Pasiteisinusi ligoninės strategija bei didesnis saugumo jausmas medikams

Evelina Machova
2018-03-05
Dėl per mažo sveikatos apsaugos sistemos finansavimo, pasak specialistų, efektyviam pacientų gydymui trūksta lėšų. Tiesa, gydymo įstaigoms priekaištaujama, kad daugelis jų užima per dideles patalpas, ir, kaip bebūtų liūdna, nemenką dalį gaunamų finansinių resursų išleidžia pastatams, o ne personalui išlaikyti ar paslaugoms gerinti. Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) vadovas doc. dr. Linas Vitkus įsitikinęs, kad vienas būdų sutaupyti - efektyviai panaudoti turimus resursus. Suskaičiavusi sąnaudas RKL administracija priėmė ryžtingą sprendimą atsisakyti ligoninės veiklai nereikalingų patalpų, o tai leido galvoti apie platesnį paslaugų spektrą.
Pasiteisinusi ligoninės strategija bei didesnis saugumo jausmas medikams
„Esame pasitvirtinę strateginių veiksmų planą, kuris yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Iki 2022 metų turime įgyvendinti numatytus projektus. Ateityje panašios pertvarkos laukia ir Psichiatrijos klinikos sektoriai, vienas iš kurių yra Žiegždriuose, kitas – Aleksote. Tos pačios įstaigos, teikiančios tas pačias paslaugas, tik viena mieste, kita – rajone. Jau dabar susiduriame su psichiatrų trūkumu ir norint, kad kolegos važiuotų budėti į už miesto esančią gydymo įstaigą, turime mokėti daugiau. Taigi ateityje iš šių dviejų įstaigų turi likti viena“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius Linas Vitkus.

Nuogąstavimai neturi pagrindo
Prieš metus Respublikinėje Kauno ligoninės Terapijos klinikoje atidarytas renovuotas Neurologijos skyrius, o šių metų pradžioje į ligoninės patalpas perkeltas ir Vertebroneurologijos poskyris, kuris veikė nuomojamose patalpose Taikos prospekte. Tiesa, iš pradžių dėl tokio administracijos sprendimo nerimas kilo ir tarp ankstesniame padalinyje dirbusių medikų, ir tarp pacientų. Mat daugeliui atrodė, jog toks sprendimas paslaugų prieinamumą sumažins, o ir jų spektras bus kur kas siauresnis.
Neurologijos skyriaus vedėja Aistė Čikotienė sako, jog visi nuogąstavimai buvo be pagrindo, maža to, specialistė vardija tokio sujungimo privalumus.
 

„Vienas pagrindinių privalumų, kad pacientams pagerės sąlygos ir bus galima suteikti daugiau paslaugų nei ankstesniame padalinyje. Stengiamės palatas sukurti artimesnes namų aplinkai. Poskyryje dvi palatos yra dvivietės, likusios aštuonios – vienvietės. Kiekvienoje palatoje įrengti atskiri vonios kambariai, kurie pritaikyti ir neįgaliems pacientams. Poskyris, į kurį patogu pakilti liftu, įkurtas ketvirtame aukšte. Čia vyrauja ramybė, o tai ypač svarbu tokių pacientų sveikimui“, - sako Neurologijos skyriaus vedėja Aistė Čikotienė.

 
„Vienas tikslų – suteikti pacientams komfortiškas sąlygas. Procedūros išlieka tokios pačios, kokios ir buvo teikiamos ankstesniame padalinyje. Šiuo metu jos taikomos tiek insultą patyrusiems pacientams, tiek ir sergantiesiems stuburo ligomis. Man ir pačiai teko iš pacientės išgirsti nuogąstavimus, kad uždarius Vertebroneurologijos poskyrį vandens procedūros taps nebeprieinamos. Bet tai – netiesa. Ligoninėje yra baseinas, tiesa, šiek tiek mažesnis, tačiau pacientams, besiskundžiantiems stuburo negalavimais, svarbiausia ne baseinas, kur jie gali plaukioti, o vertikalios vonios.
 
Tikslas – pacientus, turinčius stuburo patologijų, išmokyti specialių pratimų. Nesame sanatorija, todėl mūsų teikiamoms gydymo paslaugoms didelio baseino nereikia, kaip ir mineralinio vandens procedūrų, kurios efektyvesnės ne gydymo, o reabilitacijos metu. Todėl pacientus noriu nuraminti, jog perkėlus padalinį į ligoninės patalpas paslaugos lieka tos pačios“, – sako A.Čikotienė.
Naujasis Vertebroneurologijos poskyris visu pajėgumu pradeda darbą kovo pirmąją.
 

L.S. skaičius


80 
– tiek lovų nuo kovo pirmosios yra atnaujintame Respublikinės Kauno ligoninės Neurologijos skyriuje.

 
Apie saugumo jausmą
 

Bendrosios praktikos slaugytoja Rasa Kyliokienė sako, jog sąlygos naujame poskyryje nesulyginamos. „Dirbant senajame padalinyje ne kartą teko išklausyti pacientų priekaištus, jog jų namuose per trisdešimt metų po du kartus remontas darytas, o gydymo įstaigoje niekas neliesta kelis dešimtmečius. Sakydavome, kad svarbiausia teikiamos procedūros, o ne sienos, bet reikia sutikti, jog pastatas buvo apleistas. Nors langai ir pakeisti, vis tiek būdavo šalta ir šiaip aplinka niūri“, – sako R.Kyliokienė.

 
Apsilankius senajame ligoninės padalinyje pirmas įspūdis išties niūrokas. Tikrai atsiras tų, kurie sakys, jog svarbiausia – čia dirbantys specialistai, kurie yra savo srities asai, ir tiekiamos procedūros. Su tuo niekas nė nebandytų ginčytis. Vis dėlto pacientai neretai iš įspūdžio, kaip atrodo įstaiga, įvertina ir teikiamų paslaugų kokybę. Nepaisant to, kad toks įsivaizdavimas gali būti ir klaidingas. Svarbu, kad paslaugų tiekimas vienoje vietoje leidžia efektyviau organizuoti personalo darbą ir sutaupyti.
 
„Ligoninėje sąlygos tikrai geresnės. Aš jaučiuosi saugesnė. Kodėl? Taikos prospekte įsikūrusiame padalinyje naktimis budėdavo viena slaugytoja. Jei kas nutikdavo pacientui, tarkim, prireikdavo reanimacijos, turėjome kviesti kolegas iš ligoninės. Lauki, o tokiomis akimirkomis kiekviena minutė svarbi. Arba jei naktį ne vienam pacientui prireikia dėmesio. Ligoninėje nebūni vienas, gali pasikviesti kolegas iš kito skyriaus.
Patogiau ir pacientams, jei, pavyzdžiui, prireikia tyrimo: viską galima atlikti vietoje, o teikiant paslaugas ankstesniame pastate reikėdavo nusigauti iki ligoninės. Susisiekimas tikrai nepatogus. Važiuoja tik du autobusai, po vieną kas valandą“, – sako R.Kyliokienė.
 
Daugiau paslaugų pacientams
Ketvirtame aukšte naujai įkurtame Vertebroneurologijos poskyryje palatos šviesios, jaukios. Modernios lovos, kurias gydymo įstaiga kaip labdarą gavo iš šveicarų, atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Kaip sako čia besigydantys pacientai, jei ne procedūros, kurios trunka nuo ryto iki pietų, galima būtų jaustis kaip viešbutyje.
„Kaip dar vieną pliusą įvardinčiau ir tai, jog galime pasiūlyti kur kas platesnį bei įvairesnį paslaugų spektrą. Pavyzdžiui, jei prireiktų, pacientus gali konsultuoti kardiologai, gastroenterologai, dermatologai, chirurgai bei daugelis kitų specialistų. Be to, šiame skyriuje pacientai gali ir profilaktiškai išsitirti. Kad paslaugos būtų suteiktos nemokamai, reikalingas šeimos gydytojo siuntimas, kitais atvejais už jas pacientams teks sumokėti patiems. Per keturias dienas galime atlikti tyrimus, jei žmogus pageidauja, galime atlikti ir platesnį tyrimų spektrą, pavyzdžiui, cholesterolio ar skydliaukės tyrimą. Tiesa, už juos pacientams teks sumokėti patiems. Taip pat ir už purvo procedūras tiek padalinyje Taikos gatvėje, tiek ir ligoninėje visais atvejais mokėdavo pacientai“, – sako A.Čikotienė.
Nuo kovo pirmosios Neurologijos skyriuje per du aukštus – antrą ir ketvirtą – iš viso bus 80 lovų.

Naujasis Vertebroneurologijos poskyris visu pajėgumu pradėjo veikti kovo pirmąją.
 


 
Interviu

Linas Vitkus: „Mūsų tikslas dirbti efektyviai“
Apie optimizavimo procesus gydymo įstaigoje ir kokių tikslų juos įgyvendinus siekia administracija, L.S. kalbasi su Respublikinės Kauno ligoninės vadovu doc. dr. Linu Vitkumi.
 
- Kokios pagrindinės priežastys lėmė Vertebroneurologijos poskyrio perkėlimą į ligoninės patalpas?
- Ligoninės Vertebroneurologijos poskyris nuo pat jo įkūrimo buvo atskirai nuo įstaigos patalpų. Pastatai, kur įsikūręs šis skyrius, priklauso privatiems asmenims ir ligoninė už juos kasmet mokėdavo apie keliasdešimt tūkstančių eurų nuomą. Prisidėdavo ir kitos išlaidos, pavyzdžiui, ten besigydantiems pacientams maisto tiekimas. Be to, ligoninėje trūko neurologų, o padalinyje, nuo ligoninės nutolusiame maždaug dešimt kilometrų, kaip tik ir dirbo gydytojai neurologai. Ieškant sprendimų, kaip optimizuoti medikų darbą, turimas patalpas ir lėšas, nuspręsta skyrių perkelti į ligonines patalpas.
 
- Spėju kad tai – ne vienintelė priežastis?
- Tikrai ne. Spalį išleistas sveikatos apsaugos ministro įsakymas, įsigaliosiantis nuo gegužės mėnesio, kuriame nurodoma, kad tokie objektai privalo turėti reanimaciją. Vadinasi, dvidešimt keturias valandas per parą turime užtikrinti tokią pagalbą. Reikiamą įrangą turime, tačiau žmogiškųjų išteklių trūksta. Kad galėtume užtikrinti šias paslaugas, privalome papildomai įdarbinti gydytojų ir slaugytojų. Maža to, pagal įsakymą privatininkui priklausančiose patalpose turime įrengti ir nedidelę laboratoriją, įsigyti reikiamą įrangą ir įdarbinti žmones. Visam tam įgyvendinti turėtume investuoti apie šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų. Turbūt sutiksite, jog tai nelabai racionalu, žinant, kad visa tai ligoninėje jau yra įrengta.
 
- Jei gerai pamenu, kai prieš ketverius metus laimėjote vadovo konkursą, turėjote šiek tiek kitokią viziją. Jos galutinai atsisakėte?

- Taip, priminis projektas buvo šiek tiek kitoks. Tačiau tikslas lieka toks pat – turimas patalpas, lėšas, medikų darbą optimizuoti taip, kad pacientai gautų saugias ir kokybiškas paslaugas. Pirminiame projekte buvo numatytos priestato statybos. Į jį būtų perkeltos ir vertebroneurolologijos paslaugos, taip pat išplėsta laboratorija, būtų skirta daugiau patalpų ambulatorinei reabilitacijai, pagerintos darbo sąlygos medikams. Deja, jau minėtas ministro įsakymas, privertė mus šiek tiek koreguoti planus ir vertebroneurologijos paslaugų perkėlimą atlikti greičiau. Bet tai nereiškia, kad atsisakome priestato statybos – tiesiog tokiems darbams reikia daugiau laiko ir, žinoma, lėšų, kurias turime uždirbti.
 
- Pakalbėkime apie paslaugų prieinamumą. Yra teigiančių, jog toks žingsnis pablogins tiek medikų darbo sąlygas, tiek ir paslaugų kokybę pacientams. Nematote tokių grėsmių?
- Pirmiausia pradėkime nuo to, kas yra vertebroneurologija. Paprastai kalbant, tai – stuburo ligos, kurias gydo gydytojai neurologai. Šis skyrius buvo itin specializuotas, daugiausia paslaugas teikęs pacientams, turintiems stuburo išvaržas. Tai, jog planuojame skyriaus perkėlimą į ligoninę, paverčiant jį Terapijos klinikos dalimi, kalbėjome jau prieš ketverius metus. Ir prieš perkeliant paslaugas daug kalbėjomės su personalu, siūlėme jiems dirbti ligoninėje. Dalis jų sutiko. Žinoma, norėjome, kad pereitų dirbti visi, bet dalis pasirinko išeiti iš darbo. Sąlygos pacientams, mano nuomone, tik pagerės, juolab kad paslaugos išliks visos, kurios ir buvo teikiamos anksčiau.
 
- Užsiminėte, jog ne visi medikai, dirbę Veterbroneurologijos poskyryje, pereina dirbti į ligoninę. Ar tai reiškia, jog susidursite su personalo trūkumu?
- Šį klausimą išsprendėme optimizavę paslaugas. Anksčiau šiame skyriuje pacientai praleisdavo devynias dienas. Nors šalies normatyvas neurologiniams pacientams – šešios dienos. Todėl konsultuodamiesi su specialistais sutrumpinome gulėjimo laiką iki keturių dienų ir taip išsprendėme personalo trūkumo klausimą.
 
- Paslaugų, patalpų, medikų darbo optimizavimas, kaip bent jau sako specialistai, yra vienas sveikatos apsaugos sistemos prioritetų, idant šiam sektoriui tenkančios lėšos būtų naudojamos racionaliai. Respublikinė Kauno ligoninė yra viena iš nedaugelio gydymo įstaigų, kuri turi nemažai plačiai išsidėsčiusių padalinių ir apima ne tik Kauno miestą. Ar šie padaliniai taip pat bus reorganizuojami?
- Taip, ir dalis procesų jau pradėti. Iki sausio pirmosios turėjome tris vaikų gydymo įstaigas. Dabar jų skaičius sumažintas iki vienos. Kulautuvoje buvusi Vaikų ligų klinikos Vaikų tuberkuliozės skyrius uždarytas, o pacientų srautas nukreiptas į Kauno klinikinės ligoninės Vaikų skyrių. Vaikų tuberkuliozės skyrius buvo nuostolingas, mat ten per mėnesį 5500 kvadratinių metrų plote būdavo gydoma penkiasdešimt vaikų. Paslaugas teikdavo penkiasdešimt septyni darbuotojai. Reikia paminėti, kad čia nepasitaikė nė vieno tikros tuberkuliozės atvejo. Kiti du Vaikų reabilitacijos skyriaus sektoriai – V.Tumėnienės esantis Panemunėje ir „Žibutės“,  įsikūręs Kačerginėje – sujungti į vieną įstaigą Kačerginėje. Kodėl? Abi įstaigos dirbo penkiasdešimties procentų pajėgumu, todėl jų veikla buvo nuostolinga. Tiesa, šis mūsų žingsnis buvo atsidūręs net vaiko teisių kontrolierės akiratyje – neva norime pabloginti sąlygas vaikams. O tikslas – priešingas: įgyvendindami Europos Sąjungos projektus sąlygas tikimės pagerinti. Panemunėje esančiame padalinyje dabar ir toliau teikiamos Vaiko raidos centro paslaugos. O likusias tuščias V.Tumėnienės sektoriaus patalpas savo lėšomis pritaikysime slaugos paslaugoms, kurių poreikis yra didžiulis, teikti.
 
- Ar esate numatę ir su Sveikatos apsaugos ministerija aptarę gydymo įstaigos ateities viziją?
- Esame pasitvirtinę strateginių veiksmų planą, kuris yra suderintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Iki 2022 metų turime įgyvendinti numatytus projektus. Ateityje panašios pertvarkos laukia ir Psichiatrijos klinikos sektoriai, vienas iš kurių yra Žiegždriuose, kitas – Aleksote. Tos pačios įstaigos, teikiančios tas pačias paslaugas, tik viena mieste, kita – rajone. Jau dabar susiduriame su psichiatrų trūkumu ir norint, kad kolegos važiuotų budėti į už miesto esančią gydymo įstaigą, turime mokėti daugiau. Taigi ateityje iš šių dviejų įstaigų turi likti viena.
 
- Kodėl tai nukėlėte į ateitį, kodėl visų pertvarkų nedarote vienu ypu?
- Tai susiję su išlaidomis: tiek su darbuotojų išeitinėmis pašalpomis, tiek ir investicijomis ir kitomis išlaidomis. Vadinasi, dabar mūsų atlikti optimizavimo žingsniai turi generuoti papildomas pajamas, kurias galėsime skirti kitiems sprendimams įgyvendinti. Juk būtų naivu tikėtis, kad ims kas ir skirs papildomą maišą pinigų mūsų projektams įgyvendinti. Todėl turime pasirengę planą ir tikslingai pagal jį veikiame.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris