Antradienį, kaip teigė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medikai, atverstas naujas radioterapinio gydymo puslapis. Ką tai reiškia pacientams? Saugesnes ir efektyvesnes radioterapijos paslaugas net ir tais atvejais, kai gydytojai dėl pacientų saugumo nesiryždavo jų skirti. O dabar situacija pasikeitė, mat institutas su Vyriausybės pagalba įsigijo naujos kartos linijinį greitintuvą, atveriantį platesnes gydymo ir mokslo galimybes.
Vienintelis Baltijos šalyse
Naujuoju linijiniu greitintuvu, kaip teigia NVI administracija, kasmet gydymas bus suteikiamas maždaug 600 pacientų. Tiesa, indikacijų taikyti gydymą tokiu moderniu linijiniu greitintuvu vis daugėja. „Anksčiau žmogus, išgirdęs diagnozę vėžys, dažnu atveju galvodavo, jog tai - mirties nuosprendis, o šiandien medikų profesionalumo dėka, su modernios įrangos pagalba ligą galima įveikti. Dar labai svarbu, kad šiuolaikinis gydymas pacientams yra prieinamas. Išgirdęs, jog serga onkologine liga, tikrai nė vienas nenori laukti eilėje, kad būtų suteikiamas gydymas. Todėl, manau, jog valstybės investicijos įsigyjant naują įrangą ne tik institute, bet ir kitose vėžio gydymo paslaugas teikiančiose medicinos įstaigose sudarys sąlygas pacientams laiku gauti saugų ir efektyvų gydymą. Pasitelkus profesionalius medikus ir įrangą kovą su šia liga galime laimėti, o valstybės užduotis garantuoti, kad ta pagalba būtų prieinama“, - teigė NVI apsilankęs premjeras Saulius Skvernelis.
Savo ruožtu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė priminė, jog institutas ne tik gydo pacientus, bet ir vykdo mokslinę veiklą. O šis naujas įrenginys, kainavęs 4,5 mln. eurų, leis plėtoti ir mokslinę veiklą bei prisijungti prie tarptautinių klinikinių tyrimų. „Tai be galo brangi įranga, bet žmogaus gyvybė - kur kas brangesnė. Smagu, kad mūsų gydymo įstaigos turi visas galimybes remtis pačiomis naujausiomis mokslo žiniomis, telkti naujausias technologijas ir suburti aukštos kvalifikacijos mokslininkus bei medikus. Šios įstaigos veiklos rezultatai suteikia didesnį saugumą mums visiems“, - sakė J.Petrauskienė.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, radioterapija tapo saugesnė ir efektyvesnė, tačiau labiausiai džiugina žinia, jog onkologiniams pacientams ne svetur, o Lietuvoje atsivėrė geresnės gydymo galimybės. Tiesa, ministras pridūrė, jog labai svarbu modernią įrangą išnaudoti maksimaliai efektyviai.
Instituto administracija patikino, kad po truputį siekiama atnaujinti visus turimus linijinius greitintuvus. Beje, kol kas naujasis linijinis greitintuvas yra pirmasis Baltijos šalyse radiochirurgijai pritaikytas naujos kartos įrenginys. Iš Valstybės investicijų programos, kurią kuruoja Švietimo ir mokslo ministerija, lėšų atnaujinus NVI radioterapijos bazę, pacientams bus teikiamos pasaulinius standartus atitinkančios spindulinės terapijos paslaugos.
Interviu
Apie Nacionaliniam vėžio institutui atsiveriančias galimybes L.S. kalbina instituto vadovą prof. Feliksą Jankevičių. Gydytojo įsitikinimu, kad įsigyjant įrangą būtų išvengta nereikalingų ginčų, klausimą spręsti reikėtų pavesti Radioterapeutų draugijai, turinčiai visus duomenis, kur, kokia ir kada įranga pirkta bei instaliuota. Kai ateina laikas, draugija informuotų, kur ji turi būti atnaujinama. Tai, pasak profesoriaus, galima įgyvendinti ir kitose srityse - ne tik radioterapijoje.
- Ši Vyriausybė ne kartą akcentavo prioritetines sveikatos priežiūros sritis, tarp kurių yra ir onkologija. Jaučiate, kad jai skiriamas didesnis dėmesys?
- Taip, ir prioritetai yra ne tik deklaruojamai. Džiaugiuosi, koks pastaruoju metu onkologijai skiriamas didelis dėmesys. Linijinio greitintuvo pirkimas vykdytas iš Vyriausybės programos ir man, kaip įstaigos vadovui, džiugu, jog galime žengti koja kojom su medicinos progresu. Radioterapija labai svarbi pacientams ir šį gydymą gauna pusė Nacionaliniame vėžio institute gydomų pacientų.
- Naujos technologijos, žinoma, gerai, tačiau jos vystomos taip greitai, kad tai, kas šiandien atrodo nauja, po kurio laiko - jau sena. Ar įmanoma spėti su progresu?
- Progresas šioje srityje išties spartus ir mes negalime atsilikti nuo civilizuoto Vakarų pasaulio. Gydymas turi atitikti pasaulinius standartus. Bet pagrindinis mūsų, kaip gydytojų, rūpestis, kad pacientai gautų ypač saugų gydymą, lemiantį mažiau komplikacijų. Naujo linijinio greitintuvo ypatumas tas, kad keturis kartus didesnės dozės galios spindulys tiksliai nutaikomas į naviką. Dėl to atsiranda galimybė taikyti stereotaksinę radioterapiją ir radiochirurgiją.
Taikant šį gydymą labai svarbu, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami šalia naviko esantys organai. Be to, kiekvienas organas žmogui kvėpuojant juda, o spindulių pluoštas gydymo metu negali niekur nuklysti. Taigi, naujasis linijinis greitintuvas leidžia saugiai ir žymiai greičiau pataikyti į judantį taikinį. Kiekvienos radioterapijos efektyvumas matuojamas, kiek milimetrų sveiko audinio gydymo metu pažeidžiama. Pavyzdžiui, krūtų vėžio atveju kritiniai organai yra širdis ir plaučiai, kur pažeidimai gydymo metu yra labai pavojingi.
Būtent dėl preciziškumo naujasis linijinis greitintuvas yra pranašesnis už turimus, nes paciento saugumas mums yra svarbiausia.
- Vadinasi, tai ir yra pagrindinė žinutė, kurią norite pasakyti pacientui?
- Mes, gydytojai, rūpinamės pacientų sveikata ir dieną naktį apie tai galvojame. Siekiame, kad gydymas būtų paprastesnis, efektyvesnis, o svarbiausia, saugesnis. Labai tikimės, kad naudojant naująjį linijinį greitintuvą gydymo eiga sutrumpės. Pavyzdžiui, prostatos vėžio gydymas įprastiniu radioterapijos būdu užtrunka pusantro mėnesio. Kaip rodo tyrimai, taikant gydymą naujuoju aparatu gydymo kursas ženkliai sutrumpėja. Navikui sunaikinti užtenka vos kelių švitinimo procedūrų.
- Kokių lokalizacijų onkologinėms ligoms gydyti bus taikomas šis linijinis greitintuvas?
- Rinkomės aparatą, kurį būtų galima taikyti gydant įvairių lokalizacijų vėžį: galvos, kaklo, krūtų, urogenitalinės srities, plaučių, kepenų, kasos ir centrinės nervų sistemos. Būtina paminėti, kad naujuoju linijiniu greitintuvu galime atlikti ne tik stereotaksinę radioterapiją, bet ir radiochirurgiją. Dėl didelio įrenginio greičio turime galimybes sunaikinti net ir labai mažus taikinius, nepažeisdami greta esančių organų. Tai ypač svarbu gydant, pavyzdžiui, stuburo smegenų vėžį.
- Ar toks gydymo metodas bus taikomas visiems pacientams?
- Ne, nes radioterapija apskritai taikoma tik maždaug pusei onkologinėmis ligomis sergančių pacientų. Kodėl? Nes ne kiekvienas vėžys yra jautrus radioterapijai. Tiesa, reikia pabrėžti ir tai, jog gydymas naujuoju linijiniu greitintuvu bus taikomas ne visiems pacientams, kuriems reikalinga radioterapija. Kai kuriais atvejais, kai naviko tūris didelis, turėsime taikyti kombinuotą gydymą. O naujuoju linijiniu greitintuvu pirmiausia bus gydoma, kai reikalingas preciziškumas.
- Įsigijus modernią įrangą kalbama ir apie galimybes taikyti naujus gydymo metodus. Ar šiuo atveju to gali tikėtis pacientai?
- Žinoma. Planuojame taikydami radioterapiją „judinti“ tokių navikų gydymą, kurie tradiciškai laikomi radiorezistensiškais. Pasaulyje atliekami šios srities klinikiniai tyrimai, pavyzdžiui, urologinio vėžio atvejais, tad negalime atsilikti.
- Radioterapijos paslaugos yra ambulatorinės, vadinasi, procedūra atliekama ir pacientas gali eiti namo. Gyvenantiems sostinėje tai nesudėtinga, o kaip su pacientais, kurie gyvena rajonuose?
- Na, čia yra problema. Taip, radioterapijos paslaugos yra ambulatorinės ir pacientai, kurie atvyksta iš kitų rajonų ar regionų, susiduria su apgyvendinimo problema. Todėl daugumą pacientų, kurie neturi galimybių apsistoti pas giminaičius ar viešbutyje, guldome į ligoninę. Valstybei tokios paslaugos tampa labai brangios, nes turime suteikti viešbutines paslaugas bei užtikrinti maitinimą. Į ligoninę turėtume guldyti tik tuos pacientus, kurie savarankiškai negali judėti. Čia - idėja verslui. (šypsosi)
Naujo linijinio greitintuvo gydymo galimybes demonstravo Nacionalinio vėžio instituto vyresnysis medicinos fizikas dr. Jonas Venius. Pasak mediko, medicinos fizikai yra labai svarbi grandis, nes jie ne tik atlieka spindulinio gydymo planavimą, bet ir užtikrina, kad linijinis greitintuvas visada išskirtų spinduliuotę ten, kur jos tiksliai reikia.
Naujos galimybės ir saugumas
„Visų pirma tai - naujos kartos linijinis greitintuvas, kuriuo spindulių terapiją galime taikyti tiksliau ir efektyviau, o svarbiausia, saugiau pacientams. Šis linijinis greitintuvas yra vienas tiksliausių jonizuojančiosios spinduliuotės pluoštą formuojančių įrenginių, turi vadinamąjį daugialapį kolimatorių. Be to, yra integruota vaizdinimo sistema ir tai leidžia tiek procedūros metu, tiek prieš ją atlikti didelės rezoliucijos kompiuterinę tomografiją.
Kitas privalumas – procedūrinis stalas gali judėti šešiomis kryptimi, pavyzdžiui, jei yra minimalūs paciento padėties netikslumai ar taikinio (naviko) padėties pokyčiai, galime tai pakoreguoti milimetrų tikslumu. Dar viena svarbi funkcija, kurios neturėjome iki šiol, – saugiai galime gydyti žmogui kvėpuojant judančius navikus, pavyzdžiui, plaučių ar kepenų vėžio atvejai. Yra speciali įranga, kuri gydymo metu kontroliuoja paciento kvėpavimo judesius ir tiksliai nustato, kurioje fazėje kvėpavimo metu yra taikinys arba navikas. Šių technologijų dėka galime taikyti visavertę ir šiuolaikišką stereotaksinę radioterapiją bei radiochirurgiją“, - sako NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjas dr. Darius Norkus.
NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjas, medicinos fizikas dr. Jonas Venius sako, jog saugumas taikant tokias procedūras su jonizuojančiąja spinduliuote visuomet yra labai svarbus. Tiek pacientų, tiek ir darbuotojų atžvilgiu. „Siekiant darbuotojų bei gyventojų radiacinės saugos linijiniai greitintuvai yra įrengiami specialiuose bunkeriuose, kurių betoninių sienų storis - daugiau nei trys metrai. Pro tokias sienas spinduliuotė neprasiskverbia ir padidėjusios dozės darbuotojai negauna. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai yra pakankamai saugūs. Pasibaigus švitinimui ir išjungus įrenginį jis spindulių nebeskleidžia. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog seniau, švitinimui naudojant radioaktyviuosius elementus, radiacinės saugos problemų kildavo gerokai dažniau.
Pacientų saugumui taip pat skiriamas didelis dėmesys – zonose, kuriose švitinant padidėja radiacija, yra įrengiami davikliai, perspėjantys arba sustabdantys linijinį greitintuvą. Yra atliekama nuolatinė viso spindulinio gydymo proceso kokybės kontrolė, idant būtų užtikrinta, kad pacientas gaus tokį švitinimą, kokį paskyrė gydytojas. Naujajame linijiniame greitintuve bendravimas tarp mazgų vyksta skaitmeniniais signalais, todėl vienu metu yra galimybė stebėti ir kontroliuoti daugybę mazgų. Tokiu būdu ir yra įgyvendinamas tikslumas bei saugumas“, - sako dr. J.Venius.
L.S. skaičius
12
– tiek linijinių greitintuvų yra Lietuvoje ir pagal tarptautinis skaičiavimus tokio skaičius įrenginių yra optimalus šaliai turinčiai beveik tris milijonus gyventojų.
Gydymas taikytas ir ankščiau, tik ribotai
Dr. J.Venius sako, jog įsigytas linijinis greitintuvas technologiškai yra vienas tiksliausių pasaulyje gydymui naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės įrenginių. „Spindulinės terapijos esmė - suteikti pražūtingą dozę navikui, o aplinkinius sveikus audinius ar kritinius organus palikti gyvybingus bei nepažeistus. Tikslumas yra pasiekiamas dėl keleto itin svarbių naujos įrangos savybių. Pirmiausia, tai paties linijinio greitintuvo didelis tikslumas bei gebėjimas formuoti itin mažus laukus. Antra, nuolatinė taikinio (naviko) padėties kontrolė. Taip yra užtikrinama, kad judant pacientui, keičiantis naviko padėčiai, tūriui apšvitinama bus suplanuota vieta, o ne gretimi audiniai. Taigi atsiradus galimybei tiksliai ir saugiai realizuoti dideles dozes, galima taikyti ir stereotaksinį radiochirurginį navikų gydymą“, - sako dr. J.Venius.
Pasak medikų, stereotaksinė radiochirurgija (radioterapija) Lietuvoje buvo taikoma gana ribotai, tik išskirtinais atvejais. Kodėl? Dr. D.Norkus pateikia pavyzdį: stereostaksinės radiochirurgijos metu atliekama viena procedūra, kai į taikinį ar naviką labai tiksliai išspinduliuojama didelė jonizuojančiųjų spindulių dozė ir jis sunaikinamas vienos procedūros metu. Tačiau procedūrą galima atlikti, kai turima įranga atitinka anksčiau vardintus kriterijus. Tik tuomet ji bus saugi.
„Be to, stereotaksinė radiochirurgija kartais yra prilyginama abliacinei terapijai. Skirtumas tik tas, kad tokiu atveju reikia atlikti invaziją į naviką. Paprastai kalbant, į naviką turi būti įvedama adata, savo ruožtu radioterapija - neinvazinė procedūra. Kad radiochirurgija efektyvi, gydytojai žinojo seniai, bet neturėdami tokios tikslios įrangos, negalėjo jos saugiai taikyti. Taigi galima sakyti, jog Lietuvoje prasideda nauja radiochirurgijos era“, - sako dr. D.Norkus.
„Tai yra naujos kartos linijinis greitintuvas, kurio spindulių terapiją galime taikyti tiksliau ir efektyviau, o svarbiausia, saugiau pacientams“, - sako NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjas dr. Darius Norkus.
Vyksta klinikiniai tyrimai
Įsigyta įranga leis ir ateityje taikyti naujus gydymo metodus. „Nacionalinis vėžio institutas yra ir mokslo įstaiga, todėl planuojame inicijuoti naujų lokalizacijų navikų radiochirurgijos klinikinius perspektyvinius tyrimus, kaip ir planuojame plačiai gydyti radioterapijai pasiduodančius tradicinius navikus“, - sako dr. D.Norkus.
Pastaruoju metu daug kalbama apie optimalią spinduliuotės dozę pacientams. Tiesa, visuomenei daugeliu atveju vis dar lieka neaišku, kas tai yra. Anot dr. J.Veniaus, optimali spinduliuotės dozė yra mažiausia dozė, reikalinga tikslui pasiekti.
„Rentgeno diagnostikoje dozė yra susijusi su diagnostinio vaizdo kokybe. Kuo didesnė dozė, tuo vaizdas turėtų būti geresnis. Tačiau optimali dozė yra ne tuomet, kai vaizdas geriausias, o tuomet, kai vaizdo kokybė yra pakankama diagnozei nustatyti. Tam nebūtinai reikia „idealaus“ vaizdo. Spindulinėje terapijoje dozes sąlygoja navikinių audinių jautrumas spinduliuotei ir sveikų audinių tolerancijos ribos. Paprastai dozė yra paskiriama tokia, kad būtų sunaikinamas navikas. Vis dėlto arčiausiai naviko esantys sveiki audiniai gauna nemažas dozes. Naujai įsigyta įranga leis dar tiksliau fokusuoti spinduliuotę ir tik minimalūs tūriai sveikų audinių bus apšvitinami didelėmis dozėmis“, - aiškina dr. J.Venius.
Dr. D.Norkus sako, kad radiochirurgija netaikoma, kai vėžys išplitęs, navikas didelis, turintis plačias mikroskopines infiltracijos ribas, kurias sunku įvertinti šiuolaikiniais radiologiniais metodais. Tuomet navikai būtų gydomi ne radiochirurgiškai, o taikant įprastinę spindulinę terapiją. Tiesa, indikacijų radiochirurgijai taikyti daugėja. „Jau yra atlikta nemažai pirmos ir antros fazės klinikinių tyrimų, kur pasiekti daug žadantys rezultatai. Belieka inicijuoti trečios fazės atsitiktinių imčių tyrimus, kad toks gydymas būtų tvirtai pagrįstas įrodymais. Šiuo metu atliekami inkstų, kasos vėžio tyrimai. Be to, šis metodas dabar gana plačiai taikomas gydant oligometastazinį vėžį. Kol kas tai – tyrimai, tačiau nemažai žadantys“, - sako dr. D.Norkus.
Gydytojų teigimu, naujuoju linijiniu greitintuvu bus gydomi smegenų navikai, galvos smegenų metastazės, taip pat ir nepiktybiniai smegenų navikai, pavyzdžiui, meningiomos, akustinio nervo neuroma, kaukolės pagrindo navikai, galvos ir kaklo navikų recidyvai po anksčiau taikyto spindulinio gydymo, kai nebegalima pakartotinai taikyti įprastinės spindulinės terapijos. Taip pat ankstyvų stadijų plaučių navikai, kepenų bei kasos vėžio atvejai. Radiochirurgija taip pat gali būti išsigelbėjimas pacientams, kurie dėl sveikatos būklės negali būti operuojami. Dar viena indikacija, kaip sako dr. D.Norkus, mažos rizikos prostatos vėžys, bet šiuo atveju pacientai turi labai daug gydymo pasirinkimų.
Ką gydymo įstaigoje veikia medicinos fizikai?
Visuomenei įprasta, kad ligoninėje dirba chirurgai, radioterapeutai, neurologai ir panašiai. O ką gydymo įstaigoje veikia medicinos fizikai ir kaip jie prisideda prie paciento gydymo? Dr. J.Venius sako, kad tai labai svarbi grandis, ypač kalbant apie spindulinį gydymą.
- Jei tirti, gydyti ar kitaip paveikti naudojama įranga, kuri gali sukelti tam tikrą pavojų ar sužeisti žmogų, tai turi prižiūrėti medicinos fizikai. Priklausomai nuo rizikos, medicinos fizikų įsitraukimas į veiklą gali būti įvairus – nuo nuolatinio dalyvavimo atliekant procedūrą (kaip kad yra spindulinėje terapijoje, branduolinėje medicinoje) iki periodinio įranga atliekamų procedūrų kokybės užtikrinimo. Pagrindinis skirtumas tarp medicinos fizikų ir inžinierių atliekant kokybės kontrolę yra tas, jog medicinos fizikai prietaisų veikimą sieja su biologine informacija, biologiniu atsaku. Tokiu būdu pagal medicinos fiziką nekorektiškai veikiantis prietaisas dažnai inžinerine prasme nėra sugedęs.
Šiandien daugiausia medicinos fizikų medicinoje dirba jonizuojančiosios spinduliuotės srityje. Taip yra dėl to, jog jonizuojančioji spinduliuotė yra nematoma ir jos poveikis tiesiogiai nejaučiamas, tačiau pasekmės gali būti skaudžios. Taigi medicinos fizikai, gerai suprasdami jonizuojančiąją spinduliuotę ir jos sąveiką su biologiniais audiniais, atlieka spindulinio gydymo planavimą, kurio metu yra „suprojektuojamas“ švitinimas (švitinimo kryptys, krypčių skaičius, švitinimo lauko dydžiai, intensyvumas ir panašiai). Planavimo esmė - suteikti pražūtingą dozę navikui, o aplinkinius sveikus audinius ar kritinius organus palikti gyvybingus ir nepažeistus. Neatsiejama šio atsakingo spindulinio gydymo etapo dalis yra kokybės kontrolė, kai medicinos fizikai atlikdami begales testų užtikrina, jog linijinis greitintuvas veikia tokiu tikslumu, kokiu yra numatyta, paciento gaunama dozė yra tokia, kokia yra suplanuota, ir dozė yra sušvitinama ten, kur reikia.
Kita ypač svarbi dalis – diagnostikos prietaisų ir procedūrų kokybės kontrolė. Vėlgi – pirmiausia kalbant apie jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius prietaisus. Turi būti užtikrinama, jog diagnostinės procedūros metu dozė bus gaunama mažiausia, kokia tik galima, tačiau vaizdai (ar kita informacija) turi būti pakankamai informatyvūs, kad būtų galima nustatyti diagnozę (padaryti išvadą). Jei taip nėra, pacientas dėl nekokybiško vaizdo bus tiriamas dar kartą, taip patirdamas nereikalingą apšvitą.
Kokybės užtikrinimo poreikis pamažu persikelia ir į kitas sritis, kai procedūros metu tiesioginė žala nėra sukeliama. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, ultragarsinis ištyrimas ir pan. Pačios procedūros nėra pavojingos, tačiau dėl netinkamai veikiančios įrangos galima nepastebėti tam tikrų pažeidimų ar beprasidedančių ligos židinių, dėl ko turėsime „pražiopsotą“ ligą ir daug skaudesnes pasekmes. Ypač kalbant apie vėžines ligas.
Nacionaliniame vėžio institute įsikūręs didžiausias šalyje medicinos fizikų skyrius, kurio veikla apima visas medicinos fizikos sritis: diagnostiką, gydymo planavimą, medicinos aparatūros priežiūrą bei kalibravimą, radiobiologinę ir technologinę ekspertizę.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: