Vasario pradžioje leidinio „National Geographic“ skaitytojų Metų keliautoju išrinktam Aleksandrui Doba (68) užsispyrimo ir ištvermės pavydėti galėtų ne vienas. Į septintą dešimtį kopiantis vyras perplaukė Atlanto vandenyną kanoja. Įveikęs daugiau nei dvylikos tūkstančių kilometrų atstumą Lenkijos pilietis pripažįsta, jog kelionė buvo ne iš lengvųjų. Tačiau jau dabar galvoja apie kitą startą.
„Kai buvau jaunas, kartą vykau į Turkiją ir pasiskiepijau nuo choleros. Nuo tada joks velnias manęs neima! Tiesa, kelionės metu teko pakovoti su akių uždegimu ir dėl druskų prasidėjusiu rankų pažeidimu“, - teigia kanoja Atlanto vandenyną perplaukęs Aleksandras Doba.
Kelionei nesiruošė
„Laimėdamas šį titulą Aleksander Doba dar kartą visiems įrodė, jog visai nesvarbu, kiek tau metų, gyvenimas turi būti mums nuotykis“, - sužinojusi skaitytojų balsavimo rezultatus sakė „National Geographic Adventure” redakcijos direktorė Mary Anne Potts. Vargu, ar galima su tuo nesutikti. Visą gyvenimą inžinieriumi dirbęs A.Doba nėra profesionalus sportininkas. Tiesa, kanoja plaukti jis pradėjo kiek daugiau nei prieš tris dešimtmečius, tačiau tikina kelionei per Atlantą specialiai nesiruošęs. „Laikau save turistu. Kaip žinia, turistai per daug nesiruošia kelionei. Taip pat ir aš. Be abejo, esu fiziškai aktyvus, važinėju dviračiu, daug dirbu sode, mėgstu ilgus pasivaikščiojimus. Tačiau tai viskas“, - sako A.Doba. Lenko kelionė – ilgiausias kada nors kanoja įveiktas atstumas. Nors vyras tikina, kad tai buvo puikus nuotykis, tenka pripažinti, jog patogiu jo tikrai nepavadinsi. Šešios miego valandos per parą daiktų prigrūstoje kanojoje, kartais siaučiant audrai. Ir tai dar ne viskas – keliautoją kelis kartus buvo apsupę rykliai, o vienas jų netgi ruošėsi pulti. „Pamačiau, jog vienas jų kėsinasi į mane, teko jam stipriai vožtelti irklu, kad išgąsdinčiau ir nuvyčiau šalin. Turėjau labai saugią kanoją ir tris irklus. Kiek nesmagu buvo, kai prasidėdavo audra. Ne, nesibaiminau dėl savo gyvybės, tačiau naktį negalėdavau užmigti. Tai sekino. Laimei, pasitaikė nemažai giedrų naktų. Tuomet galėdavau stebėti žvaigždes“, - prisimena keliautojas.
Nepuola ligos
Didžioji dalis sekusiųjų A.Dobos kelionę stebėjosi – iš kur tiek ištvermės, ar vyras nebijo, jog kelionėje gali sunegaluoti, o ir metai jau „nebe tie“. Keliautojas į tokius nuogąstavimus numoja ranka: „Kai manęs paklausia, kiek man metų, atsakau – aš vis dar jaunas!“ Dar daugiau, vyras tikina, jog ligų jam pavyksta išvengti jau daugelį metų. „Kai buvau jaunas, kartą vykau į Turkiją ir pasiskiepijau nuo choleros. Nuo tada joks velnias manęs neima! Tiesa, kelionės metu teko pakovoti su akių uždegimu ir dėl druskų prasidėjusiu rankų pažeidimu. Tačiau tai manęs tikrai nesustabdė. Buvau pakankamai apsirūpinęs reikalingais daiktais, maisto atsargomis“, - pasakoja A.Doba. Įdomu tai, jog atsargas jis turėjo sutalpinti kanojoje. Pusę metų trukusios kelionės metu jis nesusitiko su jokiais kitais žmonėmis, niekur nestabtelėjo, todėl galimybės pasipildyti maisto atsargų, ar kitų reikalingų daiktų tiesiog nebuvo.
Kas toliau?
Vos tik A.Doba sugrįžo į gimtąją šalį, jo jau imta klausti – kas toliau? „Nežinau. Kol kas noriu pailsėti, tačiau neatmetu galimybės, jog vėl išsiruošiu į kelionę. Greičiausiai taip pat vandeniu. Galbūt šį kartą plauksiu atvirkščia kryptimi – nuo Amerikos iki Europos. Tačiau negaliu apie tai garsiai pasakoti, nes žmona išgirs“, - juokavo lenkas. Keliautojo žmona tikrai nespirgėjo iš laimės, kuomet išgirdo ir apie pirmąsias dvi Aleksandro keliones. Pirmąją - dar prieš penkerius metus, tiesa, daug trumpesnę. „Pirmąjį kartą mano žmona norėjo mane bet kokiu būdu atkalbėti. Prisipažinsiu – tai nebuvo pats lengviausias laikotarpis mums abiem. Antrąjį sykį viskas vyko panašiai. Ji ir vėl sakė, kad susigalvojau nesąmonę“, - pasakoja A.Doba. Kodėl gi vyras numojo ranka į žmonos žodžius ir neatsikratė minties išvykti? „Nenugalėjau Atlanto, tiesiog perplaukiau jį ir neleidau vandenynui nugalėti manęs. Reziumuodamas galiu pasakyti – verta turėti svajonę, stengtis ją įgyvendinti ir galiausiai džiaugtis laimėjimais. Džiaugiuosi, kad mano kelionės įkvepia kitus didesniems, ar mažesniems žygdarbiams. Turiu du sūnus ir dvi anūkes, tikiuosi juos irgi įkvėpiau siekti savo svajonių“, - paaiškina A.Doba.
Tarp kitko
„National Geographic“ Metų keliautojo rinkimus rengia jau dešimtąjį kartą. Be A.Dobos šiemet nugalėtojais galėjo tapti dar devyni pretendentai. Kai kurių iš jų kelionės buvo skirtos mokslui, gamtosaugai. Amerikiečių slidininkė Kit DesLauriers pasižymėjo nuvedusi tyrėjų komandą į Aliaskos kalnus siekiant nustatyti ledynų pokyčius ir galima jų įtaką gyvenamajam regionui. Pasaulį nustebino ir Erik Weihenmayer bei Lonnie Bedwell iš Jungtinių Amerikos valstijų. Vyrai perplaukė Kolorado upę per Didįjį kanjoną įveikdami beveik keturis šimtus kilometrų kanojomis. Galbūt palyginti su Metų keliautojo įveiktu atstumu, šis gali pasirodyti menkas. Tačiau tiek E.Weihenmaye, tiek ir L.Bedwell yra akli.
Komentuoti: