Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ atvėrė kelią savanorystei

Gintarė Kaminskienė
2015-07-20
Kaip ir kasmet „Palangos gintaro“ sanatorijoje stengiamasi susidoroti su vasariniu pacientų antplūdžiu. „Gydomojo korpuso su baseinu statybos juda nelabai sparčiai, tad stengiamės suktis su tuo, ką turime. Ir neblogai sekasi. Po itin sunkaus pirmojo metų ketvirčio, kai buvo labai mažai vaikų ir sanatorijos finansiniai rezultatai buvo neigiami, po truputį lipame į kalną“, – šypsosi įstaigos direktorius Kęstutis Speičys. Negana to, šiemet vaikų sanatorija tapo ir savanoriškos veiklos baze Šiaulių universiteto kineziterapijos studentams.
Vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ atvėrė kelią savanorystei
Šią vasarą sanatorijoje „Palangos gintaras“ savanoriauja šeši studentai iš Šiaulių universiteto. Viena jų – būsima kineziterapeutė Kristina Jakaitytė – savanoriaus šešias savaites.

Amžina sezoniškumo problema

Žinia, kad mažųjų pacientų tėvai nori vaikų reabilitaciją suderinti su atostogomis. Tad kasmet kartojasi užburtas ratas – žiemą vaikų sanatorijos stovi pustuštės, o atšilus imama peštis dėl laisvų vietų.
Todėl šiemet „Palangos gintaras“ vasaros sezoną pasitiko sugriežtinta vietų rezervavimo tvarka. Dabar vaikų tėvai ar globėjai, gavę iš šeimos gydytojo ar stacionaro gydytojo specialisto rekomendaciją vykti medicininės reabilitacijos bei sanatorinio gydymo paslaugų, išankstinės rezervacijos turi kreiptis į sanatoriją telefonu.
„Žinoma, sugriežtinta registracijos tvarka turi savų privalumu ir trūkumų. Naudinga, ko gero, ji tuo, kad pas mus kasdien atsiranda vietos, tad ilgai tuščių lovų netenka laikyti. Tačiau, kad ir kiek telefonų bepastatytum, vis negana. Būna, tik įžengęs pro kabineto duris, sulaukiu piktų skambučių ir skundų, kad neįmanoma prisiskambinti ir patekti pas mus. O laisvos vietos tirpte tirpsta. Nieko nepadarysi, visa Lietuva nori atvykti į Palangą būtent vasarą“, – atsidūsta „Palangos gintaro“ vadovas Kęstutis Speičys.
Kad ir kiek metų situacija besikartotų, jam vis tenka aiškinti vaikų tėveliams, kad vietų skaičius sanatorijoje yra ribotas. „Vasarą priimame iki 420 mažųjų. O pagal ministro įsakymą patvirtintų lovų turime tik tris šimtus. Reiškia, dirbame pusantro karto intensyviau, o gydytojų niekas papildomai nesiunčia. Tad mūsų specialistai dirba kur kas didesniu krūviu, nei turėtų.
Ir slaugančių mamų iš tiesų turėtų būti pusė, bet kartais būna ir žymiai daugiau. Tėveliai irgi norėtų pabūti kartu su šeima, tačiau tam juolab vasarą ne visuomet turime galimybių. Yra trisdešimt pristatomų, sudedamųjų lovų, už kurias parai tenka sumokėti apie keturis eurus. Tačiau tų lovų tik tiek“, – apie vasaros vargus pasakoja direktorius.
 
Geriau nei pernai
Tiesa, „Palangos gintaro“ vadovas pastebi, kad bendra sanatorijos situacija geresnė nei praėjusiais metais. O ir pacientų tėvų ar globėjų požiūris į sanatorinį gydymą tampa rimtesnis. „Šiemet turime žymiai daugiau pirmą kartą atvykstančiųjų. Anksčiau vasaromis matydavome vis tuos pačius veidus, tad tai mums – šiokia tokia naujiena. Džiaugiamės ir tuo, kad žmonės atvyksta labiau gydytis, o ne pasiilsėti. Todėl pailginome procedūrų darbo laiką. Kai kurios baigiasi net prieš vakarienę. Jei praėjusiais metais buvo tėvų, pageidaujančių, kad procedūros jų vaikams būtų atliekamos iki pietų, nes popiet reikia skubėti prie jūros, šiemet tokių pareiškimų – vienetai. Tas mums rodo, kad iš tiesų tampame nebe poilsio namais. Požiūris keičiasi.

Kalbant apie finansinę pusę, birželio pabaigoje turėjome tokių atvejų, kai iš anksto užsirezervavę vietas pacientai neatvyko, mat ligonių kasos nepatvirtino apmokėjimo, nes siunčiančios įstaigos jau buvo išnaudojusios lėšų limitus. Tačiau tokių situacijų pasitaikė tikrai nedaug. Negalima lyginti su tuo, kas vyko pernai. Praėjusiais metais nuo liepos pradžios nei iš Vilniaus, nei iš Kauno praktiškai nesulakėme pacientų. Buvo kiekvieną dieną  šimtu vaikų mažiau nei kitai metais. O per šią gegužę ir birželį bendrai gavome daugiau pacientų nei anksčiau. Nors pirmą metų ketvirtį finansiniai reikalai klojosi labai prastai: sausį teturėjome 75 pacientus, visa laimė – atsigauname. Turėjome beveik tris šimtus tūkstančių eurų nuostolio, dabar jau lipame į kalną. Belieka tikėtis, kad liepa ir rugpjūtis bus geri“, – viliasi K. Speičys.
 
Įtraukė studentus

Direktoriaus pavaduotoja reabilitacijai Diana Zelenienė priduria, kad iš tiesų visos Lietuvos norų viena sanatorija pajūryje patenkinti negali. „Mūsų užimtumas vasaros ir žiemos mėnesiais skiriasi kelis kartus. Dar viena problema – tėvams kai kuriais atvejais negalime išduoti nedarbingumo. Pavyzdžiui, jei vaikas serga bronchų astma. Vadinasi, norėdami atvykti su vaiku į sanatoriją, jie turi imti atostogas. Taip ir išeina, kad susidaro spūstis šiltuoju metų laiku. Tad dirbame išsijuosę“,– pasakoja D.Zelenienė.
Ir priduria, kad ypač stengiamasi, jog pacientai atvyktų čia ir žiemą. „Tuomet galime laisviau skirti procedūras, atsižvelgdami į paciento būklę ir norus. Specialistai neturi tiek daug darbo, tad gali skirti pacientams daugiau dėmesio“, – žiemos reabilitacijos sanatorijoje privalumus vardija direktoriaus pavaduotoja.
Tačiau yra kaip yra, pacientų šiuo metu daug. Todėl tenka ieškoti sprendimų, kaip situaciją pagerinti. Viena didžiausių „Palangos gintaro“ naujovių šiemet tapo Šiaulių universiteto kineziterapijos specialybės studentai savanoriai.
Minėtos aukštosios mokyklos ketvirtame kurse bestudijuosianti Kristina Jakaitytė savanoriauti pasiryžusi net šešias savaites. „Šią vasarą skyriau įgūdžiams tobulinti. Kaip tik trečio kurso antrą pusmetį turėjau galimybę praktikuotis su vaikais, tad norėjosi dar labiau pagilinti žinias. Su suaugusiais praktikos vietų būna daugiau. Todėl nepraleidau progos. Juolab kad labai įdomu pamatyti įvairias situacijas. Didžiausias iššūkis savanoriaujant – naujos ligos ir diagnozės, su kuriomis dar nesi susidūręs. Natūralu, kai esi jaunas, negali visko žinoti ir mokėti. Apskritai į savanorystę žiūriu labai teigiamai. Viskas gi priklauso nuo to, ko žmogus nori. Aš norėjau gauti patirties, todėl čia ir atvažiavau“,– savanorystės įspūdžiais vaikų sanatorijoje dalijasi studentė.
D.Zelenienė tikina, kad savanoriams sanatorijoje sekasi puikiai. „Jie mums iš tiesų be galo gelbsti. Be jų šią vasarą sunkiai išsiverstume. Mat, kaip minėjau, krūviai labai dideli. O savanoriai aktyvūs, smalsūs. Džiaugiamės, nes matome, kad jų akys dega ir jie nori dirbti“, – džiaugiasi direktoriaus pavaduotoja reabilitacijai.
Pats K.Speičys neatmeta galimybės kitąmet priimti ir daugiau savanorių, kad tik atsirastų norinčių. „Pirmą kartą ėmėmės šitos savanorystės idėjos ir ji pasiteisino su kaupu. Tad kitąmet norėtume ne tik kineziterapeutų savanorių. Galime kalbėti ir apie maitinimo organizatorių mokyklas. Mums vasarą visuomet papildomų rankų reikia. Tad šiltuoju metų laiku tikrai galime tapti savanoriškos praktikos baze. Be to, tikimės, kad po metų, kai mūsų šiųmečiai savanoriai baigs studijas, pavyks juos prisivilioti ir dirbti“, – apie ateities perspektyvas užsiminė K.Speičys.
 
Ieškos investuotojų
Ateities planų „Palangos gintaras“ turi nemenkų. Rudenį iki pat kitų metų vasaros turėtų būti uždarytas trečias sanatorijos korpusas. Per devynis mėnesius ketinama visiškai jį renovuoti. „Vasarą to daryti tikrai negalime. Įsivaizduokite, jei bent vieną aukštą dabar uždarytume. Net ir dirbant visu pajėgumu atsiranda prašančių palapines leisti kieme pasistatyti“, – juokauja įstaigos direktorius.
Iš tiesų, norinčių apsilankyti sanatorijoje tiek, kad teko priimti papildomų kineziterapeutų, kai kuriuose naujai renovuotuose kambariuose įrengti kineziterapijos kabinetus. Situaciją išspręsti padėtų jau seniai suprojektuotas naujas sanatorijos korpusas su baseinu. Deja, lėšų nėra. „Pastačius dar vieną korpusą, galėtume ir daugiau paslaugų suteikti. Deja, projektas yra, leidimai taip pat, bet kai pinigų nėra, niekur pajudėti ir negalime. Turime minčių apie koncesinį bendradarbiavimą. Baigsis vasaros sezonas, tuomet vėl minsime kelius ir galbūt rasime finansavimą.
Suprantame, kad ministerijos biudžete pinigai nesimėto. Tad net noras nekyla prašyti. O mūsų išvajotam korpusui, vien statybai, be įrangos pirkimo, reikės kiek daugiau nei keturių milijonų eurų“, – skaičiuoja K.Speičys.
Kalbant apie trečiojo korpuso remontą, vėl susiduriama su finansavimo problemomis. „Pinigų turime tik sienoms, tualetams ir vonioms. O kaip baldai? Senų gi nestatysime. Turime penkis aukštus po dvidešimt kambarių. Be to, vaikams ir baldų reikia tvirtesnių, negalime pirkti bet ką. Pažiūrėkite, gi vien mūsų dailininkė kiek turi darbo, sienas restauruodama. Vaikai yra vaikai. Po kiekvieno sezono net naujus renovuotus kambarius pereiname ir peržiūrime, ką reikia patvarkyti. Tad ir vėl reikia ieškoti papildomų lėšų. Dėl to vis dar neturime ir planuotų lauko treniruoklių pasistatę“,– sako „Palangos gintaro“ direktorius.
Kitas sanatorijos administracijos projektas materialų pavidalą turėtų įgauti iki kitos vasaros. „Šiemet rudenį vietoje praėjusiais metais nugriauto pirmojo korpuso planuojame pradėti statyti mašinų saugojimo aikštelę, kuri talpins 30-32 automobilius. Šalia buvusi nemokama mašinų stovėjimo aikštelė pasirodė esantis privatus žemės sklypas, tad dabar užtvertas ir juo naudotis mūsų pacientų tėveliai negali. Parkavimo paslauga Palangoje - labai brangi. Už dvidešimt dienų tektų atseikėti 120 eurų. Tad ketiname bent daliai gyvenimą pagerinti. Žinoma, kol kas pavyksta su savivaldybe susitarti, kad aplink sanatoriją mašinų stovėjimo neapmokestintų“,– teigia K. Speičys ir viliasi, kad kitąmet planuojamas įvažiavimo į Palangą mokestis sanatorijos pacientų tėvelius aplenks.

 
Verta žinoti
„Palangos gintaro“ administracija stengiasi kad pacientams ir jų tėveliams nieko nestigtų, tad nuolat gerina gyvenimo ir užimtumo sąlygas:
Atlikus rezervaciją, užsakoma vieta sanatorijoje, o kambario tipą pacientai gali pasirinkti tik atvykę.

Nuo šių metų sveikatą atgaunantys pacientai ir jų tėvai ar globėjai gali pasirinkti ir maistą. Tik pirmąsias dvi dienas maitinama pagal „budintį“ meniu. Vėliau visi pacientai ir slaugantys asmenys, be papildomo apmokėjimo, kiekvienam maitinimui gali pasirinkti vieną iš dviejų karštųjų patiekalų.
Internetas šiandien – būtinybė. Tačiau tikrai dar ne visur juo nemokamai galima naudotis. Tuo tarpu, „Palangos Gintaras“ šią paslaugą savo pacientams jau gali pasiūlyti.
Atvykę pacientai šį sezoną gali dalyvauti nemokamose ekskursijose Palangos botanikos sode.

 
Interviu
Apie vaikų reabilitaciją ir bendradarbiavimą su sanatorija „Palangos gintaras“ kalbiname Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Sveikatos studijų katedros vedėją doc. dr. Daivą Mockevičienę.
 
- Kaip gimė studentų savanorystės idėja „Palangos gintaro“ sanatorijoje?
- Su šia įstaiga Šaulių universitetas bendradarbiauja jau trejus metus. Praėjusiais vaikų sveikatos metais turėjome didžiulę bendrą konferenciją. Tačiau mūsų studentai taip gausiai čia savanoriauja pirmus metus. Su direktoriumi ilgai diskutavome, kaip reikės įgyvendinti tą savanorystės planą. Ir štai - ko gero tai pavyks daryti visą vasarą. Tik ši savanorystė skiriasi nuo kitų, nes jaunimas tai daro pagal specialybę. Tai ir mums, kaip dėstytojams, be galo žavu ir džiugu. Suprantame, kad studentai myli savo pasirinktą darbą. Gi jie vasarą atsisako malonumų ir iškeičia į savanoriškus užsiėmimus su pacientais. O už tai nereikėjo žadėti: nei pažymio ar kokio kito atlygio. Su sanatorijos direktoriumi tik susitarėme, kad studentus apgyvendinsime. Jaunuolių buvimas ten ypač didelė pagalba kineziterapeutams, kurie dirba su vaikais, sergančiais cerebriniu paralyžiumi. Tokiais atvejais juk nepakanka vien medicininės reabilitacijos.
 
- Tiesa, kad darbui su mažaisiais pacientais Palangoje taikote naujus metodus?

- Ir studentus mokome ir seminarus „Palangos gintare“ kineziterapeutams vedžiau apie visą reikalingą reabilitacijos kompleksą fizinę negalią turintiems vaikams. Jis tinkamas cerebrinio paralyžiaus, stuburo išvaržos atvejais. Vienas naujesnių metodų, kuriuos taikome, - neurorefleksija. Apmokome specialistus, kad šie galėtų su pacientais atlikti specialius refleksų integracijos pratimus. Su negalią turinčiais vaikais dirbame intensyviau ir ilgiau.
 
- Kineziterapijos studentai pastebi, kad praktikos vietų, kur gali dirbti su vaikais nėra daug. Taip yra dėl to kad šalyje teturime dvi vaikų sanatorijas?
- Dėl kineziterapijos praktikos su vaikais iš tiesų yra sudėtingiau. Vaikų reabilitacija – jautri tema, nes, ypač ankstyvajame amžiuje, vienas iš pagrindinių elementų – tėvai. Jiems sunku įsileisti pašalinius žmonės. Jie pasitiki tik specialistais. Pati ne vienerius metus dirbau ties ankstyvąja reabilitacija, tačiau niekuomet neimdavau su savimi studentų. Ir iš tiesų, vaikų sanatorijų tik dvi.
 
- Kokias esmines vaikų reabilitacijos problemas galėtumėte išskirti?
- Tikrai per mažai dėmesio šalyje kreipiama į ankstyvąją reabilitaciją. Refleksai integruojasi į judesį, jei nesusiformuoja jie, negali formuotis ir judesys. Tad labai svarbu su vaiku pradėti dirbti kuo anksčiau. Tačiau pirmiausia mes turime mokyti tėvus susigyventi su vaiko negalia. Tik tuomet galime padėti mokytis dirbti su vaiku. Tad tai turi būti komandinis darbas. Deja, šalyje šiuo klausimu nestinga problemų. Baigiasi reabilitacija ir viskas nutrūksta. Tėveliai pasimetę dėl vaiko negalios. Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ministerijos dirba atskiromis kryptimis. Drąsiai visuomet sakau, kad kai pakalbi su politikais apie esamą padėtį, visi už pokyčius, tačiau tuo ir baigiasi. Daroma viskas atskirai, užsidedami pliusiukai, o pagalba vaikui – fragmentiška.
Norint padėti mažiesiems, reikia suprasti, kad vaikas yra svarbiausias objektas. Visos sistemos turėtų eiti išvien ir papildyti viena kitą. Tuomet vaikai bus savarankiški, galės maksimaliai dorotis su savo negalia. Dabar viskas paliekama dažniausiai tėveliams, kiek jie gali tam skirti lėšų. To, ką skiria valstybė nepakanka.
Yra problemų ir dėl kompensacinių priemonių. Kalbėjome su „Palangos gintaro“ sanatorijos direktoriumi, kad reikia ir dėl to ko nors imtis. Jų yra, tačiau to, ko reikia, sunkiai rasi. Pavyzdžiui, vaikui kojų įtvarai skiriami dvejiems metams. O jie taip greitai auga. Jei norime, kad kompensacinės priemonės padėtų, jos turi identiškai atitikti vaiko kojytę. Deja, valstybės skiriamos priemonės vargiai net specialistų pritaikomos individualiems poreikiams. Kitu atveju tėvams tenka mokėti tūkstančius.
 
- Štai pastaruoju metu vis kalbama, kad vaikų sveikata prastėja... Negi po vaikų sveikatos metų nei kiek nepasistūmėjome į priekį?
Negalėčiau teigti, kad vaikų sveikata prastėjanti. Galbūt tai – pernelyg populiarūs žodžiai. Tiesiog turime gilesnės ir išsamesnės diagnostikos galimybes. Nors dirbu Šiaulių universitete, nuo praktinės veiklos nesu atitrūkusi: dirbu su sutrikusio vystymosi kūdikių namais tiek Šiauliuose, tiek Klaipėdoje. Tad matau didelį teigiamą progresą. Vis daugiau vaikų anksti diagnozuojami susirgimai ir suteikiama reikiama pagalba, ankstyvoji reabilitacija. Tačiau, kaip minėjau, vien to nepakanka. Anksčiau buvo sakoma, kad reikia palaukti, vaikai išaugs. O iš tiesų gi nėra ko laukti. Tiems patiems vaikams su cerebriniu paralyžiumi, jei laiku pradedama ir nuolat suteikiama pagalba, paaugus išlieka minimalūs funkciniai sutrikimai.
Nuo praėjusių metų konsultacijų „Palangos gintare“ taip pat matau didžiulę pažangą. Patys specialistai kitaip ėmė žiūrėti į savo darbą. Ne tik kaip į fizinius užsiėmimus. Juk kineziterapeutai turi gebėti suteikti tikslią informaciją ir įgauti tėvų pasitikėjimą. Manau, kad šioje vaikų sanatorijoje tai jau vyksta. Iš mūsų, specialistų pusės, jei taikysime tik kineziterapiją ir nesuteiksime psichologinės pagalbos tėvams, nuoširdžiai nebendrausime, kažin, ar rezultatas bus maksimalus. Tad apskritai vaikų sanatorijoms ankstyvoji reabilitacija yra puiki niša. Tėvai čia galėtų mokytis apsiprasti su vaiko negalia, dirbti su savo atžalomis.
 
Tarp kitko
Vaikų reabilitacijos įstaiga „Palangos gintaras“ – gerai žinoma vaikų reabilitacijos sanatorija, sėkmingai vykdanti gydomąjį darbą, turinti gydymo bei materialinę bazę, subūrusi daugiau nei 200 kvalifikuotų darbuotojų kolektyvą.
Sanatorija yra ištisiniame pastatų komplekse, sujungtame šildomais koridoriais. Pacientai apgyvendinami dviviečiuose kambariuose su patogumais, yra kambarių su televizoriais, įvairiais stalo žaidimais.
Visą informaciją apie paslaugas galima gauti telefonu +370 460 40103 bei elektroniniu paštu: registracija@PalangosGintaras.lt ir internetinėje svetainėje www.PalangosGintaras.lt


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris