Agnė Sunklodaitė: „Nežiūrėkite į ligas pro pirštus“

Gintarė Kaminskienė
2014-10-16
Su aktore ir režisiere Agne Sunklodaite (42) susitikome saulėtą popietę. Moteris, tik po savaitgalį įvykusios naujo spektaklio premjeros ir dėl jos praleisto mėnesio Kaune, pagaliau grįžo namo – į Vilnių. Šiltai ir paprastai pasikalbėjome apie kūrybą, darbą, sveikatą. Žinoma, ir apie naujienas. Pasirodo, „šviežia“ ne tik drama „Aušros pažadas“, pastatyta pagal autobiografinį Romain Gary (prancūzų rašytojas, gimęs Vilniuje) romaną. Agnė su kolegomis nutarė žengti dar vieną žingsnį ir įkurti „Labaiteatrą“.
Agnė Sunklodaitė: „Nežiūrėkite į ligas pro pirštus“
„Stresas – neatsiejamas nuo mano profesijos. Visaip bandau su juo kovoti. Man labai svarbu pabūti vienai. Nepasigirsiu, kad atsiskiriu ir puolu medituoti, bet pabuvimas bent pusvalandį atskirai padeda“, - pasakoja aktorė Agnė Sunklodaitė.

- Spektaklyje „Aušros pažadas“ užduodate klausimus apie kūrėjo atsakomybę. Kokią naštą jūs, kaip kūrėja, pati prisiimate?
- Tikrai negrūmoju pirštu ir atvira didaktika neužsiimu. Noriu, kad žiūrovai mąstytų, bendrautų tarpusavyje. Šiandien per daug saldumo ir abejingumo. Noro „prašokti“ greitai ir lengvai. Nekuriu ypač sunkių spektaklių, bet nesinori, kad žiūrovas būtų lengvo produkto vartotojas. Aš už mąstančią visuomenę. Tam, kad mąstytų vaikai, reikia, kad mąstytų tėvai. Svarbu, kad jie bendrautų.
 

- Daug jūsų kūrybos yra skirta vaikams. Kokią žinutę norite perduoti mažiesiems žiūrovams?
Aš su visais žiūrovais noriu šnekėtis. Man patinka dalintis mintimis, įžvalgomis. Uždavinėti klausimus. Cituojant Romeną Gari: „Menininkas visuomet save apgaudinėja, galvodamas, kad savo menu pateiks atsakymus.“ Geriausia, ką jis gali padaryti – tik užduoti daugiau klausimų. Vaikai turi daug visokių problemų, lygiai taip pat kaip ir suaugusieji. Jei jie scenoje pamato tai, kas atliepia jų mintims, tai veikia kaip psichoterapija.
 
- Jei lygintumėte vaikų ir suaugusiųjų auditorijas: su vyresniaisiais turbūt šiek tiek paprasčiau?
- Pradėjau režisuoti nuo vaikiškų spektaklių ir galvoju, kad tai labai teisingas kelias. Tokiems spektakliams labai svarbi dinamika. Suaugusieji ištvers net jei spektaklis bus kiek ištęstas ar, pavyzdžiui, tą dieną nelabai eisis. Vaikui nesumeluosi. Reikia galvoti apie tai, kaip jis priims informaciją: vaizdą, atmosferą, emociją, ir kaip tai keisti, kad vaikas išlaikytų dėmesį.
 
- Iš to, ką pasakojate, susidaro įspūdis, kad dirbate ir psichologinį darbą.

- Tiesa, režisieriaus darbe yra labai daug psichologinių momentų. Kartą konsultavausi su vaikų psichologe. Man buvo įdomu, kas vaikams įdomu, ką jie blokuoja, kiek gali išlaikyti dėmesį. Kalbėjome apie skirtingas amžiaus grupes. Todėl dabar labai stengsiuosi, kad mano spektakliai būtų skirti „siauresnėms“ amžiaus grupėms. Taip yra todėl, kad vienu laiku gali vaikams kalbėti ir rodyti vienus dalykus, kitu – kitus. Kartais vaikas, patekęs į ne savo amžiaus grupės spektaklį, gali daugiau į teatrą ir neateiti. Jam bus nuobodu, nesuprantama. Žinoma, reikia vaikus pratinti prie aukštesnės kultūros, kad jis neliktų „saldaininių“ renginių mėgėju. Tačiau, mano manymu, tėvai daro klaidą, kai atveda į teatrą mažesnį vaiką, kuris nėra pajėgus išžiūrėti viso spektaklio. Jei vaikui nusibodo – išeikit! Negalima per prievartą jo laikyti
 
- Tik susitikus užsiminėte, kad kuriate savo teatrą. Koks jis bus, kam skirtas?
- Esate vieni pirmųjų, kurie apie tai sužinos. Teatras kuriamas Vilniuje ir vaikams, ir suaugusiems. Mums svarbiausia – šeima. Jis ne šiaip atsirado. Viskas prasidėjo nuo individualių kūrybinių darbų. Vos ne iš skaitymų gimė mano spektaklis „Ne mano istorija“, pastatytas pagal Herbjorg Wassmo knygą „Šimto metų istorija“. Norėjau save išbandyti ir pastatyti monospektaklį. Pati suvaidinti, parašyti inscenizaciją ir grubiai tariant – parduoti. Galėjau pasiūlyti teatrams, bet iš vienos pusės norėjau pabandyti pati. Iš kitos – teatrams monospektakliai nuostolingi. Spektaklis kamerinis, nereikia daug žiūrovų. O jei važiuoji su teatru – išlaidos neatsiperka. Pabandžiau, pavyko. Visai netikėtai susidraugavau su daugeliu Lietuvos bibliotekų, radau daug draugų. Sukūriau ir porą vaikiškų interaktyvių spektaklių su muzika ir žaidimais. Važinėjau kaip kūrybinis individas. Dabar su kompozitoriumi Deividu Gnedinu pagalvojome, kad yra prasmė kurti savo teatrą ir jame įgyvendinti projektus. Kol kas patalpų tik neturime, bet teatras juk gali būti visur. Planuojame rengti spektaklius ir netradicinėse erdvėse.
 
- Pakankamai užtrukome, kol susiplanavome susitikimą. Daug dirbate. Galiu tik įsivaizduoti, koks stresas kamuoja artėjant premjerai...
- Meluočiau, jei sakyčiau, kad ištisai dirbu. Būna periodų, kai darbų nebūna tiek daug. Be to, ir pats pasidėlioji. Mąstai, kad reikia pagalvoti ir apie sveikatą. Vasara – laisvesnis laikas. O stresas – neatsiejamas nuo mano profesijos. Visaip bandau su juo kovoti. Man labai svarbu pabūti vienai. Nepasigirsiu, kad atsiskiriu ir puolu medituoti, bet pabuvimas bent pusvalandį atskirai padeda. Pavyzdžiui, ruošiant spektaklį man labai patinka pietų metas. Pabūti kokiame kampe tyliai.
 
- Sako, kad lietuviai yra sergančių darbuotojų tauta. Serga, bet į darbą eina. Jūsų atveju leidžiate sau sirgti ar tenka padirbėti?
- Tenka ir turbūt dvigubai daugiau nei tam statistiniam lietuviui. Jei kažkas labai prispaudžia, ką daryti? Vis tiek eini į sceną. Nors kovo mėnesį turėjau atvejį, kai Kauno valstybiniame teatre ruošiausi premjerai „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“. Nurodinėjau susukta nugara. Man taip nutiko pirmą kartą. Prieš tai turėjau filmavimų šaltyje. Matyt, tai paveikė. Nedalyvavau nei Keistuolių teatro jubiliejuje, nei spektakliuose, nes negalėjau pusantro mėnesio pajudėti. Ignoruoti tokio dalyko negali. Norėčiau palinkėti tiek teatro administracijai, tiek aktoriams į ligas nežiūrėti pro pirštus. Jei žmogus serga, jis turi pasveikti.
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris