Vilkpėdės slaugos ligoninės kolektyvas: „Slauga kur kas sudėtingesnė sritis nei įsivaizduojame“

Evelina Machova
2014-10-09
Slauga - jautri sritis. Čia turi dirbti ypač savo darbui atsidavę specialistai, nes jiems nuolat tenka išklausyti ligonių ir jų artimųjų bėdas, suteikti vilties pasveikti arba bent pasijusti geriau. VšĮ Vilkpėdės slaugos ligoninė neatsiliekama nuo medicinos pažangos, įsisavinamos naujos technologijos, medicinos personalas nuolat tobulėja. Tačiau, norint užtikrinti kokybiškas slaugos paslaugas vien geros širdies neužtenka, reikia ir politinių sprendimų.
Vilkpėdės slaugos ligoninės kolektyvas: „Slauga kur kas sudėtingesnė sritis nei įsivaizduojame“
VšĮ Vilkpėdės slaugos ligoninė neatsiliekama nuo medicinos pažangos, įsisavinamos naujos technologijos, medicinos personalas nuolat tobulėja. Čia dirbančios moteris sako, kad slauga šalyje tinkamai neįvertinama.

Svetur geriau?
Kuomet kalba pasisuka apie slaugą Lietuvoje, iš karto pabrėžiama, kad Norvegijoje ar Švedijoje paslaugos yra daug aukštesnio lygio. Palatos blizga, besišypsančios slaugytojos šokinėja apie pacientus, pildo jų norus, o gyvenimas slaugos ligoninėje primena rojų. Turiu prisipažinti, kad niekada neteko lankytis nei Švedijos, nei kokios kitos šalies slaugos ligoninėje. Bet jei nuoširdžiai, nemanau, kad rastume labai didelių skirtumų. Tiksliau, nemanau, kad Lietuvoje slaugos ligoninės apverktinos, kur, kaip kartą teko išgirsti, niekada gyvenime nenorėtum, kad atsidurtų artimas žmogus. Sutinku, jog ne visos jos be priekaištų, bet negi nuoširdžiai pridėję ranką prie širdies drįstumėt teigti, jog viskas taip blogai? Atsižvelgiant į tai, kokį atlygį už darbą gauna slaugytojos bei koks slaugos paslaugų įkainis. Lyginant su Švedija ar Norvegija, jis skiriasi mažiausiai tris kartus. Kaip bebūtų ir Lietuvoje slaugytojos kas rytą skuba į darbą, pas pacientus ir kiek įmanydamos stengiasi švelniai bei meiliai padėti pagalbos norinčiam žmogui.
VšĮ Vilkpėdės ligoninės slaugytojos sako, kad darbas nelengvas, čia patenka pacientai, paprastai jau gulėję daugybėje gydymo įstaigų, patyrę daugybę gydymo periodų, pavargę ir nuo ligos, ir nuo gydymo. Tačiau atvažiavusieji sveikatos pagerėjimo tikisi ir po palaikomojo gydymo, ir po slaugos, namo grįžta kur kas geresnės savijautos.
Nepaisant skeptikų, kurie kaip įmanydami stengiasi peikti lietuviškas slaugos ligonines, priekaištų, nė akimirką nesudvejojusi artimuosius patikėčiau Vilkpėdės ligoninės moterų globai.
 
Ne tik skausmo valdymas
Pasak ligoninės personalo, netrukus bus baigtas įgyvendinti Europos Sąjungos projektas. Kompiuterizuota duomenų sistema leis įsijungti į ligoninių tinklą ir, kaip sako čia dirbantis personalas, bus lengviau stebėti, ar pacientai išnaudoja jiems paskirtus slaugos terminus.
Pasirašytos sutartys su savanoriais, kurie padeda slaugytojoms. Kaip pabrėžia ligoninės vadovė Zina Ramanauskienė, savanoriai pacientams padeda dvasiškai: bendrauja, eina pasivaikščioti po išpuoselėtą ligoninės parką ar skaito žurnalus. Tokia dvasinė pagalba slaugos ligoniams itin reikalinga. Tiesa, ligoninėje dirba ir psichiatras, kuris pagalbą teikia tiek pacientams, tiek jų artimiesiems, tiek ir personalui. VšĮ Vilkpėdės ligoninė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas 2013 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė sutartį dėl visuomenės sveikatos programos „Neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių slaugos ir globos užtikrinimo socialinė, psichologinė ir dvasinė pagalba pacientams bei jų artimiesiems“. Viena programos vykdomų veiklų – paskaitų ciklas, skirtas neįgaliesiems bei senyvo amžiaus sergantiesiems bei jų artimiesiems.
Kaip sako gydymo įstaigos vadovė, darbas paliatyvios slaugos skyriuje - sudėtingas, todėl dažnai čia dirbančios moterys prašosi būti perkeliamos bent keliems mėnesiams į įprastą slaugos skyrių.
Pagrindinė užduotis paliatyviojoje medicinoje – sergančiojo gyvenimo kokybė. Paliatyvioji terapija yra skirta žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis. Kartais klaidingai galvojama, kad paliatyvių pacientų būklė yra tik skausmo valdymas, tačiau tokiam pacientui reikalinga ir psichiatrinė, ir psichologinė pagalba. Apie 60–70 proc. paliatyvių ligonių išgyvena psichologinę mirtį, įsitikinusios Vilkpėdės ligoninės medikės.


Naujas įstatymas
Sveikatos politikams nuolat akcentuojant, kad ilgėjant gyvenimo trukmei bei augant vienišų senolių, kuriuos vargina įvairiausios lėtinės ligos, skaičiui slaugos paslaugos turi būti plečiamos. Maža to, norint garantuoti gerą jų prieinamumą reikia keisti ir įstatymus. Tuo tarpu slaugos gydymo įstaigų vadovai ragino nepamiršti ir paliatyvios slaugos. Vilkpėdės slaugos ligoninėje ji plėtojama jau ne vienerius metus, tiesa, jos įkainis nelabai adekvatus dirbančio personalo atžvilgiu.
„Darbas sunkus fiziškai, nes ligoniai dažnai visiškai nebepajėgia pasirūpinti savimi, bet sunkiausia morališkai“, - sako čia dirbančios moterys. Pasak slaugytojų, į ligoninę pacientai atvyksta jau nuskriausti likimo, jiems tereikia supratimo.
„Ar įsivaizduojate, ką reiškia per dieną užmerkti trijų pacientų akis? Juk per tą laiką pripranti prie jo, susidraugauji, atiduodi jam dalelę širdies. Vis dažniau į ligoninę guldomi jauni žmonės, sergantys paskutinės stadijos vėžiu, kuomet gydymas jau nebeefektyvus. Širdis plyšta, kai matai dvidešimties, trisdešimties metų jaunus žmones, laukiančius išeities. Slaugos tuomet prireikia ne tik tam ligoniui, bet ir jo šeimai. Reikia ir paguosti, ir švelnų žodį pasakyti, ir išklausyti, duoti petį išsiverkti“, - apie darbą pasakoja ligoninės personalas.
Dar vasaros pradžioje, dienos šviesą išvydęs buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytas įsakymas dėl paliatyvios slaugos pribloškė ne vieną. Atsirado ir kaltinančių buvusį ministrą, jog jis siekia numarinti sunkius ligonius. Tiesa, V.P.Andriukaitis po kilusios sumaišties greitai susizgribo. Įstatymą atšaukė ir pažadėjo, jog darbo grupė dar rudenį parengs naują. Naujasis įstatymas parengtas, laukia, kol sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė jį patvirtins.


Interviu
Kuo naujasis paliatyvios slaugos įstatymas bus naudingas ir ar išspręs slaugos sektoriaus problemas, klausiame VšĮ Vilkpėdės ligoninės vadovės Zinos Ramanauskienės.


- Sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuriai priklausėte ir jūs, išanalizuoti stacionarios paliatyviosios pagalbos teikimo problemas, bei pateikti galimus sprendimo būdus. Kas keisis?
- Dabar yra sudaryti du paslaugų blokai, kuomet stacionarine paliatyvioji pagalba teikiama pagal ligonio būklę iki 90 dienų ir neterminuotai. Tiek gydymo įstaigų vadovai, tiek ir pacientai gali būti ramūs, kad jie nebus palikti likimo valiai, ar kaip kad buvo anksčiau sunkiausios stadijos jiems teks išsirašyti iš ligoninės, nes baigiasi paskirtas terminas.
 
- Kuo skiriasi paliatyvi priežiūra nuo slaugos?
- Paliatyvi priežiūra skiriasi nuo slaugos, į kurią irgi įeina medicininė, socialinė ir psichologinė pagalba, bet teikiama turinčiam galimybių pasveikti žmogui. O paliatyvios priežiūros reikia itin sunkiam ligoniui. Paramos reikia ir jo šeimai, kuri progresuojant ligai irgi išgyvena krizę.
Dabar patariama nustačius nepagydomą ligą šią priežiūrą būtinai taikyti kartu su specifiniu ligos gydymu. Paliatyvios priežiūros reikia net 80 proc. vėžiu – nebūtinai paskutinės stadijos – sergančių žmonių. Ligai progresuojant, specifinio gydymo reikia mažiau, o paliatyvios priežiūros – daugiau. Kol bėdų mažai, gali pakakti tik psichologo konsultacijos.
 
- Ar naujasis paliatyvios slaugos įstatymą palengvins jūsų darbą? Gal padidės finansavimas?
- Atsiras daugiau tikrumo. Tiesa, kol kas gerinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, niekas nekalba apie didesnes finansavimo galimybes. Slaugos įstaigos šiandien verčiasi sunkiai. Tenka ieškoti įvairiausių išeičių. Kokių? Teikiame mokamas slaugos paslaugas, tiesa, jų kol kas nėra daug - vos vienuolika lovų, bet šiek tiek prisiduriame. Sprendžiant finansinius klausimus, kol kas per mažai aiškumo. Po naujųjų litą pakeis euras, o mes kol kas nežinome, kokie bus įkainiai už paslaugas, tiksliau, kiek euro centų gausime. Kol kas jie nėra patvirtinti, bet jei paslaugų balas nebus prilygintas vienam litui, laukia liūdnoka ateitis. Bet negirdime nei iš ligonių kasų, nei iš vyriausybės, kad balas bus atkurtas. Dabar įkainis yra 136 litai už parą paliatyviam ligoniui.
Pagal reikalavimus turi būti psichologas, slaugytoja, slaugytojos padėjėja, socialinis darbuotojas, reikia ir įvairių slaugos priemonių. Turbūt sutiksite, kad įgyvendinti visa tai pagal dabartinį įkainį praktiškai neįmanoma. Maža to, jei ligoniui prireikia medikų konsultacijos ar papildomų tyrimų siunčiant juos į antrinio ar tretinio lygio ligonines tenka apmokėti ir iš kolegų gautą sąskaitą.


- Bet ją turbūt vėliau kompensuoja valstybinė ligonių kasa?
- Ne. Jų argumentas – viskas yra įskaičiuota į slaugos paslaugų įkainį, į kurį įeina ir slaugos priemonės, ir paciento maitinimas, ir personalo atlyginimas, ir kolegų konsultacijos, kurių sąskaitos kartais siekia ir visus aštuonis šimtus litų. Juk, tarkim, įtariant insultą reikia neurochirurgo, kompiuterinio tomografo tyrimo, taip pat begalės kitų. Nors pasitaiko atvejų, kad pakartoja ir mūsų pačių jau padarytus tyrimus, kaip pavyzdžiui, rentgeną. Nenoriu nieko kaltinti, džiaugiuosi, kad mums padeda, bet reikia pripažinti, kad situacija gana dviprasmiška. Mano nuomone, turėtų būti tam tikras įkainis, už kurį jiems ligonių kasos ir apmokėtų. O dabar išeina taip, kad viską turime apmokėti iš slaugos įkainio. Arba, tarkim, Alzhaimerio skyriuje gulintys pacientai. Negauname jokių priedų, kaip psichiatrinės ligoninės, viskas skaičiuojama pagal tą patį slaugos įkainį, nors tokių pacientų priežiūra kur kas sudėtingesnė ir personalo turi būti dvigubai daugiau - pradedant slaugytojomis, gydytojai, sanitarais ir taip toliau.
 
- Gal vis dėlto išeitis, kalbant apie paliatyvią slaugą, būtų tokių paslaugų teikimas namuose, juk, kaip sakoma, savų namų ir sienos padeda...
- Paliatyviems ligoniams būtina nuolatinė priežiūra – vartome ant patalo gulinčius žmones kas porą valandų, maitiname. Tai reikia prijungti deguonies aparatą, tai nusiurbti gleives. Leidžiame nuskausminamuosius, nes yra žmonių, kenčiančių paskutiniąsias vėžio stadijas, ir reikia nuolat stebėti dozes. Taip pat turime specialią įrangą, kad galėtume išmaudyti žmogų sukeldami jam kuo mažiau skausmo. Kaip tai padaryti atėjus pas žmones į butą? Juk butuose dažniausiai yra arba gilios vonios, arba dušai. Sudėtinga žmogų įkelti, tai sukelia jam skausmo. Be to, ligoninėje kartais keturi slaugytojai sukibę veda žmogų nuprausti. Tik ligoninėje yra reikiama įranga ir personalas. Turbūt siūlantys žmonės nėra susidūrę su sunkiais ligoniais ir nesupranta situacijos sunkumo. Nė nepagalvoja, kokį skausmą gali suteikti tokiam žmogui. Tai turbūt plačiai paplitęs stereotipas, kad slauga yra tik maisto paruošimas, palaikymas už rankos ir higienos palaikymas. Viskas kur kas sudėtingiau. Kiekvienam prieš siūlant ar priimant sprendimus, susijusius su slauga, siūlau kelias dienas nuo ryto iki vakaro praleisti slaugos ligoninėje

- Ne vienerius metus slaugos ligoninių vadovai kelia klausimą, kad senukai, kurie papuola į slaugos ligoninę, kur jiems suteikiama visapusė priežiūra, maitinimas, galėtų dalį pensijos skirti būtent gydymo įstaigai, kurioje guli. Pritariate tokiai minčiai?
- Manau, kad tai būtų logiška. Juolab kad tokia praktika taikoma daugelyje šalių ir net kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje. Tačiau mūsų politikai tokiam žingsniui nesiryžta, baiminasi užsitraukti senolių nemalonę. Bet mes gi žmogaus nenorime skriausti, priešingai - norime padėti, tik kartais galimybės mus riboja.

- Kalbate apie meilę, pagarbą pacientui. Kaip šias žmogaus savybes sugebate atpažinti priimdama žmogų į darbą?
- Į pokalbį dėl darbo dažniausiai visi ateina pasitempę... Bet per vadovavimo šiai ligoninei metus tiesiog, net nežinau, ar galima taip sakyti, jaučiu tai intuityviai. Bet kiekvienam užduodu tą patį klausymą: - ar mylite seną žmogų? Didžioji dauguma čia besigydančiųjų yra garbingo amžiaus, jaunų nedaug. Kiekvienas iš karto atsako, ir kad gerbia, ir kad myli. Dažniausiai priduria, kad yra slaugę mamytę ar tėvelį, puikiai žino, koks tai darbas. Be to, yra ir toks trijų dienų patikrinimas. Leidžiam pretendentui pabandyti, ar tikrai jis galėtų dirbti.
 

Komentarai
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas:

- Lankantis slaugos ligoninėse gėda pažiūrėti į akis slaugytojoms. Jos dirba sunkiai, bet atlyginimai šioje srityje yra tiesiog nepadorūs. Nors nuolat kalbame apie emigracijos stabdymą, bet nepanašu, kad imamės veiksmų. Ne pirmus metus sakau, kad balas turi būti prilygintas vienam litui ar net daugiau, jei norime ne tik saugių ir kokybiškų paslaugų, bet kad tos gydymo įstaigos negyventų nuolatinėje baimėje. Slauga kuo toliau, tuo labiau bus paklausesnė sritis, niekur nuo to nesidėsime ir dabar, kiek tenka girdėti, šių paslaugų trūksta. O biudžete bent jau slaugai padidinti įkainius pinigų tikrai atsirastų. Kodėl nesiimama to, negaliu atsakyti, bet neketinu nuleisti rankų. Ir vėl teiksiu siūlymus įkainius didinti. Apie tai kalbėjau ir su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte ir su komiteto nariais. Artimiausiu metu tikiuosi rimtų sprendimų.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė:

- Daug problemų išsispręstų, jei atsirastų daugiau pinigų, bet kadangi jų yra tiek, kiek yra, reikia kaip nors spręsti susiklosčiusią situaciją. Reikėtų, manau, šią sritį plėsti atsižvelgiant į tai, kad ir visuomenė sensta ir vis daugiau žmonių ne tik pagyvenusių bet ir jaunų prireikia tokios pagalbos. Manau, kad paliatyvios slaugos skyriai tikrai reikalingi. Žinoma, finansavimas ne paskutinėje vietoje, reikia atrasti efektyvius ir veiksmingus būdus.

Apie ligoninę
Všį Vilkpėdės ligoninė – didžiausia palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė Lietuvoje.
Trijuose palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo ir konsultacijų, reabilitacijos skyriuose vienu metu gali būti teikiamos paslaugos 300 pacientų.
Ligoninėje dirba 25 gydytojai, 70 slaugytojų, 45 slaugytojų padėjėjai, 15 pagalbinių darbininkų, 9 reabilitacijos darbuotojai.
Ligoninėje veikia Kokybės vadybos sistema. Darbas organizuojamas laikantis ligoninėje patvirtintų standartų, bei Kokybės vadybos sistemos procedūrų.

Tarp kitko
Naujuoju įstatymu taip pat siūloma pakeisti Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m.sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14, nuostatas, numatant, kad paciento, kuri šeimos gydytojas ar kitas gydytojas atsiuntė stacionarizavimui į stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą sveikatos būklę gali būti tos asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacines komisijos įvertinta iš naujo ir priimtas sprendimas dėl paciento stacionarizavimo pagristumo. Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje dažni pacientų būklės blogėjimo atvejai, siūloma pakeisti Paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11d. įsakymu Nt. V-14, nuostatas, numatant, kad stacionarines paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacine komisija, įvertinusi paciento sveikatos būklę, atsižvelgdama į I bloko indikacijas, gali nuspręsti teikti pacientui paliatyviąją pagalbą neterminuotai.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris