Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medikai: dėl politikų neveiksnumo tauta skęsta alkoholizmo liūne

Evelina Machova
2015-08-31
„Tauta degraduoja... O visos kalbos ir priemonės, kurių šiandien imamasi kovojant su alkoholizmu, - bevertės. Kodėl? Nes politikai nesiima jokių kompleksinių priemonių šiai problemai įveikti“, - sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas dr. Valentinas Mačiulis. Kas mėnesį Ūmių alkoholinių psichozių skyriuje gydoma vidutiniškai šimtas penkiasdešimt pacientų. Pasak medikų, situacija nesikeičia jau kelerius metus, greičiau priešingai - baltosios karštinės ištiktų nelaimėlių atvyksta vis daugiau, o blogiausia, kad kaskart ir vis jaunesnių. 
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medikai: dėl politikų neveiksnumo tauta skęsta alkoholizmo liūne
Kas mėnesį Alkoholinių psichozių skyriuje gydoma vidutiniškai šimtas penkiasdešimt pacientų. Pasak medikų, situacija nesikeičia jau kelerius metus. Greičiau priešingai, baltosios karštinės ištiktų nelaimėlių atvyksta vis daugiau ir vis įvairesnio amžiaus.

- Pokalbį pradėjote liūdna gaida, sakydamas, kad tauta degraduoja... Iš tikrųjų taip manote?
- Ir dar sparčiais tempais. Netikite? Užsukite į Ūmių alkoholio psichozių skyrių... perpildytas. Tik išrašome pagydytus, o skyrius per kelias valandas užpildomas iš naujo.  
Bet ar gali būti kitaip? Juk nėra jokių kompleksinių priemonių. Reklamos ribojimas, pardavimo nuo dešimtos vakaro ar prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją draudimai – menkniekiai, nes realiai alkoholio gali nusipirkti bet kurioje degalinėje ar net statybinių prekių parduotuvėje. Galima sakyti, kad apribojimų ar draudimų nėra, nes degtindarių vis daugėja. 
 
- Koks, jūsų nuomone, būtų veiksmingiausias būdas kovoti su alkoholio vartojimu šalyje?
- Reikia įvesti alkoholio monopolį. Švedai iki šiol kontroliuoja šią sritį. Mes kaip ir jie esame šiauriečiai, kurie genetiškai neturi stiprios fermentinės sistemos. Todėl prie alkoholio greičiau priprantame ir greičiau pradedame jo netoleruoti. Žinoma, tik įvedę monopolį problemos neišspręsime. Ir pati visuomenė turi kontroliuoti. Dabar nuvažiuokite į nedidelę, neva maisto prekių parduotuvėlę. Maisto ten - vos šiek tiek, bet alkoholio lentynos - iki lubų ir kokio tik širdis geidžia. O didžiuosiuose prekybos tinkluose prisikrovęs krepšį alkoholio atsiskaityti gali bet kurioje kasoje. Kol kas, manau, pas mus su alkoholizmu kovojama tik fragmentiškai. 
Alus, sidrai, įvairūs nestiprūs alkoholiniai gėrimai dažnai pateikiami kaip ne tokie kenksmingi, todėl neva jų taip labai stipriai riboti nereikia. Bet akivaizdu, kad mes ir situacijos nevaldome. Kiek parduotuvių ar pardavėjų, pardavusių alkoholio nepilnamečiams, nubausti? Vienetai. Manau, kad jau pats laikas įgyvendinti visavertę programą ir inicijuoti rimtus įstatymų pakeitimus. Priešingu atveju, niekas nepasikeis.
 
- Kelerius metus kalbėta, kad viena priemonių mažinant alkoholio vartojimą – akcizo didinimas. Kaip manote, ar tai padėtų?
- Galbūt. Tačiau padidinus akcizus alkoholiui, reikia tuos pinigus skirti prevencijai ir gydymui. Sergančių žmonių - labai daug. Tačiau jei neskirsime lėšų kompleksinėms programoms ir prevencijai, situacija vargu ar pasikeis. Vaikus nuo mažų dienų reikia šviesti apie alkoholio žalą. Be to, ryškėja ir kita problema. Gimsta vis daugiau vaikų, turinčių vaisiaus alkoholio sindromą. 
 
- Sakote, kad per mažai dėmesio skiriame prevencijai, nors, atrodytų, tuo užsiima įvairiausios tarnybos, ir jų yra nemažai. Jos ne iki galo atlieka darbą?
- Tarnybų ir specialistų turime išties nemažai. Lai niekas nesupyksta, tačiau darbas - labiau popierinis, dėl varnelės. Tarkim, policijai įkliuvo girtas vairuotojas. Ką mes darome? Atimame teises. O gal vertėtų nuvažiuoti į šeimą ir patikrinti, ar problemos nėra rimtesnės? Kaip tas žmogus, pavyzdžiui, augina vaikus? Gal jis alkoholikas, bet pats sau to dar nepripažįsta. Vertėtų pamąstyti apie atvejo vadybą.
Žinoma, čia turėtų prisidėti ir savivaldybės seniūnai, turėtų atsirasti ir bendruomeninė kontrolė. Kai jos nėra, žmogus daro ką tik nori. Jei tik sužinota apie tokį atvejį, į vietą turi keliauti visos tarnybos. Žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, galbūt turi būti kuriami ilgalaikės reabilitacijos centrai. Gydymas nuo alkoholizmo – ilgas. Per kelias savaites ar porą mėnesių žmogaus „ant kojų nepastatysi“. Kol kas padėtis nė kiek negerėja. Ligonių skaičius didėja ir skyrius nuolat pilnas. Niekas nepasikeis, kol valstybė neužsiims specialiomis programomis. 
 
Gerianti jaunoji karta

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Ūmių alkoholinių psichozių skyriaus vedėjas Steponas Pukelis sako, kad pastaruoju metu darbas - itin intensyvus. Skyriuje iš viso yra 30 lovų, skirtų vyrams ir 16 moterims. Kaip sako medikai, visos lovos užpildytos. Gydymo trukmė – individuali, priklauso nuo kiekvieno paciento: vienam užtenka savaitės, kitam prireikia ir dviejų ar dar ilgiau. 
„Psichozės žmogų ištinka po ilgo gėrimo, kai jis pats ar dėl sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, kojos arba šonkaulių lūžio atsidūręs ligoninėje nustoja vartoti alkoholį. Tuomet ir prasideda vadinamoji baltoji karštinė. Tai - itin sunki būklė, kuomet reikalingas gydymas specializuotoje įstaigoje. Tikėtis, kad tai praeis savaime, neverta. Greičiau jau žmogus numirs, nei savarankiškai išsikapstys. Nesigydant, antrą kartą geriantį žmogų baltoji karštinė ištinka kur kas greičiau ir būna sudėtingesnė“, - sako S.Pukelis. 
Pasak specialistų, gydymą apsunkina tai, kad daugelis tokių pacientų serga ir gretutinėmis ligomis, todėl gydymo sąnaudos - didžiulės. 
„Pamenu, anksčiau sakydavau, kad situacija pasikeis kartu su ateinančia jaunąja karta. Bet akivaizdu, kad klydau... Dabar geria ir vaikai. Jie kaip ir suaugusieji būna apimti psichozės, o jų gydymas - kur kas sudėtingesnis. Bet jei jie nematė kitokio pavyzdžio, nei geriantys tėvai, tikėtis, jog situacija pasikeis, naivu. Be to, vaikams priklausomybė susiformuoja kur kas greičiau ir ligos eiga dažniausiai būna sudėtingesnė“, - sako S.Pukelis.  
 
Gydymas ilgas ir sunkus

Dešimtmetį ligoninėje dirbanti slaugos administratorė Džiuljeta Serapinienė, sako, kad tokių pacientų slauga - itin intensyvi. „Visi jie turi įvairiausių somatinių problemų: alergijos, nudegimai, lūžiai. Specialiose palatose jie stebimi visą parą. Sunkiausios būna pirmosios dienos. Po to, pacientai perkeliami į bendrą skyrių, kur prasideda jau visai kitoks gydymas. Kiekvienam čia sudaroma dienos užimtumo programa ir kiekvienas dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose. Socialiniai darbuotojai aiškina apie anoniminių alkoholikų grupes, kur kreiptis išvykus iš ligoninės, kad gydymas būtų tęsiamas ir už gydymo įstaigos sienų“, - sako Dž.Serapinienė.  
Pasak S.Pukelio, nė vienas pacientas iš ligoninės neišvyksta be sudaryto tolesnio gydymo plano. „Priverstinai nuo alkoholizmo nepagydysi. Pirmiausia pats žmogus turi suprasti savo problemą. Daugelis tik atvykusių į skyrių pacientų sako, kad tikrai tikrai nebegers. Tuo šventai tiki iki momento, kol sveikata pagerėja. Alkoholikams tas ir būdinga - jei šiandien gerai jaučiuosi, vadinasi, nieko nereikia daryti. Visos buvusios blogybės pasimiršta. Ir, žiūrėk, jau po kelių dienų jiems atrodo, kad gal nieko blogo nenutiks, jei išgers penkiasdešimt gramų, nors ligoninėje, būdamas labai sukios būklės, jau gulėjo net penkis kartus. Būtent dėl to tokių pacientų gydymas itin sunkus“, - vardija S.Pukelis. 
 
11 metų veikiantis dienos stacionaras suaugusiesiems

Prieš daugiau nei dešimtmetį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pradėjo veikti vienas pirmųjų Psichiatrijos dienos stacionaras suaugusiesiems. Pasak skyriaus vedėjos Vitalijos Rudinskaitės, čia gydomi pacientai, turintys įvairių psichikos negalavimų, bendravimo problemų, nuotaikos sutrikimų. 
Skyrius - nedidelis, bet jaukus, jame vienu metu gydomi 15 pacientų, kurie čia praleidžią dieną, o vakare sugrįžta į namus. 
„Kasdiena čia vyksta įvairiausi užsiėmimai ir kai kurie pacientai net atranda netikėtų talentų. Kiekvieną dieną ant lentos užrašoma dienotvarkė - trys punktai, kurie kasdien keičiasi. Vienas didžiausių dienos stacionaro privalumų tas, kad pacientai neatitrūksta nuo šeimos, nes kas vakarą po užsiėmimų grįžta namo, todėl gali greičiau sugrįžti į darbą, adaptuotis visuomenėje.
Psichinių sutrikimų turintieji dažnai nieko nenori ir tikrai sunku juos įtraukti į tam tikrą veiklą. Vieniems būna nusilpusi galia, kiti neturi nuotaikos. Su kiekvienu dirbame individualiai, parenkame jam priimtinesnius užsiėmimus. Juk vienam labiau patinka sportuoti, kitam piešti, trečiam mieliau pasivaikščioti. Daugelis pacientų ir patys nelabai supranta, kokia liga juos kamuoja. Todėl dirbant tokiame skyriuje tenka apsišarvuoti geležine kantrybe. Prie kiekvieno reikia prieiti pamažu. Abejonių, ar jie serga, vidutiniškai turi apie 60-70 proc. pacientų, todėl po pirmo patekimo į ligoninę grįžę namo jie jaučiasi neblogai ir nustoja vartoti vaistus. Liga, žinoma, paūmėja ir pacientas gyvena it užburtame rate“, – sako V.Rudinskaitė.  
Skyriuje dirba specialistų komanda: gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, psichologas, slaugytoja, socialinis darbuotojas. Kiekvienam pacientui parenkama individuali gydymo programa, skiriamas reikiamas medikamentinis gydymas, psichoterapija, relaksaciniai užsiėmimai, psichoedukacinės programos pacientams ir jų šeimos nariams, meno terapija, socialinių įgūdžių lavinimas.
„Pacientai, norintys gydytis mūsų skyriuje, turi kreiptis į Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Priėmimo skyrių darbo dienomis nuo 8 iki 12 val. Su savimi reikia turėti asmens dokumentą, sveikatos draustumą patvirtinantį dokumentą ir rajono psichiatro siuntimą. Taip pat į skyrių gali būti siunčiami mūsų ligoninės stacionare gydyti pacientai“, - sako V.Rudinskaitė.
 
Moksliniai tyrimai pritaikomi praktikoje

Ligoninės Elektrofiziologinių tyrimų ir gydymo skyriaus vedėjas medicinos biologas dr. Kastytis Dapšys sako, jog anksčiau daugelis mokslinių tyrimų ligoninėje vykdyti tik mokslininkų ir gydymo įstaigos administracijos entuziazmo dėka. Dabar gi skyriuje atliekami elektroencefalografijos ir galvos smegenų sukeltųjų potencialų tyrimai bei pasiekti rezultatai leidžia dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, sulaukiant ir papildomo finansavimo. 
Tęsiami ir prieš kelerius metus kartu su Vilniaus universitetu pradėti mokslininkai tyrimai tiriant sukeltus smegenų bangų potencialus, kuriuos pasitelkus į pagalbą galima kontroliuoti psichikos ligų gydymo efektyvumą. Maža to, kaip sako specialistai, pasitelkus modernią įrangą galima profilaktiškai nustatyti ankstyvus pažintinius sutrikus, kol dar net nėra klinikinių požymių. Šie tyrimai, pasak K.Dapšio, labai pasitarnautų bandant pristabdyti Alzhaimerio ligos eigą, dar nepasireiškus pirmiesiems jos simptomams. 
„Šiame skyriuje atliekame nemažai įvairių tyrimų, be to, dėstome paskaitas ir neurobiologijos magistrams. Stengiamės, kad visi mūsų atliekamai tyrimai būtų prasmingi. Lietuvos mokslų tarybos projektui „Medikamentams atsparios šizofrenijos žymenų nustatymas“ atrenkame pacientus, kuriems gydymas medikamentais nėra veiksmingas. Tokiais atvejais dažniausiai renkamasi vienas iš nemedikamentinių gydymų, kurie taikomi ir pas mus. Tirdami neurofiziologinius duomenis bei smegenų funkcijas, kaip jos reaguoja į tam tikras užduotis, ieškome metodų, kuriais būtų galima nustatyti, ar pacientas dar prieš pradedant gydymą bus atsparus medikamentiniam gydymui ar ne. Jei atsakymas būtų teigiamas, sutaupytume nemažai laiko ir gydyti iš karto galėtume nemedikamentiniu būdu, pasitelkdami transkranijinės magnetinės stimuliacijos procedūras“, - sako dr. K.Dapšys. 
Greta klinikinių tyrimų skyriuje, glaudžiai bendradarbiaujant su ligoninės psichiatrais, vykdomi ir moksliniai tyrimai. Buvo tiriamos galvos smegenų aktyvumo ypatybės, esant šizofrenijos spektro sutrikimams, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui. Atliekami gydymo neuroleptikais, elektros impulsų terapija (EIT) ir TMS poveikio kognityviniams sukeltiesiems potencialams tyrimai. Tyrimų rezultatai buvo pristatomi tarptautinėse konferencijose ir publikuojami mokslinėje spaudoje.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris