Trejus metus projektuotas, statytas ir tobulintas Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius nuo šios savaitės turėtų pradėti dirbti visu pajėgumu. Erdvios patalpos, atskirti ligonių srautai, nauja medicinos įranga, ligoninės vadovo Petro Simavičiaus įsitikinimu, neabejotinai pagerins teikiamas paslaugas. Tuo tarpu sveikatos politikai, apžiūrėję naujai įrengtą skyrių, sako, jog jis niekuo nenusileidžia Vilniui bei Kaunui.
Juda tinkama linkme
Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo, paslaugų restruktūrizavimo programą, mažesnių apskrities miestelių ligoninėse nebeteikiant kai kurių paslaugų, uždarius chirurgijos skyrius, ligonių srautai buvo nukreipti į centrus. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje padaugėjo pacientų iš Kuršėnų, Kelmės, Joniškio, ypač Akmenės, Pakruojo. „Ligonių skaičius per parą išaugo dešimteriopai, kasmet skubi pagalba suteikiama per 50 tūkstančių pacientų. Medikams trūko darbui skirtų patalpų, pacientams – apžiūrų, diagnostikos kabinetų, laukiamųjų. Patekę į Priėmimo skyrių ir skubūs, ir planiniai ligoniai pagalbos laukdavo tiesiog koridoriuje nusidriekusiose ilgose eilėse. Siekdami mažinti gyventojų mirštamumą ir neįgalumą dėl traumų bei kitų išorinių priežasčių ieškojome naujų sprendimų. Priėmimo skyriaus modernizavimas ir plėtra buvo būtina, nes skubios pagalbos atvykstančių pacientų skaičius išaugo, o Priėmimo skyriaus patalpos nebeatitiko šiandienos reikalavimų“, - sako P.Simavičius.
Dėl šių priežasčių prieš trejus metus buvo nuspręsta įgyvendinti projektą „VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ligonių priėmimo bei skubiosios pagalbos infrastruktūros plėtra“, finansuojamą ES ir LR biudžeto lėšomis. Pastatytas projekte numatytas naujas priestatas, atliktas kapitalinis senų Priėmimo skyriaus patalpų remontas.
„Sveikatos apsaugos sistemos investicijos turi būti gerai apgalvotos. Reikia suprasti, jog nelabai galime sau leisti po modernią ligoninę kiekviename rajone. Todėl ne vienerius metus kalbame ir akcentuojame, jog didžiosios investicijos turi būti skiriamos regioninėms ligoninėms, kad kiekvienas pacientas, nors ir gyvendamas kaime ar nedideliame miestelyje gautų reikiamą medicininę pagalbą. Šiuo atveju Šiauliai eina teisinga linkme. Ligoninė modernizuojama, kuriama klasterinė sistema ir labai tikiuosi, kad investicijos bus panaudotos efektyviai. Kalbu ne tik apie sukurtas patogias darbo vietas, modernią įrangą, bet ir personalą. Juk be čia dirbančių medikų iš šiuolaikinės įrangos nebus jokios prasmės. Todėl kitas labai svarbus aspektas - kad Priėmimo skyrius ne tik atsinaujino, bet ir pajaunėjo. Kiek žinau, čia darbą pradeda dvylika jaunų medikų“, - sakė skyriaus atidarymo iškilmėse apsilankęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Investicijos į jaunąją kartą
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, jaunų specialistų pritraukimas - ne tik gydymo įstaigų, bet ir savivaldos atstovų galvos skausmas. „Daugelis sako, kad jaunimas nori dirbti tik Vilniuje ar Kaune. Kitur nevažiuoja. Su tuo nenorėčiau sutikti. Tarkim, Šiauliai šiuo klausimu galėtų būti puikus pavyzdys kitiems. Ligoninė kartu su savivaldybe jauniems gydytojams siūlo ne tik puikias darbo sąlygas, bet ir suteikia būstą. Be to, čia dirbančių medikų atlyginimai - vieni didžiausių šalyje. Tikiuosi, kad netrukus situacija pagerės ir su slaugytojų atlygiu. Kiek teko kalbėtis su čia dirbančiais medikais, nė vienas neburbėjo. Priešingai, džiaugėsi nuolat gerėjančiomis darbo sąlygomis“, - akcentavo R.Šalaševičiūtė.
Tuo tarpu Šiaulių miesto mero Justino Sartausko pasiteiravus, ar atsiperka investicijos dalijant butus jauniesiems gydytojams, šis nė nemirktelėjęs atsakė: „Žinoma! Kitaip juk ir negali būti. Turime puikių profesorių, mokslo daktarų, dirbančių ir kiaurą parą, gelbėjančių gyvybes. Bet kaip meras noriu, kad Šiauliai klestėtų, o klestinčio miesto, be modernios gydymo įstaigos, kur dirba perspektyvūs jauni medikai, turbūt neįmanoma įsivaizduoti. Mes visi ne amžini ir turime investuoti į ateitį, kitaip sakant, ruošti sau pamainą. Juk be medikų pagalbos turbūt nė vienas neišsiversime.“
P.Simavičius savo ruožtu priduria, kad privilioti jaunus medikus jiems pavyksta ir dėl to, kad ligoninė yra rezidentų ruošimo bazė. „Padirbėję pas mus, susipažinę su darbo sąlygomis ne vienas išreiškia norą čia ir pasilikti. O administracijai duoda vis naujų užduočių, kaip gydymo įstaigą modernizuoti“, - sako ligoninės vadovas.
Kaip užsienio priimamojo skyriuose
Pasak direktoriaus pavaduotojos medicinai Vaivos Makštutienės, nuo šiol Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ir ligoniams, ir gydytojams bus daug patogiau. Tikimasi, kad pagalba žmonėms bus suteikiama daug greičiau, nes įrengtos dvi naujos priėmimo angos, kuriomis pacientai pateks į reikiamas patalpas. Pacientus greitosios pagalbos automobilis įveš į dengtą zoną, tiesiai į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Naujajame pastate įrengta ir dešimties stacionarių lovų reanimacinė palata, aprūpinta visa reikalinga įranga. Pasak V.Makštutienės, pacientai pagalbą gaus tikrai skubiai, nes patys gydytojai ateis pas ligonį, ims kraują, atliks kitus tyrimus – pacientams nebereikės stumdytis koridoriuose. Prie kiekvienos lovos yra monitorius, visa intensyviosios palatos įranga. V.Makštutienė pasakoja, kad ekstremaliomis sąlygomis bus atitraukiamos užuolaidos ir statoma daugiau lovų.
Naujame priestate yra ir palata žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų. Jos langai nedūžtantys, įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Tokiais atvejais į Priimamąjį atvyks psichiatrai ir priims sprendimus.
Tiesa, pasak skyriaus medikų, architektams teko nemažai pasukti galvas, kaip išlaikyti senojo skyriaus architektūrinį paveldą, sujungiant jį su šiuolaikinėmis paslaugomis. Juk Šiaulių miesto ligoninę suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Ji pradėta statyti 1935 metais, o baigta 1940 metais, todėl nesinorėjo sugadinti šio garbingo statinio, o tik patobulinti ir pritaikyti jį patogesniam gydytojų ir gyventojų naudojimui. Taip šalia senojo pastato atsirado dviejų aukštų pastatas, kurio kiekvienas aukštas turi savo funkcijas. Pirmajame palatos išdėstytos ratu, kad viduryje būtų patalpa gydytojams ir slaugytojoms. Antrajame aukšte įsikūrė echoskopijų centras ir konsultaciniai kabinetai. Medikai juokavo, kad nuo šiol darbas vyks kaip užsienio priimamojo skyriuose. Pacientų laukiamasis įkurtas centre, o aplink kabinetuose juos priims gydytojai.
Viskas vienoje vietoje
„Priėmimo skyriaus prioritetas - teikti skubią pagalbą. Prie lovų stovintys monitoriai rodys kraujospūdį, širdies veiklos parametrus, tad gydytojas informaciją gaus tik priėjęs prie paciento. Tie, kurie kreipsis dėl lengvesnių negalavimų, lauks kitose atnaujintose Priėmimo skyriaus patalpose.
Guldomi į stacionarą pacientai bus gabenami pro skyriaus galeriją, sujungtą su pagrindiniu ligoninės korpusu. Įsteigus Traumatologijos-ortopedijos centrą, pagerės traumatologijos pagalba. Į darbą jau priimta daugiau traumatologų“, - vedžiodama po naująjį skyrių pasakoja Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė.
Sergantieji sunkiomis infekcinėmis ligomis į Priėmimo skyrių pateks pro atskirą įėjimą ir, kol gydytojas priims sprendimą, bus stebimi izoliacinėje palatoje, kurioje įrengta atskira ventiliacijos sistema. Taip bus sumažinta kitų žmonių užsikrėtimo rizika.
Moderniai medicinos įrangai, padėsiančiai tiksliau įvertinti paciento sveikatos būklę, skirta 3,9 mln. Lt. Naujame priestate įkurtas endoskopijų, echoskopijų padalinys, įsigytas rentgenas, elektrokardiografai, ultragarsinės diagnostikos aparatai ir kita.
„Pacientų priėmimas vyks kaip ir anksčiau, tačiau didžiausias pliusas, kad didžioji dalis paslaugų sutelkta vienoje vietoje. Darbo sąlygos nė nesulyginamos su tomis, kurios buvo anksčiau. Atsirado daugiau kabinetų, turime ir daugiau dirbančių gydytojų, tad turėtų mažėti eilės. Atnaujinome endoskopinę aparatūrą (gastroskopas, kolonoskopas, branchioskopas), o tai reiškia, kad turime visas galimybes plačiai ištirti čia atvykstančius pacientus. Konsultuosime tiek skubiai atvežtus, tiek ir stacionare gydomus pacientus“, - rekonstrukcijos privalumus vardija Radiologijos endoskopijos skyriaus vedėja Jūratė Jackevičinė.
Žvilgsnis į ateitį
„Taip, kaip dirba ir atrodo priimamasis, priklauso ir visos gydymo įstaigos darbas bei paslaugų kokybė. O ir pacientas apie gydymo įstaigos darbą įspūdį susidaro iš priimamojo skyriaus. Todėl itin svarbu, kad čia jis sulauktų savalaikės pagalbos. Tiesa, reikia pripažinti, kad pastaruosius kelerius metus mūsų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikai dirbo itin sudėtingomis sąlygomis, tačiau nuo dabar viskas keičiasi. Maža to, pavyko įgyvendinti ne vienerius metus puoselėtą idėją, kad ne pacientas vaikščiotų pas gydytoją, o gydytojas pas pacientą. Tiesa, šiuo projektu mūsų idėjos nesibaigia. Tikiuosi, kad po kelerių metų visus galėsiu pakviesti į naujos Konsultacinės poliklinikos atidarymą, - lyg tarp kitko užsiminė ligoninės vadovas P.Simavičius. – Konsultacinė mūsų poliklinika - populiari, tačiau gyvena labai sudėtingomis sąlygomis, išsimėčiusi šešiuose padaliniuose, o suteikiamų konsultacijų skaičius nuolat auga. Vien per praėjusius metus konsultacijų skaičius išaugo dvidešimt šešiais procentais. Norėdami pagerinti ambulatorinių paslaugų kokybę planuojame statyti naują Konsultacinę polikliniką.“
Laikinai einantis Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pareigas Gintaras Kacevičius, paklaustas, kaip vertina tokius planus, teigė, jog pastarųjų metų ligoninės veikloje mato didelę pažangą. „Įkūrus Kardiologijos centrą šioje srityje matyti didelis proveržis. Kaip ir dienos chirurgijoje ženkliai sumažėjo teikiamų stacionarių paslaugų. Tai rodo, kad ligoninė dirba efektyviai, o paslaugų spektras plečiasi ir atitinka jų poreikį. Vadinasi, ligoninės administracija puikiai supranta, kur ir ko jiems trūksta“, - teigia G.Kacevičius.
Komentarai
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Alma Monkauskaitė:
- Medicina - sudėtinga sritis. Jei prieš šimtą metų medikai ligas diagnozuodavo tik apžiūros būdu, dabar yra kur kas platesnės galimybės. Tegul tik neįsižeidžia kitų sričių medikai, bet, mano nuomone, urgentinė medicina - viena svarbiausių sričių. Sprendimus čia reikia priimti tą pačią minutę, nėra kada su kolegomis pasikonsultuoti, tyrimų reikia skubiai. Bet čia išgelbėjama ir daugiausiai gyvybių, todėl priėmimo skyrius turi būti aprūpintas modernia įranga. Tai, ką matau Šiaulių ligoninėje, išties džiugina, nes skyrius niekuo nenusileidžia Vilniui ar Kaunui. O ligoninės direktorius turi puikią taktiką: avansu dėkoja už dar nė nepradėtus projektus, kad mes, Seimo nariai, Vyriausybės ir ministerijų atstovai, neturėtume galimybių jų nepatvirtinti. Manau, neatsiras prieštaraujančių pasakymui, kad Šiaulių ligoninė - puikus regioninės gydymo įstaigos pavyzdys.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. Renaldas Jurkevičius:
- Šį rudenį Šiaulių ligoninė baigė integruotos medicininės pagalbos projektus Šiaurės Lietuvoje. Ką tai reiškia? Galime jaustis saugiai, jei viešint šiame krašte mus ištiktų tokie sveikatos negalavimai kaip, pavyzdžiui, infarktas ar insultas. Nes čia iš bet kurio aplinkinio rajono pacientai bus pristatomi per dvi valandas. Profesionali medikų brigada gali atverti ir sutvarkyti užsikimšusias kraujagysles ir taip išgelbėti šimtus gyvybių. Mano nuomone, jų įgyvendinti projektai yra didžiulis proveržis, kuris buvo itin reikalingas šiam kraštui, o suteikiamos paslaugos tikrai niekuo nenusileidžia nei Vilniui, nei Kaunui. Maža to, girdėdamas ateities planus apie naujos konsultacinės poliklinikos statybas, galiu tik pasveikinti už labai tinkamus sprendimus.
Apie projektą
Projekto „VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ligonių priėmimo bei skubiosios pagalbos infrastruktūros plėtra“ bendra vertė – 13 mln. Lt. Iš šios sumos Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo dalis – 11 mln. Lt, likusi dalis – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.
Apie skyrių
Šiuo metu skyriuje dirba 6 vidaus ligų gydytojai, 9 medicinos gydytojai, 7 chirurgai, 32 bendrosios praktikos slaugytojos bei 26 pagalbinio personalo darbuotojai.
Per parą į skyrių kreipiasi per 200 pacientų. Visą parą pacientų srautus skirsto registratūros bendrosios praktikos slaugytoja. Pacientas nukreipiamas pagal profilį: terapeuto, chirurgo ar traumatologo apžiūrai.
Priimami planiniai ir skubios būklės pacientai. Pirmiausia apžiūrimi sunkiausios būklės pacientai. Atliekamos pagal poreikį: kardiogramos, rentgenogramos, kraujo tyrimai. Stebėjimo poste gali būti lašinamos lašinės infuzijos.
Skyriuje įrengtas manipuliacijų kabinetas, chirurgijos kabinetas, reanimacijos palata, registratūra.
Pagal indikacijas pacientui gali būti skiriamas ambulatorinis gydymas, gydymas stacionare arba pacientas siunčiamas į specializuotą ligoninę.
Komentuoti: