Vilniaus GMP medikai siekia kokybiškesnių paslaugų pacientams

Evelina Machova
2019-08-13
„Reikia optimizuoti paslaugų tiekimą“ - tai turbūt per pastaruosius kelerius metus vienas dažniausiai girdimų sakinių, kai kalbama apie sveikatos apsaugos sistemą. Mintis gera, o puikiu pavyzdžiu galėtų tapti šalies „greitukės“. Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotis buvo viena pirmųjų, pradėjusi teikti GMP dispečerinės paslaugas kaimyniniams rajonams. Dabar jų tinklas vis plečiamas, o stoties medikai sako kuriantys ne tik plėtros, bet ir paslaugų optimizavimo planus, kuriuos sėkmingai įgyvendina. Rezultatas – greitesnės ir kokybiškesnės paslaugos tiems, kuriems reikia medikų pagalbos. 
Vilniaus GMP medikai siekia kokybiškesnių paslaugų pacientams
Pasak Vilniaus GMP specialistų, šiuo metu laisvų darbo vietų stotyje nėra, tačiau darbuotojų kaita yra, nes darbas - ne kiekvienam. Vieni pradėję dirbti greitojoje pagalboje išbūna porą metų ir išeina, tačiau tie, kurie lieka, užsibūna ilgam - keliems dešimtmečiams.

Įgūdžius šlifuoja nuolat
 

„Yra pas mus žmonių, kurie čia dirba visą gyvenimą. Ir aš nelabai daug kur kitur dirbau. Čia darbuojuosi jau trisdešimt ketverius metus. Žinoma, yra tokių, kurie ateina ir išeina. Bet tie, kurie lieka, užsibūna ilgam tiek dispečerinėje, tiek ir brigadose. Išmoksti susigyventi su įvairiausiomis emocijomis. Aišku, dirbdamas patiri įtampą, nes žmonės tampa vis reiklesni, irzlesni. Kai tik pradėjau dirbti greitojoje prieš tuos tris dešimtmečius, santykiai tarp žmonių buvo šiltesni. Tokio negatyvizmo, išankstinio nusistatymo daug nesutikdavome. Nors tuomet mes nebuvome tokie greiti kaip šiandien“, - sako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Dispečerinės tarnybos vadovas Vytenis Keršys. 

 
Reikia pripažinti, jog retas įsivaizduoja darbą greitosios pagalbos stotyje. Ir jei ištinka nelaimė, norime, kad medikai atvyktų greitai, būtų savo srities profesionalai, malonūs, užjaučiantys, nors neretai patys kviečiantieji nesusitvarko su emocijomis, o kartais net negali aiškiai pasakyti, kas gi nutiko. Pasak specialisto, Vilniaus GMP stotyje dirba kvalifikuoti medikai. Vienas reikalavimų norint įsidarbinti, nesvarbu dispečerinėje ar brigadoje, - medicininis išsilavinimas. Taip, pasak specialistų, lengviau užtikrinti paslaugų kokybę. Kaip juokauja ilgamečiai stoties darbuotojai, pasirinkusieji darbą šioje srityje yra šiek tiek fanatikai. 
GMP medikams ir dispečeriams, kurių darbo lengvu nepavadinsi, būtinas nuolatinis įgūdžių tobulinimas, idant susidūrę su įvairiausiomis situacijomis būtų pasiruošę jas spręsti greitai ir kvalifikuotai. Todėl stoties administracija organizuoja kursus bei mokymus. Juose darbuotojai tobulina įgūdžius, kaip bendrauti su pagalbą kviečiančiais asmenimis. Juk kviesdami greitąją pastarieji yra streso būklės: dažnu atveju į dispečerių klausimus jie atsakinėja sunkiau, negali paaiškinti situacijos. Pasak GMP stoties specialistų, jų darbas išsiaiškinti, kas ir kur nutiko, bei kuo greičiau į įvykio vietą išsiųsti brigadą ir sudaryti sąlygas, kad ji kuo greičiau atvyktų. Tam vieno mygtuko paspaudimo neužtenka - dirba visa komanda. 

Šviečia visuomenę
Medikai pastebi, jog atgaivintų pacientų skaičius nuolat auga, tačiau jų būtų dar daugiau, jei visuomenė mokėtų ir pati teikti pirmąją pagalbą. Todėl Vilniaus miesto GMP medikai ėmėsi iniciatyvos ir rengiamų konferencijų, bendruomenių švenčių metu moko žmones gaivinimo pagrindų. Medikų įsitikinimu, be visuomenės švietimo net ir apsirūpinus defibriliatoriais viešosiose vietose, jei žmonės bijos ir nemokės jais naudotis, naudos bus mažai. Todėl mokymų metu į pagalbą pasitelkę manekenus jie moko, kaip teikti pirmąją pagalbą, atlikti širdies masažą ar, esant galimybėms, pasinaudoti defibriliatoriumi.
Tai - ypač svarbu, nes nuo visuomenės gebėjimo teikti pirmąją pagalbą priklauso kito žmogaus gyvybė. Svarbu, kad tokiose situacijose pagalbą teikiantysis nepasimestų, reaguotų greitai ir žinotų ką tiksliai daryti.

Ką gali technologijos
Ne vienerius metus tobulinamos GMP stotyse veikiančios informacinės sistemos leidžia ne tik optimizuoti pajėgų darbą, bet ir išvengti nereikalingų kvietimų. Viešojoje erdvėje ne kartą girdėta istorija, kai medikai skubėjo pas žmogų, kuriam visai nebuvo reikalinga pagalba. 
Pasak V.Keršio, vadinamųjų „etatinių skambintojų“ yra ir rajonuose, ir Vilniaus mieste. Pasitaiko ir itin atkaklių, kurie skambina ir prašo greitosios bei viliasi, kad atsilieps dispečeris, patikėsiantis jo negalavimais. Jei nepavyksta skambinant 033 išsikviesti greitukės, renka numerį 112. Tačiau Bendrajame pagalbos centre dispečeriais dirba ne medikai, jie negali teikti medicininių konsultacijų, todėl tiesiog fiksuojamas iškvietimas. 
 
„Pas mus dispečeriais dirba gydytojai arba slaugytojos, dažniausiai ir vieni, ir kiti dirbę brigadose. Kai matome pakartotinį iškvietimą (nuo 2015 metų turime sukauptą duomenų bazę), klausiame, kodėl taip dažnai kviečia greitąją? Dažnai nuskamba klausimas, iš kur mes tai žinome? Mūsų sistemoje yra paciento kortelės. Jose matome ne tik kvietimų skaičių, bet ir kas žmogui buvo nutikę - gal infarktas, insultas, o gal dar kas nors kito. Taip pat matome, ar ankstesnių kvietimų metu jis buvo vežtas į ligoninę, kas diagnozuota, ar buvo stacionarizuojamas ar ne. O vadinamieji „etatiniai skambintojai“ įtraukiami į dažnai kviečiančiųjų sąrašą ir dispečeris, atsiliepęs į jo skambutį, kompiuteryje iš karto mato, kokius dar papildomus klausimus reikia užduoti. Tokiais atvejais dažnai paaiškėja, kad greitosios žmogui visai nereikia, kad jam paprasčiausiai buvo liūdna, o kai kuriems išties pakanka konsultacijos. Taigi visa informacija apie kvietimus yra kaupiama, ji susieta su skambinančiojo telefono numeriu, adresu bei vardu ir pavarde“, - sako V.Keršys.
 
Vykdoma ir nuolatinė pakartotinių kvietimų analizė, kuomet aiškinamasi, dėl kokios priežasties žmogus kviečia greitąją, kokią sveikatos būklę nurodo.  
Pasak specialistų, sukurtoje sistemoje matoma, kokie vaistai iškvietimo metu buvo naudoti. „Taip kontroliuojame ir paslaugų kokybę – matome, kad esant tam tikrai būklei naudotos vienokios ir kitokios priemonės. Be to, medikas, atvykęs į iškvietimą ir planšetėje nurodęs paciento būklę, mato, koks yra mūsų vaistų arsenalas, kurį medikamentą, kokiai būklei esant reikia skirti“, - sako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Vidaus medicinos audito tarnybos auditorius Arūnas Anužis. 

Optimizuoja iškvietimus
Vasaros metu per parą Vilniaus GMP sulaukia 1100 skambučių. Iškvietimų vidurkis 370. Pasak specialistų, konsultuojant ir išsiaiškinant, kuo skundžiasi pacientas, įmanoma optimizuoti iškvietimų skaičių ir nevykti ten, kur medikų pagalba nėra reikalinga. Jei po kiekvieno skambučio būtų siunčiama brigada, vien Vilniaus miestui vasarą reikėtų tris kartus daugiau pajėgų. O žiemą, kai skambučių skaičius siekia 1700, o iškvietimus išvykstama vidutiniškai 470, pajėgos turėtų didėti mažiausiai keturis kartus. 
Medikams širdį skauda ir dėl Vyriausybės sprendimo, kad nuo 2021 metų greitoji bus kviečiama tik paskambinus numeriu 112. Visi kiti numeriai bus naikinami. Tiesa, turės veikti konsultacinis numeris, o paskambinus pasikonsultuoti vis tiek liks galimybė išsikviesti greitąją pagalbą. Medikai sako, jog šis sprendimas nelabai kuo skirsis nuo dabar esančios sistemos, todėl jie nesupranta, kam reikia griauti tai, kas gerai dirba. 

Dispečerinė - GMP širdis
 

„Dispečerinė yra mūsų širdis. Nuo jos darbo priklauso, kiek konsultacijų bus suteikta telefonu, o kiek brigadų vyks į iškvietimą“, - sako Vilniaus greitosios pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.

 
„Tai ypač aktualu rajonuose. Tarkim, Vilniaus mieste turime trisdešimt vieną brigadą, todėl kiekvienu atveju galime rasti laisvą. Galbūt ji pas pacientą atvyks ne per penkiolika, bet šešiolika minučių. O rajonuose situacija kitokia. Autoįvykis Molėtuose, siunčiame brigadą iš Molėtų, tačiau nukentėjusių daug, tad teko siųsti ir iš Vilniaus, ir iš Utenos. Tuo metu įvyko avarija ir prie Ukmergės. Vietoje budinčios brigados buvo užimtos, tad prašėme kauniečių pagalbos. Į įvykio vietą atvyko brigada iš Jonavos. Tai, kad taip gana lengvai galime valdyti pajėgas, yra ne vienerių metų darbas. O svarbiausia tie, kam reikalinga pagalba, jos sulaukia greičiau, nes pajėgų valdytojas mato, kur yra visos brigados. Galime bet kurią akimirką įvykus nelaimei perimti Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių pajėgų valdymą. Jie irgi gali perimti mūsiškį“, - sako Vilniaus greitosios pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos tarnybos vadovas Igoris Lukaševas.
 
Tiesa, prie vieningos GMP sistemos nėra prisijungę Panevėžys ir Marijampolė. Tai, pasak specialistų, šiek tiek apsunkina pagalbos teikimą, mat jų pajėgos nėra matomos, o prireikus pagalbos gaištamas laikas, kol išsiaiškinama, kur yra brigados. O juk įvykus nelaimei kiekviena minutė yra aukso vertės. 
Kalbėdamas apie centralizuotos sistemos privalumus I.Lukaševas pažymi, jog tai naudinga ir sprendžiant techninius klausimus. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką Vilniaus GMP informacinių technologijų specialistams reikėjo perkrauti stoties serverius. Tai truko ne vieną valandą. Į pagalbą atskubėjo kolegos kauniečiai, kurie vieno klavišo paspaudimu perėmė Vilniaus darbą ir sėkmingai pajėgas valdė septynias valandas. 
 
Anot specialistų, vieninga sistema puikiai funkcionuoja, žinoma, ją galima dar tobulinti. O privalumus puikiai iliustruoja ir masiniai renginiai, tarkim, Dainų šventė, Popiežiaus atvykimas, kai į sostinę suvažiavo papildomos brigados iš Kauno, Prienų, Alytaus. Bendroje sistemoje matomos visos brigados. Buvo ir panevėžiečiai, kurių brigados sistema nerodo. Tad tiek pildant iškvietimo korteles, tiek perduodant iškvietimus darbo organizavimas buvo sunkesnis. Sistema sąveikauja ir su Bendruoju pagalbos centru: užpildoma vadinamoji pasportinė dalis (vardas pavardė, adresas), simptomatika, kvietimo priežastis. 

Pagerėjo paslaugos operatyvumas
Pernai prie Vilniaus GMP buvo prijungtos Ignalinos ir Utenos dispečerinė. Tiesa, iš visos Utenos apskrities vienintelė Anykščių dispečerinė nepanoro prisijungti. Tad iš visos apskrities iškrenta viena savivaldybė. 
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis buvo pirmoji, kuri 2012 m. sausio 1 d. pradėjo teikti dispečeriavimo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir apskrityje, t.y. Elektrėnuose, Vilniaus, Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių rajonuose. 2013 m. - Zarasų ir Visagino rajonuose, o 2014 m. – Molėtų rajone. Tai sudaro trečdalį Lietuvos gyventojų. Pastaraisiais metais Greitosios medicinos pagalbos stotis pradėjo plėstis į rytinę Lietuvos dalį. 2013 m. GMP paslaugos vykdymą perdavė Širvintų rajono savivaldybė, o 2015 m. - Švenčionių rajono savivaldybė.
Šiuos padalinius prijungus pagerėjo darbuotojų darbo sąlygos, atnaujintas automobilių parkas, medicininė aparatūra, išaugo darbuotojų kvalifikacija, pagerėjo kvietimų aptarnavimo operatyvumas. 2018 m. dispečiariavimo paslaugos pradėtos teikti Utenos ir Ignalinos rajonuose. Paslaugos operatyvumas šių rajonų gyventojams pagerėjo, tačiau rezultatai būtų kur kas geresni, jei centralizuotai būtų valdomos ir jų pajėgos. 

Plečia pastočių tinklą
Dvidešimt ar trisdešimt metų greitosios pagalbos stotyse dirbantys medikai šypteli prisiminę laikus, kai greitosios pagalbos automobiliai bazuodavosi vienoje vietoje. Iš ten vykdavo į iškvietimus. Kartais iki paciento tekdavo ir visą miestą pervažiuoti. Aišku, tuomet nebuvo dabar daugelį į neviltį varančių spūsčių. Šiandien, pasak medikų, tokia sistema nesuveiktų, mat miesto ribos plečiasi, gatvės pilnos automobilių, o ir vairuotojų kultūra praleidžiant greitosios pagalbos automobilius vis dar ne pavyzdinė. Tiesa, situacija gerėja. 
Turbūt niekas neneigs, jog prireikus greitosios norime, kad ji atvyktų kuo greičiau. Net ir tos kelios minutės, kai reikalinga skubi pagalba, atrodo kaip visa amžinybė. Todėl, anot A.Anužio, greitosios automobiliai išsidėstę visame mieste. 
 

„Plečiame greitosios pastočių tinklą. Ką tai duoda? Palengvina paslaugų teikimą ir operatyvumą, o pacientams sudarome galimybę paslaugas gauti greičiau ir kokybiškesnes“, - sako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Vidaus medicinos audito tarnybos auditorius Arūnas Anužis. 

 
Šiuo metu Vilniaus GMP turi 16 pastočių. Iki spalio nauja pastotė Vilniaus mieste turėtų įsikurti Žirmūnų mikrorajone. Pasak specialistų, ne vienerius metus buvo susiduriama su problema, kad aplink Žirmūnų rajoną kaip ir būdavo budinčių greitosios pagalbos automobilių, tačiau piko metu kamščiai Kareivių ar Kalvarijų gatvėse ypač apsunkindavo greitą paslaugos teikimą. Todėl nuo spalio Verkių gatvėje budės dvi brigados, kad pagalbos žmonės sulauktų greičiau. Dar viena nauja pastotė įsikurs Žygimantų gatvėje. Nors ir dabar pastotė prie VRM ligoninės veikia, jos patalpos, pasak medikų, apgailėtinos. „Dabartinės patalpos yra visiškai nepritaikytos. Iš Turto banko gavome naujas, jas šiuo metu remontuojame, kad darbuotojams būtų sukurtos geros darbo sąlygos. Kauno gatvėje budėdavo keturios brigados, o netrukus miesto centre budės dar dvi. Gavę iškvietimą į miesto centrą, net ir budėdami Kauno gatvėje susidurdavome su susisiekimo problemomis. Dabar tikimės jas šiek tiek sumažinti“, - sako A.Anužis. 
 
Pastotės reikalingos ne tik, kad paslauga būtų suteikiama greičiau, bet ir dėl greitosios pagalbos brigadų saugumo. Kaip sako A.Anužis, mieste pacientą greitoji turi pasiekti per penkiolika minučių ir turbūt daugelis yra girdėję istorijų, kai skubėdami į pagalbą patys medikai patekdavo į avariją. „Mes negalime rizikuoti nei savo žmonių, nei pacientų gyvybėmis. Todėl stengiamės kiek įmanoma sutrumpinti atstumus. Būtent todėl ir reikalingos pastotės. Dabar tinklas neblogas, tiesa, yra dar viena vieta, kur taip pat būtų reikalinga pastotė, tai - Lazdynų rajonas. Čia yra didelė ligoninė, plečiasi ir Lazdynėlių rajonas. Deja, savivaldybė vis neranda patalpų. Turėti pastotę netoli didelės ligoninės gerai dar ir todėl, kad čia labai greitas išvažiavimas į aplinkkelį. Šiuo metu, tarkim, Grigiškėse turime tik vieną budinčią greitąją, o atstumai čia nemaži“, - vardija A.Anužis. 

Ieško bendro sprendimo
Vilniaus greitosios pagalbos stotis, kartu su Vilniaus miesto savivaldybe bei Respublikine Vilniaus universitetine ligonine ieško bendro sprendimo sudėtingu klausimu. Neretai greitoji pagalba kviečiama tiesiog gatvėje nukritusiam žmogui, kuris nereaguoja budinamas. Atvykę medikai konstatuoja, kad žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Ką su juo daryti? Medicininės pagalbos jam nereikia, bet palikti gatvėje irgi negali. A.Anužis tikisi, kad pasikeitus ligoninės vadovybei susiklosčiusią situaciją pavyks išspręsti bendromis jėgomis. Apie galutinius rezultatus kol kas dar anksti kalbėti, tačiau visoms pusėms sėdant prie bendro stalo bus galima rasti kompromisinius sprendimus. Juk tokie žmonės negali būti tiesiog palikti gatvėje, jie turi būti kur nors nugabenami užtikrinant tiek jų, tiek ir aplinkinių saugumą. Žinoma, didžiąją dalį sprendimų lems ir miesto savivaldybės pozicija šiuo klausimu. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris