryčių!

 
- Esi jaunas, smalsus žmogus. Turi ir daugiau su tuo susijusių veiklų... 
Prieš Kalėdas „Pagava“, Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija, jau ne pirmus metus ieško spektaklių, kurie bendradarbiautų su gestų kalbos vertėjais ir būtų rodomi klausos negalią turintiems vaikams gestų kalba. Prieš porą metų debiutavau Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklyje „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“. Jame buvo daug muzikos, dainų, kurias taip pat teko perteikti gestų kalba. Dar daugiau, šiame spektaklyje aš „buvau“ ir tėtis, ir vieversėlis, ir liūtas, ir balandis...
 
- Kokios tavo emocijos spektaklio metu, salės reakcijos?
Spektaklio metu salės nematome – žiūrovai skendi tamsoje, visos šviesos – į mus. Vertimo metu galvoju tik apie tai, kaip nesuklysti, kaip per daug nenusisukti nuo žiūrovų ir kartu stebėti aktorius.
Plojimų taip pat nesigirdi, nes kurtieji ploja judesiais (pašnekovas abiem rankomis parodo „saulytes“ sukdamas riešus – aut. past.).
 
- Neabejoju, kad turi ir kitos įdomios veiklos...
Savanoriauju Aklųjų bibliotekoje, tad daug domiuosi šią negalią turinčių žmonių pasauliu. Kol kas tai - nauja, vos prieš kelis mėnesius, atsiradusi mano veikla. Jau spėjau akliesiems įgarsinti populiarią L.Gounelle knygą „Diena, kai išmokau gyventi“.
Pradėjau domėtis televizijos diktoriaus darbu. Gavau padrąsinimą, kad mano balsas tam tinkamas, duomenų turiu. Kas žino, galbūt vieną dieną tai gali tapti nauju mano darbu.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris