Vilniaus GMP stotis - apie pasiteisinusius sprendimus ir vieningos sistemos privalumus

Evelina Machova
2018-07-27
Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties specialistai, kalbėdami apie racionalų brigadų valdymą, sako, jog sprendimai stambinti GMP stotis pasiteisina. Tai padeda ne tik efektyviau valdyti pajėgas, bet ir investuoti į modernias technologijas, siekti gerų darbo rezultatų. O svarbiausia - pagalba pacientams teikiama laiku.
Vilniaus GMP stotis - apie pasiteisinusius sprendimus ir vieningos sistemos privalumus
Dispečerė GMP pajėgų valdytoja Ana Orechova sako, jog jos darbas reikalauja itin didelio susikaupimo ir greitos reakcijos.

Pasiekia gerų rezultatų
Vilniaus miesto GMP dispečerinė kasdiena vidutiniškai priima per tūkstantį kvietimų. Pasak medikų, jų skaičius kasmet auga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
Dispečerė GMP pajėgų valdytoja Ana Orechova sako, jog jos darbas reikalauja itin didelio susikaupimo ir greitos reakcijos. „Vienu metu tenka stebėti šešis monitorius. Viename jų rodoma iškvietimo kortelė, kitame - brigadų išsidėstymas, jų užimtumas, dar kitame matau brigadų racijas. Kai gaunamas iškvietimas, kompiuterio ekrane matau artimiausią laisvą brigadą“, - pasakoja A.Orechova.

Savo ruožtu Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas teigia, jog norint teikti kokybišką pagalbą svarbus ir pajėgų išdėstymas teritorijoje. „Žalias burbuliukas reiškia, jog GMP automobilis laisvas, raudonas – užimtas, geltonas – vyksta į iškvietimą. Vilniaus mieste kasdien į gatves išrieda trisdešimt GMP automobilių, o rajonuose kvietimus aptarnauja vos po du. Atstumai ten didesni, todėl vienai brigadai išvykus į iškvietimą ieškome kitos, kuri, esant reikalui, galėtų dengti. Rezultatus stebime, analizuojame ir priimame sprendimus, kaip situaciją galime pagerinti.
 
Vilniaus miesto GMP buvo viena pirmųjų, pradėjusi teikti dispečerinės paslaugas gretimiems rajonams. Rezultatai akivaizdūs: ženkliai sumažėjo vėlavimų, tiesa, prieš tai teko išsiaiškinti, kodėl jie atsiranda.Valstybinė ligonių kasa gerų darbo rezultatų vertinimui yra nustačiusi sąlyginius vienetus, kuriuos pasiekus, darbuotojams gali būti mokami motyvaciniai priedai. Kol kas keturis sąlyginius vienetus pasiekia tik Visagino GMP, nes ten gana nedideli atstumai, prie to artėja ir Utena. Ką tai reiškia? Kad brigados dirba gerai ir už pasiektus gerus rezultatus gaus papildomus priedus prie atlyginimo.
 
Ignalinai sekasi sunkiau, nes atstumai didesni. Jei galėtume valdyti ir pajėgas, jas šiek tiek kitaip skirstytume. Tarkim, pagerinti darbo rezultatus būtų galima Didžiasalyje pastačius pastotę. Tada ir Ignalina galėtų pretenduoti į gerus darbo rezultatus. Pavyzdžiui, Švenčionims, kol jie mums nepriklausė, sekėsi gana sunkiai: jų rezultatas siekdavo vos keturiasdešimt procentų, dabar gi praėjusį mėnesį pasiekė aštuoniasdešimt penkis, už ką priklauso vienas sąlyginis vienetas, taigi, nors ir nedidelės bet papildomos lėšos“, - privalumus vardija I.Lukaševas.
 

„Vilniaus miesto GMP buvo viena pirmųjų, pradėjusi teikti dispečerinės paslaugas gretimiems rajonams. Rezultatai akivaizdūs: ženkliai sumažėjo vėlavimų, tiesa, prieš tai teko išsiaiškinti, kodėl jie atsiranda. Valstybinė ligonių kasa gerų darbo rezultatų vertinimui yra nustačiusi sąlyginius vienetus, kuriuos pasiekus, darbuotojams gali būti mokami motyvaciniai priedai“, - sako Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.

  

Vilniaus GMPS paslaugos kitų savivaldybių gyventojams 
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis buvo pirmoji, kuri 2012 m. sausio 1 d. pradėjo teikti dispečeriavimo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir apskrityje, t.y. Elektrėnuose, Vilniaus, Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonuose. 2013 m. - Zarasų ir Visagino rajonuose, o 2014 m. – Molėtų rajone. Tai sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Greitosios medicinos pagalbos stotis pradėjo plėstis į rytinę Lietuvos dalį. 2013 m. GMP paslaugos vykdymą perdavė Širvintų rajono savivaldybė, o 2015 m. Švenčionių rajono savivaldybė.
 
Šiuos padalinius prijungus pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos, atnaujintas automobilių parkas, medicininė aparatūra, išaugo darbuotojų kvalifikacija, pagerėjo kvietimų aptarnavimo operatyvumas. 2018 m. dispečiariavimo paslaugos pradėtos teikti Utenos ir Ignalinos rajonuose. Pasak, specialistų anksčiau, kol atskiri rajonai turėjo ir atskiras nedideles stotis, valdžiusias maždaug du GMP automobilius, gerų rezultatų, už kuriuos mokamos papildomos lėšos, nepasiekdavo. Dabar situacija keičiasi ir kai kurių rajonų brigados pasiekia net maksimumą.

Svarbus visuomenės švietimas
Medikai pastebi, jog atgaivintų pacientų skaičius nuolat auga, tačiau jų būtų dar daugiau, jei visuomenė mokėtų ir pati teikti pirmąją pagalbą. Todėl Vilniaus miesto GMP medikai ėmėsi iniciatyvos ir rengiamų konferencijų, bendruomenių švenčių metu moko žmones gaivinimo pagrindų. Medikų įsitikinimu, be visuomenės švietimo net ir apsirūpinus defibriliatoriais viešose vietose, jei žmonės bijos ir nemokės jais naudotis, naudos bus mažai. Todėl mokymų metu į pagalbą pasitelkę manekenus medikai moko, kaip teikti pirmąją pagalbą, atlikti širdies masažą ar, esant galimybėms, pasinaudoti defibriliatoriumi.
 
Pasak Vilniaus GMP stoties vadovo, tai - ypač svarbu, nes nuo visuomenės gebėjimo teikti pirmąją pagalbą priklauso kito žmogaus gyvybė. Svarbu, kad tokiose situacijose pagalbą teikiantysis nepasimestų, reaguotų greitai ir žinotų tiksliai ką daryti.
Vilniaus miesto GMP nuolat investuoja ir turimos įrangos atnaujinimą, kad galėtų teikti savalaikę pagalbą. Pavyzdžiui, GMP stoties naudojami defibriliatoriai yra prijungti prie modemo. Jeigu reikalinga konsultacija, kardiograma iš karto internetu siunčiama į dispečerinę vyresniajam budinčiam gydytojui. Taip pat yra galimybė ją išsiųsti ir į tą gydymo įstaigą, kur pacientas bus vežamas.
 
Papildomai visi GMP automobiliai aprūpinti automatiniais krūtinės ląstos paspaudėjais. Pasak medikų, juos tikrai verta turėti, nes atgaivintų pacientų skaičius, naudojant šiuos modernius gaivinimo prietaisus, ženkliai didėja. Ypač patogu juos naudoti darbuotojams. Be to, gaivinimas šiuo prietaisu žymiai efektyvesnis negu rankomis. Įstaigos vadovas priduria, kad ne tik įranga, bet ir stoties automobilių parkas yra atnaujintas.

Kasdien Vilniaus miesto GMP stoties dispečerinė priima daugiau nei tūkstantį skambučių. Nuotr. - Dispečerinės vadovas Vytenis Keršys.

Diegia naujoves
Vilniaus miesto savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis eidama išvien su moderniomis technologijomis, popierines korteles perkėlė į planšetinius kompiuterius. Elektroniniu būdu kur kas greičiau suvedami duomenys, o pacientą atvežus į gydymo įstaigą, sudaroma galimybė informaciją persiųsti ir atspausdinti.
Informaciją apie aptarnaujamus GMP pacientus gauna Vilniaus miesto poliklinikų šeimos gydytojai. Jei pacientas paliekamas namuose, PSPC darbuotojai su juo susisiekia ir koreguoja gydymą.
 
Pasak įstaigos vadovo, šiemet ypač daug dėmesio skiriama GMP medikų ir Vilniaus miesto šeimos gydytojų glaudesniam bendradarbiavimui. Tarkim, pacientas Jonas savaitgalį ar darbo dieną po darbo kvietė greitąją dėl skausmų krūtinėje. Visą šią informaciją GMP medikai perduoda ir Jono šeimos gydytojui. GMP medikų įsitikinimu, šioms grandims nuolat bendradarbiaujant, pagalba taptų efektyvesnė, sumažėtų nereikalingų kvietimų skaičius.
Kuriant geras darbo sąlygas daug investuojama į elektroninį dokumentų tvarkymą, kad jis atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir būtų paprastas. Be to, kuriamos strategijos darbui optimizuoti.
 

Pavyzdžiui, anksčiau brigados, kurioms reikia pasipildyti vaistų atsargas, grįždavo į stotį. Dabar gi vaistų sandėlio tvarkytojas visų brigadų atsargas mato kompiuterio ekrane, o joms senkant brigadai pats pristato medikamentus. Taip sutaupomas brangus laikas, kurį brigados gali skirti kvietimų aptarnavimui. Pasak Zdislavas Skvarciany, labai svarbu, kad visose stotyse pagalba pacientams būtų teikiama vienodai kokybiškai, todėl tai, kad vieni dirba mieste, o kiti – rajone, neturėtų būti pasiteisinimas. Juk svarbiausias čia - pacientas.
 
I.Lukaševas pripažįsta, kad prieš porą savaičių vykusi Dainų šventė atskleidė sritis, kuriose reikia politinio lygmens sprendimų. „Šventės metu, reginių vietose buvo pastatytos palapinės, kuriose budėjo poliklinikų medikai. Su jais bendravome racijų pagalba, skirstėme brigadas, jei prireikdavo šventės svečius ar dalyvius vežti į ligoninę. Darbą organizuoti pavyko gerai, bet kartu išryškėjo ir probleminės sritys. Tarkim, mums į pagalbą budėti atvyko medikų brigados ir Kauno, Marijampolės, Panevėžio.
 
Su kauniečiais kolegomis nekilo jokių problemų: iškvietimo korteles perduodavome tiesiai jiems į automobilį, nes mūsų sistemos vienodos. O keičiantis informacija su kolegomis iš Panevėžio ar Marijampolės dėl skirtingų sistemų turėjome tam tikrų iššūkių. Jie didelę dalį informacijos pildė ranka, bendravome su jais mobiliaisiais telefonais. Mano nuomone, šalyje turi veikti vieninga sistema, kad galėtume teikti kokybiškesnes paslaugas. Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjome teikti dispečiariavimo paslaugas Utenos ir Ignalinos rajonams. Juose dirbantys kolegos buvo maloniai nustebinti mūsų technologine pažanga. Tai įrodymas, kad nedidelė stotis dėl finansininkių galimybių negali spėti koja kojon su technologijomis“, - sako I.Lukaševas.

Kuria ateities planus
Šiuo metu Greitosios medicinos pagalbos stotyje dirba daugiau nei 400 darbuotojų. Tai gydytojai, skubios medicinos pagalbos specialistai, pagalbiniai darbuotojai, bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai, paramedikai, paramedikai-vairuotojai bei administracijos darbuotojai. Anot įstaigos vadovo, šiuo metu vienas administracijos uždavinių - sudaryti geras darbo sąlygas visiems darbuotojams bei priartinti paslaugas prie pacientų. Dėliojamas planas, kaip turi išsidėstyti pastotės, kad miestiečiai pagalbos sulauktų dar greičiau.
 
„Pavyzdžiui, Balsiai pastaruoju metu ypač plečiasi ir, planuodami ateitį, kartu su savivaldybe svarstome geriausius sprendimus, kur turėt būti pastatyta pastotė, kad čia gyvenantys žmonės, kviesdami greitąją pagalbą jos sulauktų laiku. Tas pats galioja ir Pilaitės rajonui. Sprendimus turime priimti šiandien, nes po poros metų jau gali būti per vėlu. Be to, reikia atnaujinti ir dabar esančias pastotes. Štai dėl Vaiko raidos centro perkėlimo mums reikia galvoti, kur įkurti pastotę Žvėryne“, - būsimais planais dalijasi Z.Skvarciany ir priduria, kad kitas, ne ką mažiau svarbus uždavinys - pagerinti paslaugų kokybę.

 
O tam reikia investicijų į kvalifikacijos kėlimą, kuris turėtų būti nenutrūkstamas. Nemaža dalis mokymų nemokamai rengiami pačioje GMP stotyje. Tai - vienas didelės stoties privalumų. Gerinant paslaugų kokybę vilniečiai pasekė kolegų kauniečių pavydžiu ir teikiamas paslaugas audituoja patys. Tikslas, kaip sako vadovas, ne bausti, o padėti. Šiuo atveju auditorius yra treneris, padedantis personalui teikti geresnes paslaugas.


Interviu
Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany apie tai, kas pasikeistų, jei vietoje dabar esančių beveik penkių dešimčių GMP stočių liktų keletą kartų mažiau. 


Apie greitosios medicinos pagalbos organizavimą kalbama ne vienerius metus. Nepaisant įvairių norų jungti, prijungti, reikia pripažinti, kad būtent ši sveikatos sistemos grandis, bent taip rodo pastarųjų poros metų duomenys, veikia efektyviausiai. Gal net neverta ką nors keisti?
- Kai kurie sisteminiai pokyčiai reikalingi. Tik nereikia tikėtis, kad juos pradėjus įgyvendinti šiandien, rezultatai bus matomi jau rytoj. Vyriausybės programoje yra nemažai teigiamų dalykų, kuriuos reikia įgyvendinti, tačiau tam būtina šiek tiek koreguoti teisinę bazę. Kodėl iki šiol daugelio sprendimų nepavyko pasiekti? Nes buvo sakoma: „jūs tarpusavyje susitarkit, kas prie ko prisijungs“. Tokį susitarimą vargu ar pasieksime - kiekvienas žiūri naudos sau. Todėl privalo būti aiški strategija ir tiksliai įvardijamas tikslas, kurio siekiame. Dabar gi pagal galiojančią teisinę bazę kiekvienas atsako tik už savo dalį. Sistema decentralizuota.

- Na, gerai, o jei sistema būtų centralizuota, kas pasikeistų?
- Dabar sprendimus dėl greitosios medicinos pagalbos stočių, jų dispečerinių priima savivaldybės. Tik nuo savivaldybės Tarybos sprendimo priklauso, kaip jos dirbs. Nors ministro įsakymas ir nedraudžia GMP stotims tarpusavyje sudaryti paslaugų teikimo sutartis, nenurodoma, nei kokiomis sąlygomis ar kiek reikėtų mokėti kolegoms už suteiktas paslaugas.
 
Tiesa, yra stočių, kurios, įvertinusios privalumus, susijungė savo noru. Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos GMP stotys stiprios, aptarnauja didelį kiekį gyventojų, turi kur kas didesnius pajėgumus, todėl, palyginti su vos du automobilius teturinčiomis, gali daugiau investuoti į įvairias technologijas. Tarkim, didžiųjų miestų GMP stotyse brigados, vykstančios į iškvietimus, viską pildo planšetėse, duomenys suplaukia į vieną sistemą. O mažesniuose miestuose daugeliu atveju viskas pildoma ranka. Tai apsunkina tiek brigadų darbą, tiek ir mes patys neturime centralizuotų duomenų, kurie leistų priimti efektyvesnius sprendimus. Tačiau, kaip ir minėjau, kuo mažesnė stotis, tuo mažesni jos ekonominiai pajėgumai. Dispečerinės darbas - laiku ir tiksliai perduoti kvietimą.

Šiuo metu turime keturiasdešimt aštuonias stotis. Dauguma stočių turi vos po du automobilius. Jei vienas išvažiuoja į iškvietimą ir paaiškėja, jog žmogų reikia vežti į didmiestį, likusi viena brigada rajone negali užtikrinti visapusiškos pagalbos. Jei sistema būtų centralizuota, galėtume lengviau skirstyti pajėgas. Dabar mes tik matome, kur gretimuose rajonuose yra automobiliai, tačiau jų perskirstyti negalime. Centralizavę sistemą, net su tais pačiais pajėgumais galėtume pasiekti žymiai efektyvesnių sprendimų.

- O darbo sąlygos darbuotojams ar pasikeistų? Juk tokiais atvejais dažnai baiminamasi, kad nukentės būtent jie.
- Manau, kad priešingai. Jos pagerėtų. Kaip rodo praktika, centralizuotai valdant pajėgas pasiekiami geri darbo rezultatai, o už tai iš ligonių kasų gaunamos papildomos lėšos, kurios skiriamos kaip priedai prie atlyginimo. Taip pat galėtume investuoti į įvairias technologijas, kurios palengvina darbą. Be to, kai pajėgos didelės, net ir susirgus kolegai galima kur kas lengviau rasti pamainą, nei turint dvi brigadas. Plius dar ir kvalifikacijos kėlimas. Taigi privalumų yra kur kas daugiau nei trūkumų.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris