Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę į priekį veda drąsios idėjos ir racionali vadyba

Deimantė Gruodė
2017-10-20
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ryškėjantys teigiami pokyčiai – akivaizdūs. Šiemet Ligoninėje įsteigtas 0Maitinimo skyrius, kuriame ruošiamą maistą pacientai vertina itin palankiai. Dar didesnis dėmesys skiriamas infekcijų, nuo kurių nėra apsaugota nė viena ligoninė, kontrolei. O kaip kitaip, jei esi išskirtinė sostinės gydymo įstaiga, kurioje didžiuma pacientų yra ekstriniai ir jiems reikalinga skubi pagalba „čia ir dabar“.
Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę į priekį veda drąsios idėjos ir racionali vadyba
Nuo vasario 1-osios RVUL, nusivylusi privačių kompanijų paslaugomis, nusprendė grįžti prie pacientų maitinimo ir išlošė su kaupu.

Maisto gamybos higiena įvertinta „penkiais puodeliais“
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė patikina, kad neskanus maistas pacientams jau liko praeityje. Nuo šių metų vasario pirmosios Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė žengė drąsų žingsnį ir maisto ruošą perėmė į savo rankas. Taigi, maistas gaminamas atnaujintose ligoninės patalpose – virtuvėje, kur sukasi beveik penkiasdešimt darbuotojų. Anksčiau, beveik dvylika metų, maitinimo paslaugos buvo perkamos iš privačių kompanijų.
 

„Įrengti atskirą Maitinimo skyrių paskatino nuolatiniai pacientų skundai dėl maisto kokybės bei paslaugų pirkimo procesai, kurie pastaruoju metu buvo itin sunkūs ir konfliktiški. Paskaičiavome, kiek mums kainuotų naujos virtuvės įrengimas, ir, neprieštaraujant steigėjui – Sveikatos apsaugos ministerijai, nusprendėme steigti Maitinimo skyrių. Suremontavome patalpas ir įsigijome visą reikalingą naują įrangą. Džiugu, kad investicijos pasiteisino su kaupu. Nuo tos dienos, kai pacientams maitinimą užtikriname patys, nesulaukėme iš jų nė vieno skundo. Atlikome apklausą: apie aštuoniasdešimt procentų pacientų visiškai patenkinti mūsų ligoninės tiekiamu maistu“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja valdymui D.Balčėtienė.


Viena ligoninės vadovių vardina privalumus, kuo naujasis maisto tiekimo modelis yra ligoninei efektyvesnis už maitinimo paslaugos pirkimą. „Sudarydami įvairias maitinimo dietas, iš tikrųjų galime kontroliuoti, kuo maitinami mūsų pacientai. Netgi esame sudarę darbo grupę, kuri kas mėnesį tikrina, kaip maistas ruošiamas ir tiekiamas pacientams. Taikome devynias pagrindines ir daugiau nei dvidešimt modifikuotų dietų. Pavyzdžiui, jeigu paciento organizmas netoleruoja glitimo ar organizmui reikalingas padidintas baltymų kiekis, virtuvėje užsakoma gydytojo dietologo paskirta individuali modifikuota dieta“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja.
Užtikrinti maitinimo kokybę padeda ir patogus ligoninės infrastruktūros išdėstymas: su maistą gabenančiais vežimėliais nereikia įveikti ilgų atstumų koridoriais, tereikia privažiuoti prie liftų ir garuojantis maistas, tiekiamas specialiuose termopadėkluose, paskirstomas po skyrius.
 
„Padėklinės sistemos privalumai akivaizdūs: kiekvienas pacientas gauna savo maistą, pateikiamą higieniškai, estetiškai bei nespėjusį atvėsti. Netgi esu apskaičiavusi laiką: valgis nuo virtuvės iki palatos yra patiekiamas maždaug per penkias minutes. Maisto kokybe tikrai esame patenkinti – jis ir šviežias, ir karštas. Sąnaudos dietiniam ligonių maitinimui sumažėjo tiek, kad įsigyta įranga atsipirks per vienerius metus“, – skaičiuoja D.Balčėtienė.
Ligoninės pirmajame aukšte veikianti kavinė – taip pat ligoninės virtuvės padalinys. Džiugu, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi neplanuotus patikrinimus, kavinei skyrė „penkis puodelius“ – tai yra pats aukščiausias tokio tipo maitinimo įstaigos higienos būklės įvertinimas.
 

Dar geresnė infekcijų kontrolė
Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje svarbios funkcijos tenka Infekcijų kontrolės tarnybai, kurios sėkmingą veiklą garantuoja trys pagrindinės sąlygos.

„Svarbu, kad turime stiprią ir kompetentingą komandą“ – pasakoja ligoninės Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja Ieva Kisielienė. „Galiu pasidžiaugti, jog esame subūrę tikrai gerą kolektyvą. Artimiausiu metu mūsų gretas papildys dar keli nauji kompetentingi specialistai.

 
Antroji sąlyga – jaučiamas ligoninės administracijos palaikymas. Svarbu, kad mūsų ir administracijos žodis būtų vieningas, o mums būtų sudaromos sąlygos daryti svarbius pokyčius ten, kur matome, kad jų tikrai reikia.
Praėjusiais metais, palaikant administracijai, įsteigėme Hospitalinių infekcijų ir antimikrobinio valdymo komitetą, į kurį įtraukėme klinikinių padalinių vadovus, Vilniaus universiteto profesorius. Tai ypač svarbu, nes be lyderiaujančių gydytojų dalyvavimo Infekcijų kontrolės skyrius gali padaryti ne tiek jau daug. Didžiausias darbas, kuris artimiausiu metu įsigalios ligoninėje, – paruoštas naujas Antimikrobinių vaistų vartojimo tvarkos aprašas. Kaip žinia, tinkama „antibiotikų politika“ padeda sumažinti hospitalinių infekcijų skaičių ir tikimės, kad dėl šios tvarkos turėsime dar geresnius rezultatus negu iki šiol.
 
Trečias komponentas, kuris reikalingas sėkmingai mūsų veiklai, – skyrių palaikymas ir pasitikėjimas mumis. Vis dar pasitaiko nuostata, kad esame tarsi baudėjai ir kontrolieriai, kurie vaikšto po ligoninę ir ieško pažeidimų. Labai svarbu ne tik stebėti būseną, būtina įgauti ligoninės darbuotojų pasitikėjimą, kad jie patys mūsų klaustų patarimų ir nebijotų parodyti skyriuose tokios situacijos, kokia ji yra iš tikrųjų. Tada ir mes galime greičiau reaguoti ir išspręsti problemą“, – sako Infekcijų kontrolės tarnybos vedėja Ieva Kisielienė, pridurdama, kad visi trys komponentai ligoninėje sėkmingai užtikrinti.
Be abejo, infekcijų rizika didesnė Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Per metus čia gydoma daugiau nei 2,5 tūkst. pacientų, vidutinė jų gydymo trukmė – trys keturios paros.
 
„Prieš porą metų pradėjome vykdyti aktyvią hospitalinių infekcijų priežiūrą Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Mūsų tarnybos darbuotojai beveik kiekvieną dieną eina į skyrius, surenka infekcijų kontrolei bei monitoravimui svarbius duomenis. Tuo pačiu pasižiūrime, ar personalas dirba profesionaliai, ar atlieka rankų higieną, ar vilki tinkamais drabužiais, ar naudoja tinkamas dezinfekcijos priemones ir pan. Šiuos duomenis nuolat analizuojame ir aptariame su reanimacijų darbuotojais.
Džiugu, kad jie pakankamai gerai priima mūsų siūlomus pokyčius. Pavyko sutarti dėl infekuotų pacientų izoliavimo, vizitacijų tvarkos, patalpų valymo režimo pakeitimo, rankų higienos“, – įvestus pokyčius vardija I.Kisielienė, paklausta, kaip pavyksta užtikrinti infekcijų kontrolę Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.
 


Reanimacijos skyrius pirmauja
Reanimacijoje ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi sunkiausių būklių pacientai, kuriems būtini įvairiausi aktyvūs intensyviosios terapijos metodai dėl kraujotakos, kvėpavimo, inkstų, kepenų, nervų ir kitų organų sistemų funkcijų sutrikimų, ūminių apsinuodijimų, sunkių būklių susirgimų, traumų. Ligoninėje esančiuose aukščiausio, universitetinio lygio skubios pagalbos, traumos, neurochirurgijos, chirurgijos, ūminių insultų, ūminių apsinuodijimų centruose gydomi ir ypatingai sunkios būklės, daugines traumas patyrę, sergantys ūminėmis ligomis pacientai.
 
„Pas mus iš visos šalies atvežami sudėtingų būklių pacientai, kuriems reikalinga skubi aukščiausio lygio pagalba, todėl visų pirma mums reikia profesionalių gydytojų. Galiu pasidžiaugti, kad turime puikią komandą.
Reanimaciją sudaro du poskyriai: vienas veikia nuo pat ligoninės įkūrimo ir čia dirbančių darbuotojų stažas – dvidešimt penkeri trisdešimt metų.

Kitas poskyris atidarytas prieš dešimt metų. Ten dirba kiek jaunesnis, bet nepaprastai profesionalus ir kompetentingas kolektyvas“, – sako Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Lucija Saltanavičienė


„Nepaisant sunkaus darbo, mūsų reanimatologai puikiai susitvarko su kylančiais iššūkiais. Ko dar reikia? Ogi geros ir naujos aparatūros, nes ligonio gyvybė priklauso ne tik nuo mūsų darbo, bet ir nuo medicininės įrangos“, – sako Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Lucija Saltanavičienė.

 
Neseniai Infekcijų kontrolės tarnyba tikrino, kaip ligoninės skyriai laikosi infekcijų kontrolės reikalavimų.
„Džiugu, kad Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai, kur didžiulis darbų tempas ir sunkios būklės pacientų srautas, pagal infekcijų kontrolės reikalavimų vykdymą ligoninėje pirmauja. Hospitalinės infekcijos ligoninėse atsiranda dėl daugelio priežasčių. Žinoma, vienas pagrindinių rizikos veiksnių – rankų higiena, svarbu ir aplinkos higiena. Tačiau rizika įgauti infekciją priklauso ir nuo pačio paciento imuniteto būklės – sergantysis lėtine liga ir turintis gretutinę infekcinę ligą visada bus imlesnis infekcijai“, – sako I.Kisielienė, pridurdama, kad didelių infekcijos protrūkių ligoninėje, laimei, nebuvo nustatyta. Infekcijų kontrolės tarnybai taip pat priklauso sterilizacinė, kur operacijoms bei procedūroms paruošiami visi ligoninės instrumentai.

„Pagal Higienos instituto išleistas metodines rekomendacijas yra keturiasdešimt hospitalinių infekcijų prevencijos ir valdymo indikatorių, kurie parodo, kaip vykdoma hospitalinių infekcijų prevencija. Prieš dvejus metus iš keturiasdešimties indikatorių vykdėme tik keturiolika – tai yra trisdešimt penkis procentus.
O šiemet vykdome jau trisdešimt. Liko neįgyvendinta dešimt indikatorių, taigi dar turime ko siekti ir ties tuo intensyviai dirbame“, – puikiais rodikliais džiaugiasi I.Kisielienė.
 
Naujas skyrius

Šį rudenį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje pradės veikti naujas Patalpų valymo skyrius.
„Anksčiau pirkome patalpų valymo paslaugas, bet tai nepasiteisino. Pakankama švara nebuvo užtikrinama.
Steigiame atskirą skyrių, kuris ligoninėje užtikrintų kompleksišką ir nenutrūkstamą patalpų valymą. Tikimės didesnės, mūsų reikalavimus atitinkančios patalpų, paviršių švaros, ekonominio naudingumo. Svarstome galimybę ateityje įsirengti savo skalbyklą“, – sako direktoriaus pavaduotoja valdymui Daina Balčėtienė.

 
Interviu
Trys klausimai direktoriui dr. Algimantui Pamerneckui:

- Skubios pagalbos ligoninei itin svarbi gera ir puikiai veikianti reanimacija. Kaip įvertintumėte jūsiškės darbą ir bendrai visos ligoninės veiklą?
- Reanimacija mums gyvybiškai svarbi. Kai prieš ketverius metus pradėjau vadovauti įstaigai, joje nemažai dalykų buvo nepasikeitę nuo ligoninės pastatymo laikų, taigi, daugiau kaip dvidešimt metų. Įrangos atnaujinimo poreikis šioje ligoninėje buvo ir, sakyčiau, išlieka didžiulis. Pavyzdžiui, vienintelis mūsų turimas angiografas, be kurio ūminio insulto šiuolaikiškas aukščiausio lygio gydymas neįmanomas, yra septyniolikos metų senumo. Įrangos, kurios kaina – milijoninė, atnaujinimo būtinybė yra akivaizdi.
Mūsų ligoninė yra išskirtinė, nes Lietuvoje nėra nė vienos kitos įstaigos, kuri teiktų tokį kiekį skubios pagalbos paslaugų. Maždaug trims ketvirtadaliams mūsų pacientų reikalinga skubi pagalba, taigi, iššūkiai ir atsakomybė yra labai dideli. Jeigu žmogui staiga suskaudo pilvą, jis patyrė traumą arba staiga apalpo, kur „greitoji“ veš tokį pacientą? Dažniausiai į mūsų ligoninę. Darbas – sunkus, įtemptas. Mūsų ligoninės medikai, visi darbuotojai dirba tikrai sunkiai, bet garbingai ir profesionaliai. Jie yra šaunuoliai!
 
- Ar pacientams patys tiekdami maitinimą išlošėte?
- Pacientai nebuvo patenkinti maitinimo kokybe ir tai mus vertė ieškoti sprendimų. Kuomet paslaugą pirkome iš privačių kompanijų, sulaukdavome nuomonių, kad maistas tiesiog neskanus. Pradėjus patiems gaminti maistą, nusiskundimų nebeturime. Matome ir teigiamą finansinį efektą. Pasirodo, brangiai mokėjome už ne itin kokybišką maistą. O pradėję maitinti patys, taupome lėšas. Džiugu, kad vis daugiau ligoninės darbuotojų valgo ligoninės valgyklose, girdime teigiamus kolegų atsiliepimus dėl maisto skonio ir kokybės. Net „Jonažolių kaimo“ bendruomenės vaikai po pamokų valgo pas mus! Mums tai didžiulis įvertinimas – juk vaikai valgo tik tai, kas jiems tikrai skanu!
 
- Kur dar matote galimybę investuoti ir pagerinti paslaugas pacientams?
- Lengviau būtų pasakyti, kur nereikėtų investuoti. Dar ne visos ligoninės operacinės renovuotos, labai reikėtų renovuoti reanimacijas, pastatų infrastruktūrą.
Džiugu, kad veikia naujas Konsultacijų centras, kurio ligoninė anksčiau neturėjo. Aiškiai žinome, ką reikia mūsų ligoninėje padaryti ir pakeisti, turime viziją ir žinojimą kaip viską sutvarkyti, tik tam reikia laiko ir netrukdymo dirbti. Tai irgi yra svarbu.


 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris