Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje griaunami mitai

Deimantė Zailskaitė
2015-09-24
„Regis, nei viena medicinos sritis nėra taip apipinta mitais ir legendomis, kaip psichiatrija. Nors sielos problemos lydi žmones nuo neatmenamų laikų, šiuolaikinė visuomenė neretai sielos sutrikimus bei jų gydymą įsivaizduoja viduramžiškai. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių piliečiams atrodo, kad psichikos sutrikimus gydančių įstaigų teritorijos atrodo baisiau, nei Sibiro lageriai ar vokiškųjų nacių darbo stovyklos. Jie galvoja, kad sielos sutrikimus turintys asmenys yra amžiams išeliminuojami iš visuomenės. Mūsų renginys TOLERANCIJA skirtas visiems, kurie nori susipažinti su šiuolaikine psichiatrija bei jos galimybėmis“, - sako VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus vyr. gydytojas psichiatras doc. dr. Rytis Leonavičius.
Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje griaunami mitai
Atvirų durų dienos lankytojai turėjo unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su Psichiatrijos klinikoje taikomais šiuolaikiniais gydymo metodais, iš arti pamatyti palatas, kuriose gydomi psichikos sutrikimų turintys pacientai.

Pacientų daugėja, bet sutrikimų pobūdis keičiasi

Pirmą kartą visuomenei plačiai atvertos VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos durys.
Lankytojai turėjo unikalią galimybę iš arčiau susipažinti su Psichiatrijos klinikoje taikomais šiuolaikiniais gydymo metodais, iš arti pamatyti palatas, kuriose gydomi psichikos sutrikimus turintys pacientai, įsitikinti, kad visur yra laikomasi pagarbos asmeniui, tolerancijos jo problemai bei skiriamas didžiausias dėmesys humanistiniams demokratijos principams medicinoje.
„Mūsų ligoninė - viena didžiausių respublikoje, skirta suteikti įvairiausio profilio pagalbą suaugusiesiems asmenims, turintiems problemų su emocijomis, mąstymu, nerimu, miegu, nuotaika, dėmesiu, atmintimi ir kitomis sielos negandomis. RKL Psichiatrijos kliniką sudaro du sektoriai: Marių ir Aleksoto. Marių sektorius išsidėstęs Kauno regioninio parko teritorijoje.
Aleksoto sektorius sudarytas iš dviejų padalinių: Psichosomatinio, esančio Hipodromo g. 13 ir Dariaus ir Girėno g. 48-50. Psichosomatinio skyriaus darbo specifika labai sudėtinga: jame teikiama skubi pagalba sielos negalią turintiems pacientams, kuriuos užklupo ūmūs kitų organizmo sistemų sutrikimai: kvėpavimo, virškinimo, širdies ir kraujagyslių, endokrininės, centrinės nervų sistemos (neurologiniai), traumos ir t.t. Šiuos pacientus gydo ir prižiūri tiek gydytojai psichiatrai, tiek kitų sričių specialistai.
Dariaus ir Girėno gatvėje esantys Aleksoto sektoriaus skyriai – tai daugiausiai Kauno miesto gyventojus aptarnaujantys skyriai, kurių sudėtyje, be tradicinių šiuolaikiškų skyrių, yra ir aukščiausius standartus atitinkantys Dienos stacionaras bei Krizių intervencijos centras. Nors mūsų padaliniai išdėstyti beveik 20 kilometrų atstumu vienas nuo kito, šie atstumai mūsų visiškai negąsdina. Visi specialistai yra puikiai įvaldę ne tik medicinines profesines žinias, bet ir būtinus šiuolaikiniam žmogui įgūdžius naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Jų pagalba organizuojame konferencijas, skubiai keičiamės būtina informacija, rengiame kvalifikacijos kėlimo kursus“, - pasakoja RKL Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus vadovas doc. dr. Rytis Leonavičius.
„Nors asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, daugėja, labai keičiasi šių sutrikimų pobūdis: daugėja žmonių, vartojančių alkoholį, bei sutrikimų, susijusių su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Dažnėja „šiuolaikinės visuomenės“ probleminių sutrikimų – depresijos, nerimo, asmenybės, valgymo, mokymosi, potrauminių streso, adaptacijos, organinių, obsesinių – kompulsinių, disociacinių, somatoforminių ir t.t. Todėl mažėja pacientų, kuriems reikėtų gydytis stacionarinėse erdvėse, o daugėja tokių asmenų, kurių gydymo sąlygos turi būti kiek galima artimesnės jų kasdienei buičiai.
Deja, daugėja pacientų, turinčių socialinių problemų, asocialių asmenų, nemažai jų susiję su kriminalinėmis problemomis. Mums, medikams, iš tiesų skaudu, kai asocialūs, niekur nedirbantys, vagiantys, nuolatos vartojantys alkoholį, agresyvūs, nesirūpinantys nei savo, nei aplinkinių higiena asmenys, atvyksta į mūsų ligonines tam, kad išsimiegotų ir pavalgytų. O jeigu medikai nesutinka tokių pacientų priimti – jie ne tik grasina savižudybe, o neretai jas ir imituoja. Gaila, kad tokiems asmenims nėra pakankamai griežtesnių kitokio profilio pagalbos teikimo įstaigų.
Šiuo metu vis dar didėja depresinio sindromo sutrikimų skaičius, tačiau keičiasi jo pobūdis, priežastys. Skaudu, kad būtent šis sindromas neretai būna savižudybės priežastimi. Todėl jam gydyti ir koreguoti teikiama ypač daug dėmesio. Tarp kitų sutrikimų dera paminėti obsesinius – kompulsinius sutrikimus, dėmesio trūkumo ir padidinto aktyvumo sindromą, bipolinį sutrikimą bei šizofrenijos ir į ją panašius sutrikimus. Dera pastebėti, kad šizofrenijos sutrikimų skaičius stabilizavosi ir nesikeičia daug metų. Mes pasiekėme tokį patį ligotumą ir sergamumą, koks yra ir kitose išsivysčiusiose valstybėse“, - pasakoja R.Leonavičius.
 

Šizofrenija gali būti suvaldyta

RKL Psichiatrijos klinikos Krizių intervencijos centro vadovė Aušra Andriuškevičienė per atvirų durų dieną skaitė paskaitą apie šizofreniją ir su ja susijusius mitus.
„Dažniausiai pasitaikantys mitai – kad šizofrenija sergantys žmonės yra tinginiai, nusikaltėliai ar kvailiai. Taip pat nemažai mitų susiję su klausimais, kas dažniau serga: vyrai ar moterys, miestiečiai ar kaimiečiai, pagydoma ar nepagydoma ši liga, ar patys psichiatrai gali būti psichikos ligoniai. Tarp psichiatrijos ir šizofrenijos tarsi dedamas lygybės ženklas. Nors šiais laikais šizofrenija kartais geriau suvaldoma ar net išgydoma negu kiti psichikos sutrikimai, akivaizdūs mitai egzistuoja ir yra labai gajūs“, - akcentuoja A.Andriuškevičienė.
Šizofrenijos atvejų paskutiniuoju metu diagnozuojamas gana pastovus skaičius. Anot gydytojos psichiatrės A.Andriuškevičienės, puiku, kad padėtis keičiasi: pajutę pirmuosius simptomus žmonės (ypač jaunesni) jau nebebijo kreiptis pagalbos į medikus. Jie atvyksta patys arba yra atsiunčiami šeimos gydytojų.
„Anksčiau šeimos gydytojai irgi bijodavo pacientui pasakyti, kad jam reikia apsilankyti pas psichiatrą. Pats pacientas stengdavo „slėptis“ kituose – pavyzdžiui, vidaus ligų ar specializuotuose terapinio profilio skyriuose, ieškodamas visai kitų ligų ar sutrikimų.
Šiuo metu žmonės vis mažiau bijo kreiptis į psichiatrus, ypač jaunimas, kuris pakankamai drąsiai išsako nusiskundimus, o jeigu reikia, nebijo priimti sprendimus dėl vienokio ar kitokio gydymo. Jie nelaukdami kreipiasi dėl panikos sutrikimų, nerimo, nemigos, liūdesio, pablogėjusios atminties, „keistų minčių“ ar suvokimo sutrikimų. Reikėtų pabrėžti, kad jeigu daug dėmesio skiriame fiziniam kūnui, aktyviai mokomės sveikai maitintis bei sportuoti, turbūt pats laikas pradėti kalbėti ir apie psichikos sveikatą, pradedant jau nuo vaikų mokyklose.
Jeigu yra psichikos liga, ją būtina gydyti“, - sako A.Andriuškevičienė.
Krizių intervencijos centro uždavinys – padėti žmonėms, kurie šiuo metu yra patekę į tam tikras krizines situacijas: susipyko su sutuoktiniu ar draugu, prarado artimą žmogų, prarado darbą, kamuoja nelaiminga meilė, mažai uždirba ir negali išgyventi, grįžo iš užsienio ir nesugeba adaptuotis. Būtent šiame centre patyrę specialistai jiems padeda išspręsti psichosocialines problemas.
„Į dienos stacionarą atvyksta pacientai, turintys ilgesnę psichikos sutrikimų anamnezę, tačiau kuriems nereikia stacionarinio gydymo. Čia jie gyvena visiškai normalų gyvenimą (neretai net geresnį nei namuose), stengiasi ugdyti tas savybes, kurios būtinos esant visuomenės nariais.
Jie sportuoja, užsiima menu, bendrauja, kuria, dalyvauja bendroje veikloje, laisvai vaikšto po teritoriją. Ir žino, kad jiems visada pasiryžę padėti specialistai: gydytojai, slaugytojos, psichosocialinės reabilitacijos specialistai. Jiems skiriami kineziterapijos užsiėmimai, ergoterapija, dailės, muzikos, užimtumo terapija. Tačiau viskas yra struktūrizuota: pacientai puikiai žino dienotvarkę ir turi jos laikytis.
„Tik labai retais, išimtinais atvejais, pacientai yra hospitalizuojami prieš jų valią. Dažniausiai tai būna asmenys, kurie yra pavojingi sau (gali sužaloti save ar nusižudyti) arba kitiems. Deja, vis dažniau pavojingi aplinkiniams asmenys atvežami gydytojų priežiūrai, nors jiems derėtų būti kiek kitokio profilio įstaigose... Bet net ir šiuo atveju aplinka yra humaniška ir estetiška. Dirbame ir šioje srityje: bendradarbiaujame su visuomeninėmis organizacijomis, religinėmis institucijomis, teisėsauga ir teisėtvarka. Manau, viskas pradės judėti reikiama linkme, nes šiuolaikinė psichiatrija ir informacija apie ją jau nėra nuo visų atskirta medicinos sritis“, - teigia doc. R.Leonavičius.
 
Kartais labiau reikia saugoti pacientus
Pastaruoju metu keliama mintis, jog psichikos sutrikimais sergantys pacientai būtų ne izoliuojami, bet integruojami į bendruomenes. Visuomenė tokią mintį pasitinka nenoriai. Baimindamasi, jog psichikos sutrikimų turintys asmenys, išėję iš psichiatrijos ligoninės, gali sukelti pavojų jos saugumui?
„Principinis mito paneigimas: sunkiais (pvz., šizofrenija) psichikos sutrikimais sergantys asmenys reikšmingai rečiau būna pavojingi visuomenei nei dauguma „sveikų“ visuomenės narių. Dažniau tenka saugoti pacientus nuo visuomenės nei visuomenę nuo pacientų. Stengiamės, kad sunkiu psichikos sutrikimu sergantis asmuo galėtų kiek galima ilgiau išlikti aktyvus visuomenės narys. Tam ir skirti modernūs gydymo būdai bei metodai. Manyčiau, mechaninis asmens, kuriam tikrai sunku būti visuomenėje, patalpinimas tarp grupės sveikų asmenų, galėtų būti pavojingas jam pačiam. Visuomenė nėra jau tokia geraširdė, ji greitai pastebi net ir sveikus silpnesnius savo narius, kurie neretai tampa patyčių, užgauliojimų aukomis. O ką jau besakyti apie sielos negalias išgyvenančius asmenis?
Būtent dėl šių priežasčių Respublikinėje Kauno ligoninėje per atvirų durų dieną buvo rodomi dokumentiniai filmai apie psichiatrijos virsmus Lietuvoje bei kitose valstybėse. Mes pirmieji Lietuvoje sukūrėme šimto keturių minučių trukmės filmą, kuriame pasakojama apie mūsų žmones, specialistus, mūsų nuveiktus darbus. Filme rodomi epizodai ir iš kitų pasaulio šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos. Šiame mokomąjame dokumentiniame kūrinyje stengiamės ne tik supažindinti su tuo, kas vyko psichiatrijoje prieš keliolika dešimtmečių, bet ir pateikti informaciją, kaip viskas atrodo šiandien. Tai – milžiniški skirtumai. Kartu rodome ir mūsų klinikos laimėjimus.
Neapsiribodami tik paprasta informacija apie psichiatrijos plėtrą, vieną iš ligoninės erdvių skyrėme pirmajam mokomajam filmui apie psichiatrinius sindromus, parengtus remiantis visiems žinomais literatūriniais ir kinematografiniais kūriniais. Filmas trunka devyniasdešimt minučiu ir pirmą kartą mokymo tikslais rodomas plačiąjai visuomenei. Lig tol tokio pobūdžio temos buvo analizuojamos tik tarp specialistų“, - doc. R.Leonavičius.

 
Komentarai
Psichikos sveikatos slaugytoja Olga Pakanavičienė:

Ligoninėje dirbu jau trisdešimt antrus metus. Per tuos metus Psichiatrijos klinika labai pasikeitė: dabar dirbame gražiuose skyriuose, erdviose palatose, pacientai gali laisvai judėti po kiemelį, turime daugiau užimtumo programų, labai pasikeitė visa aplinka – palatos, lovos, maistas, langai, durys, koridoriai. Ir personalo daugiau turime negu tuomet, kai pradėjau dirbti ir niekas nenorėdavo eiti į psichiatrijos skyrius.

Mūsų kolektyvas - labai draugiškas, nes nedraugiški žmonės, patikėkite, pas mus tikrai nesugebėtų dirbti.
 

Psichosocialinės reabilitacijos specialistė Astra Gudaitė:

- Pacientai kiekvieną dieną išeina į lauką ir gryname ore praleidžiame iki pusantros valandos. Jiems nuotaiką pakelia muzika, šokių užsiėmimai, atliekami apšilimo pratimai. Pacientai mėgsta dalyvauti estafetėse, žaisti krepšinį, taip pat organizuojame žygius į gamtą. Šiais metais planuojame žygiuoti su šiaurietiškomis lazdomis.
 



Ergoterapeutė Aušra Čepaitienė:

- Dirbu Krizių intervencijos centre su krizes patyrusiais pacientais.
Muzikos ir spalvų terapija jiems suteikia galimybę atsipalaiduoti, negalvoti apie stresines situacijas. Pacientai atsigula krėsle, ištiesia kojas, kad jaustųsi jaukiau, gali apsigaubti pledu, parenkama raminanti muzika. Taip pat taikome vibroakustinę muzikos terapiją, kuri, moksliniais tyrimais įrodyta, labai veiksminga psichikos ligomis sergantiems pacientams.
 

Gydytoja rezidentė Rūta Karužaitė:

- Būdama psichoterapeutė turiu daugiau laiko užmegzti kontaktą su pacientais.
Man įdomesnės priežastys, dėl ko žmonės susirgo, kas nutiko, kodėl juos ištiko krizė. Dažniausiai, sakyčiau, pasitaiko santykių problemos. Žmonės šiais laikais nelabai moka bendrauti, išlaikyti ilgalaikius santykius ir jaučiasi vieniši.
 


Gydytoja rezidentė Ieva Gudžiūnaitė:

- Dažnai matome, kad išeina ir vėl sugrįžta tie patys pacientai. Mano santykiai su pacientais yra geri, su jais pavyksta gražiai susikalbėti. Aišku, būna įtarių, nepasitikinčių, nenorinčių bendrauti, gynybiškai nusiteikusių, kuriuos pamažu reikia prikalbinti ir
palenkti į savo pusę. Kitaip nebus gero rezultato. Kai matai, jog pacientui nors kiek gerėja, jau yra nemaža pergalė.



Psichosocialinės reabilitacijos užimtumo instruktorė Asta Andrulienė:

- Visi darbai, kuriems nereikia specialių įgūdžių ir gerų technikų išmanymo, padeda mūsų pacientams. Jie noriai užsiima kūryba ir be galo džiaugiasi rezultatais. Laviname jų kūrybiškumą per bendravimą, muzikos dailės terapiją. Pacientai atsipalaiduoja, užmiršta apie sveikatos problemas ir tikrai noriai vaikšto į užsiėmimus.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris