Plaučių vėžys įveikiamas, jei diagnozuojamas laiku

Evelina Machova
2015-06-19
Plaučių vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių navikų, deja, dažniausiai diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Kaip sako medikai, ankstyvieji plaučių vėžio simptomai - nespecifiniai, sunkiai atpažįstami ir neretai priskiriami kitai ligai. O nuo laiku atliktos diagnostikos ir vėžio išplitimo laipsnio priklauso ne tik gydymo metodų efektyvumas, bet ir išgyvenimo prognozė. Praėjusią savaitę sostinėje vyko septintoji Europos regioninė torakalinės onkologijos konferencija, kurios metu medikai ne tik dalijosi patirtimi, bet ir ragino visuomenę būti budresnę.
Plaučių vėžys įveikiamas, jei diagnozuojamas laiku
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Nacionalinio vėžio instituto I onhochirurgijos skyriaus vedėju prof. Sauliumi Cicėnu aptarė ne tik pastarojo meto tendencijas, bet ir būdus, kaip būtų efektyviausia kovoti su plaučių vėžiu.

Kreipiasi pavėluotai
Pasak Nacionalinio vėžio instituto I onkochirurgijos skyriaus vedėjo prof. Sauliaus Cicėno, mintis rengti tokias konferencijas kilo prieš dvylika metų. Tuomet Vilniaus universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Balstogės (Lenkija) universitetu taip įkurdami Europos regiono institutą, vienijantį Baltijos bei palei Nemuno krantą įsikūrusias šalis.  
„Idėja buvo po pasaulinių kongresų skleisti naujausias žinias. Kas kartą į konferenciją kviečiami žymiausi lektoriai, pristatantys naujausius tyrimus, gydymo tendencijas. Tai yra viena mokslinė konferencijos linija. Tačiau kaskart norime atkreipti ir visuomenės dėmesį į klastingas, sunkiai gydomas krūtinės onkologijos ligas, ypač – plaučių vėžį. Kaip rodo paskutiniųjų metų duomenys, ši liga daugelyje pasaulio šalių pirmaujanti pagal mirtingumo rodiklius. Lietuva šiuo kontekstu niekuo neišsiskiria. Penkerių metų išgyvenamumas, diagnozavus ligą, - žemas. Kodėl? Nes į medikus žmonės dažniausiai kreipiasi per vėlai. Plaučių vėžys – klastingas: pirmųjų ligos simptomų nejaučiame. Todėl turime tikslą atkreipti visuomenės dėmesį bent kartą per metus pasitikrinti“, - sako prof. S.Cicėnas.  
Tiesa, pastaruosius kelerius metus sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje mažėja, kaip, beje, ir mirtingumo rodikliai. Tad dabar gydytojų tikslas - pagerinti penkerių metų išgyvenamumo rodiklius. O vienintelis būdas tai padaryti - ligą diagnozuoti kiek įmanoma anksčiau.
„Jei žmogus reguliariai tikrintųsi sveikatą, kaip, pavyzdžiui, yra Japonijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, plaučių vėžį diagnozuotume kur kas anksčiau, tuomet ir penkerių metų išgyvenamumas būtų kur kas didesnis“, - sako prof. S.Cicėnas.
 
Auga moterų sergamumas
„Kaip rodo pasaulinė praktika, daugelyje šalių moterų sergamumas plaučių vėžiu po truputį auga, – sako prof. S.Cicėnas. – Šis faktas verčia tyrinėti dailiosios lyties atstovių plaučių vėžį ir pabandyti atrasti atsakymą, kodėl jaunos moterys, nerūkiusios, gyvenančios saugioje aplinkoje, neturinčios rūkančių vyrų ar kitų artimųjų, besimaitinančios sveikais produktais, suserga plaučių vėžiu. Kokie yra veiksniai, sąlygojantys plaučių vėžio susiformavimą jaunoms moterims.“
Pasak prof. S.Cicėno, Lietuvoje moterų sergamumo plaučių vėžiu didėjimas statistiškai nepatvirtintas. „Kiekvieną dieną klinikoje matome jaunas moteris, kurios serga plaučių vėžiu, – sako profesorius. – Ir, be abejo, ieškome priežasčių, kodėl taip yra. Konferencijos metu vėl bandome atkreipti dėmesį į šią problemą.“
Pasak medikų, norint užbėgti ligai už akių ar, tiksliau, pričiupti ją dar ankstyvos stadijos užtektų kartą per metus atlikti paprasčiausią rentgeno tyrimą ir pastebėjus bent menkiausius pakitikus kreiptis į gydytoją pulmonologą.


Kraupi statistika
Plaučių vėžys - dažniausia onkologinė liga. Pasaulyje jis pirmauja ir tarp vėžio sukeltų mirčių. Plaučių vėžys sudaro apie 13 proc. visų naujų vėžio atvejų, tačiau lemia maždaug 19,4 proc. mirčių nuo visų organų vėžio.
Moterų sergamumas plaučių vėžiu yra mažesnis negu vyrų. Jis užima trečią vietą tarp dažniausių moterų piktybinių ligų. Didžiausias sergamumas plaučių vėžiu būdingas Šiaurės Amerikos gyventojoms. Joms jis jau yra antras pagal dažnį piktybinis navikas. JAV, Kanados ir Danijos moterų sergamumo plaučių vėžiu rodikliai viršija 30 atvejų 100 tūkst. moterų. Mažiausias sergamumas plaučių vėžiu yra Vidurio Afrikoje (mažiau negu 1 atvejis 100 tūkst. moterų).
Vyrų sergamumas plaučių vėžiu ir mirtingumas nuo jo per pastaruosius du dešimtmečius mažėjo daugelyje Europos šalių, ypač Šiaurės ir Vakarų Europoje, o moterų mirtingumas nuo plaučių vėžio didėjo. Dėl tokių sergamumo pokyčių Šiaurės Europos šalyse moterų sergamumas yra beveik toks kaip vyrų arba moterys netgi serga už vyrus dažniau. Pavyzdžiui, Islandijoje moterų sergamumas plaučių vėžiu – 32,6, o vyrų – 28,0 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje vyrų sergamumas ir mirtingumas nuo plaučių vėžio taip pat mažėja, o moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje ir iki šiol nekinta. Mūsų moterys šia liga serga gerokai rečiau nei vyrai – sergamumas tarp vyrų ir moterų 2011 metais buvo 51,6 ir 7,1 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų plačių vėžio atvejų, tarp jų moterims nustatoma apie 250–300 naujų atvejų kasmet (2011 m. – 1494 plaučių vėžio atvejai: 1197 vyrams ir 297 moterims). Taigi, nepaisant sergamumo mažėjimo tarp vyrų ir stabilaus sergamumo tarp moterų, problema tebėra aktuali.


Interviu
„Plaučių vėžys - ne tik vyrų liga“

Prof. Silvia Novello iš Turino (Italija) universiteto, vadovaujanti organizacijai „Moterys prieš plaučių vėžį Europoje“, sako, kad kol kas nėra žinoma, kodėl pastaruosius kelerius metus auga niekada nerūkusių moterų sergamumas plaučių vėžiu. „Kaip rodo pastarųjų metų duomenys, tam įtakos gali turėti daugelis faktorių: pradedant aplinka, kurioje gyveni, baigiant genetika. Tačiau reikia pripažinti, kad tendencijos liūdnos, o mes turime rasti būdų, kaip tam užkirsti kelią“, - sako prof. S.Novello.
 
- Vadovaujate organizacijai „Moterys prieš plaučių vėžį Europoje“. Kas paskatino ją įsteigti ir kokia pagrindinė organizacijos mintis?
- Ši organizacija įsteigta prieš devynerius metus. O mintis kilo bendradarbiaujant moksliniame projekte kartu su organizacija „Moterys prieš plaučių vėžį Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Jų vykdoma veikla man labai patiko ir pamaniau, kodėl tokia organizacija negalėtų veikti Europoje. Tiesa, pradžioje turėjome tikslą atkreipti dėmesį, kad plaučių vėžys - ne tik vyrų liga, nors jų sergamumas, lyginant su moterimis, buvo kur kas didesnis. Dabar situacija pasikeitė, kuriame prevencines programas ir neišskiriame nei vyrų, nei moterų. Stengiamės būti tiek vienos, tiek ir kitos pusės „advokatai“.

- Ar į jūsų organizaciją dažnai kreipiasi pacientai prašydami informacijos tiek apie pačią ligą, tiek ir apie jos gydymą?
- Taip. Tarkim, šiemet buvo nemažai užklausų dėl imunoterapijos, kuri taikoma daliai sergančiųjų plaučių vėžiu. Todėl parengėme specialų lankstinuką, išleidome jį anglų ir dar trimis kalbomis. Iki šiol pacientams prieinamos ir suprantamos informacijos apie šį gydymą kol kas nebuvo. Tiesa, lyginant su JAV mums šiek tiek sunkiau. Tik nesupraskite neteisingai, gydymo metodai vienodi, tačiau norėdami pateikti informaciją susiduriame su kalbiniais barjerais. JAV informaciją pacientams užtenka išleisti dviem kalbomis - anglų, ispanų - ir praktiškai visa šalis „padengta“. O Europoje tai yra nemažas iššūkis, reikalaujantis daug resursų – tiek finansinių, tiek ir žmogiškųjų. Be to, pastaruoju metu susiduriame su problema, kad nėra daug žmonių, galinčių tokius tekstus versti į skirtingas kalbas.

- Jūsų organizacija imasi iniciatyvos vykdant įvairias prevencines programas. Kurios, jūsų nuomone, vienos efektyviausių šiuo metu?
- Kalbant apie prevenciją, turbūt bene vienas didžiausių laimėjimų, kad mūsų parengta prevencijos programa moksleiviams visoje Europoje sulaukė ir politikų palaiminimo. Sudarėme specialią programą moksleiviams, kur kartu su mokytoju pamokų metų per įvairiausius žaidimus, istorijas kalbama apie plaučių vėžį bei kaip jo išvengti. Yra parengta medžiaga, skirta ir mokytojams, ir moksleiviams. Dabar esame pasiruošę ją išversti į kelias kalbas ir viliamės, kad programa bus taikoma visose Europos mokyklose.

Kitas labai svarbus projektas, skirtas moterims, sergančioms plaučių vėžiu, – makiažo kursai. Turbūt daugeliui iš šono atrodo, kad tai - kvailystė, tačiau, mano nuomone, moteriai tai yra labai svarbu. Šios programos metu specialistai moko, kaip pasidaryti makiažą ir užmaskuoti gydymo šalutinį poveikį. Niekam ne paslaptis, kad gydant onkologines ligas išvaizda pasikeičia. Atsiranda įvairūs bėrimai, pigmentinės dėmės ir panašiai. O moterys nori atrodyti gražios. Tai suteikia joms pasitikėjimo. Juk nepaisant to, kad serga, jos vis tiek turi rūpintis šeima, kasdien skuba į darbą ir turi pasitikėti savimi. Nė viena nenori matyti tik užuojautos žvilgsnius...  
 
- Plaučių vėžys dažnai vadinamas tyliuoju žudiku. Lietuvos medikai sako, kad pacientai į juos dažnai kreipiasi per vėlai, kai liga jau būna pažengusi. O kokia situacija Italijoje?
- Kaip bebūtų gaila, situacija tokia pat liūdna. Dažnai neatkreipiame dėmesio į besikeičiantį kosulį, ar kad paėjus šiek tiek greičiau apima dusulys. Nors šiandien nemažai dėmesio skiriame pacientams kurie plaučių vėžiu suserga per visą gyvenimą nesurūkę nė vienos cigaretės, tačiau reikia nepamiršti, jog maždaug 85 procentai mūsų pacientų - rūkaliai arba yra rūkę anksčiau. Todėl ir pacientams nuolat akcentuoju visuomet atkreipti dėmesį į kosulį ar net menkiausiu pakitimus. Galbūt tai nieko blogo, bet galbūt - ligos pradžia.

 
Komentarai
Prof. Christian Manegold (Mannheim, Vokietija):
 
Palikta pernelyg daug liberalumo
 - Vokietijoje, šalyje, kurioje plaučių vėžys yra didžiulė problema, kasmet diagnozuojama apie 80 tūkstančių naujų šios ligos atvejų. Serga daugiausia vyrai, tačiau daugėja ir moterų plaučių vėžio atvejų. Serga ir tos, kurios gyvenime nėra surūkiusios nė vienos cigaretės. Tačiau tais atvejai susiduriame su visai kitokios molekulinės sudėties naviku.
Norint efektyviai kovoti su plaučiu vėžiu, vien medikų indėlio neužtenka. Reikia ir politikų įsikišimo. Tiesa, negalima sakyti, kad jie nieko nesiima. Pernai priimta Tabako gaminių direktyva - rimtas postūmis, visų pirma kalbant apie jaunimą. Jie juk iš smalsumo nusprendžia pabandyti rūkyti. Todėl mūsų tikslas - kiek įmanoma labiau suvaržyti jų galimybes tapti priklausomiems. Socialinė reklama, draudimai rūkyti viešose vietose - puikūs sprendimai, tik manau, kai kuriose šalyse šiais klausimais yra palikta pernelyg daug liberalumo. Reikėtų griežtesnės kontrolės, o tai jau politikų valioje. Kitas aspektas, kurį norėčiau pabrėžti, - reikia skirti daugiau dėmesio prevencijai ir kalbu ne apie suaugusiuosius, o apie vaikus. Tarkim, S.Novello organizacijos parengta programa apie plaučių vėžio profilaktiką moksleiviams - puikus pavyzdys. Manau, tokios programos turėtų būti vykdomos visose mokyklose.

 
Prof. Robert Pirker (Viena, Austrija)

Vis daugiau žmonių meta rūkyti
 - Per pastaruosius kelerius metus situacija šiek tiek pasikeitė. Bent jau, kaip rodo tyrimai, vis daugiau žmonių meta rūkyti. Taigi, nepaisant to, jog atsiranda vis daugiau plaučių vėžio gydymo galimybių, didžiausią dėmesį turime skirti prevencijai. Tai bene vienas pigiausių būdų kovoti su liga, tiksliau bandyti jai užbėgti už akių. Ir mano pranešimų pagrindinė mintis yra ta, kad turėtume labiau orientuotis į prevenciją, o ne tik į gydymą, kas, savaime supranta, taip pat svarbu. Austrijoje rūkančiųjų skaičius - labai didelis. Bandome su tuo kovoti: stengiamės uždrausti rūkymą kavinėse, baruose, tačiau kol kas šiuo klausimu šalyje galiojantys įstatymai yra gana lankstūs. Viliuosi, kad po poros metų situacija pasikeis kardinaliai.
Pastaraisiais metais onkologinių ligų, iš jų ir plaučių vėžio, gydymo metodai, pritaikant molekulinės biologijos ir genetikos mokslo laimėjimus, sparčiai tobulėja. Vis svarbesnis vaidmuo kasdienėje klinikinėje praktikoje tenka imunoterapijai bei individualizuotam gydymui. Tai, žinoma, - puikūs rezultatai, tačiau susiduriama su labai sudėtinga problema, nes gydymo kaštai išauga ir ne kiekvienos šalies sveikatos sistema gali juos pakelti. Yra įvairių gydymo galimybių ir mes jas taikome, tačiau plaučių vėžys - klastingas ir ne visais atvejais galime suteikti viltį.
 
Prof. Jens Benn Soerensen (Kopenhaga, Danija)

Reikia ir politikų indėlio
 - Vienintelis ir geriausias būdas išvengti plaučių vėžio – mesti rūkyti. Čia mano, kaip gydytojo, patarimas visuomenei. Pastarųjų metų tyrimai atskleidžia skausmingas tendencijas. Plaučių vėžiu ir ypač agresyviu serga niekada nerūkusios moterys. Kodėl? Kol kas niekas dar nerado atsakymo, reikia platesnių ir gilesnių tyrimų.
Tiesa, mane džiugina faktas, kad, tarkim, Danijoje per pastaruosius kelerius metus rūkančių žmonių tarp suaugusiųjų sumažėjo beveik septyniolika procentų. Tam įtakos turėjo įvairūs ribojimai rūkyti viešose vietose, reklamos draudimai ir panašiai. Tiesa, kol kas tokio mažėjimo tarp sergančiųjų plaučių vėžiu nėra. Nors, vertinant kelių pastarųjų metų duomenis, pastebimas sergamumo mažėjimas ir tarp vyrų. Beje, jie vis dažniau atsisako šio žalingo įpročio. Tačiau kaip bebūtų gaila, tarp moterų pastebimas nedidelis sergamumo augimas.
Norint efektyviai kovoti su plaučiu vėžiu reikia ne tik gydytojų ar aktyvių visuomenės veikėjų, bet ir politikų, tabako pramonės didesnio indėlio. 
 
O.T.Brustugum (Oslas, Norvegija)
 
Plaučių vėžys dažnai painiojamas su kitomis ligomis
 - Plaučių vėžys - viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų ir, deja, sergamumas juo tik didėja. Lyginant su kitomis šalimis, Norvegija nelabai išsiskiria. Šalies populiacija - penki milijonai gyventojų ir kasmet diagnozuojama daugiau nei du tūkstančiai naujų plaučių vėžio atvejų. Vyrai serga šiek tiek dažniau nei moterys, tačiau pastarųjų metų statistiniai duomenys rodo, kad sergamumas tarp moterų nežymiai didėja.
Konferencijoje pristačiau du pranešimus. Pirmojo pagrindinė mintis yra ta, kad nemaža dalis pacientų, kuriems diagnozuojamas plaučių vėžys, turi specifines mutacijas ir mes apie jas turime kalbėti, kad gydytojai žinotų ir pacientams dėl jų būtų atliekami tam tikri testai. Nes kuo anksčiau tos mutacijos bus aptinkamos, tuo didesnė tikimybė jas įveikti šiandien turimais ginklais. Reikia padaryti ne vieną testą, o kelis skirtingus, nes dažnai plaučių vėžys yra painiojamas su kitomis ligomis. Daugeliu atvejų plaučių vėžio simptomai primena bronchito, paprastų kvėpavimo takų ligų simptomus. Šeimos gydytojai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į pacientus, kurie patenka į plaučių vėžio rizikos zoną.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris