M.Marcinkevičiaus ligoninės prioritetai užtikrinant geresnį paslaugų prieinamumą

Evelina Machova
2018-05-14
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, įsikūrusi sostinės centre, dėl patogios vietos tampa vis patrauklesnė pacientams. Mat tiek slaugos, tiek ambulatorinės reabilitacijos paslaugų apimtys kasmet auga ir verčia gydymo įstaigų vadovus sukti galvas, kaip užtikrinti ne tik jų prieinamumą, bet ir kokybę. Ligoninės medikai sako turį planą, tad reikia politinio sprendimo ir 5 milijonų eurų naujo priestato statyboms bei įrangos įsigijimui.
M.Marcinkevičiaus ligoninės prioritetai užtikrinant geresnį paslaugų prieinamumą
Ligoninės Reanimacijos skyriaus personalas visą parą pasiruošęs priimti sunkiausios būklės ligonius. Skyriuje teikiamos pirmojo ir antrojo lygio reanimacijos bei intensyvios terapijos paslaugos.

Apie Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės viziją ir plėtros galimybes gerinant paslaugų prieinamumą sostinės gyventojams kalbamės su gydymo įstaigos vadovu Rimvydu Turčinsku.

- Kad jau užsiminėte apie ligoninės paslaugų plėtrą, kurios, jūsų nuomone, šiuo metu yra aktualiausios?
- Visuomenė sensta ir šiandien Vilniaus mieste trūkta terapinių, geriatrijos paslaugų vyresniems nei šešiasdešimties metų pacientams, sergantiems keliomis ligomis. Todėl ir ligoninės vizija – plėsti geriatrijos paslaugas. Taip pat jaučiamas ir slaugos, ypač paliatyvios, paslaugų stygius. Ligoninėje yra du palaikomosios slaugos skyriai. Turime tik aštuonias lovas, skirtas paliatyviai slaugai, tačiau vien šių metų ketvirčio rezultatai rodo, kad tokių paslaugų poreikis auga. Norėdami užtikrinti jų prieinamumą turime galvoti apie plėtrą. Nesakau, kad dabar dalies pacientų nepriimame. Priimame visus, tačiau juos esame priversti sutalpinti pristatydami papildomas lovas po keturis ar penkis. Turbūt sutiksite, jog tai nėra komfortiška.
 
- Na, bet tai, kad pacientų daug, gydymo įstaigai gerai. Pirma, tai rodo pasitikėjimą ja, antra, uždirbamos lėšos...
- Tiesa, bet šiuo metu probleminė vieta - paliatyvi slauga. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos aprašą, kuris šioms paslaugoms yra labai platus, be mūsų jas teikia tiek Šv. Roko, tiek Vilkpėdės slaugos ligoninės, tačiau jos neturi nei reanimacijos, nei laboratorijos. Kaip minėjau, į paliatyvios slaugos aprašą įtraukti net ir tie pacientai, kurie serga senatvine demensija ar Alzhaimerio liga. Tai nėra labai sunkios būklės pacientai. Savo ruožtu mums tenka sunkiausiai sergantieji. Pavyzdžiui, žmogus nebegali pats savarankiškai kvėpuoti, vadinasi, jį reikia ventiliuoti per trachiostominį vamzdelį, atidžiai stebėti jo biocheminius kraujo rodiklius. Norint teikti šias paslaugas reikia ir reanimacijos, ir laboratorijos. Vilniuje esame vienintelė ligoninė, galinti slaugomiems pacientams tai suteikti.
 
- Kalbate apie paliatyvios slaugos paslaugų plėtrą. Ar jų poreikis toks didelis? Mat, jei neklystu, pagal normatyvus lovų skaičius kaip ir pakankamas.
- Pagal normatyvus, vertinant tik lovų skaičių, Vilniaus miestui jų kaip ir pakanka, tačiau trūksta pačios paslaugos. Nes tiek Švento Roko, tiek Vilkpėdės ligoninės turi viena, atrodo, dvidešimt, kita - trisdešimt tokių lovų, tačiau jos negali priimti sunkiausios būklės pacientų, kuriems reikalinga tokia slauga. Mes turime aštuonias lovas, bet priimame dvigubai tiek. Be to, dar viena problema, kad nors šių paslaugų įkainis ir geras, jis dažnai išleidžiamas lengvesnių būklių pacientams, pavyzdžiui, sergantiems demensija prižiūrėti. Pas mus pacientai paliatyviai slaugai atvežami iš didžiųjų gydymo įstaigų - Santaros klinikų ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Kasdien skambina kolegos ir klausia, ar galime priimti. Priimame, bet kasmet viršijame sutartyse numatytas sumas. Tuomet kyla klausimas, apmokės mums už jas ar ne. Pernai paliatyvios slaugos paslaugų suteikėme už devyniasdešimt tūkstančių eurų daugiau, nei galėjome.
 
- Turite planą, kaip šią problema būtų galima spręsti?
- Kalbamės su steigėju ir jau dabar yra atliktas nedidelis lovų perskirstymas, tačiau tai problemą sprendžia tik kosmetiškai. Todėl turime planą statyti priestatą. Atsirastų šimtas papildomų lovų, pagerėtų ne tik paliatyvios slaugos paslaugų prieinamumas, bet ir galėtume teikti daugiau geriatrinių paslaugų. Tokiam planui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas. Šiuo metu ruošiamas investicinis projektas ir, jei viskas bus gerai, po trejų metų šių paslaugų prieinamumas vilniečiams pagerės.

 
- O jei vis dėlto numatytai vizijai nebūtų pritarta, kas tada?
- Tada Vilniaus mieste įvyks nemenkas sprogimas. Kaip ir minėjau, iš didžiųjų gydymo įstaigų priimame labai sunkios būklės pacientus po kardiochirurginių bei neurochirurginių operacijų. Jei jų nepriimsime, nes, tarkim, neturėsime vietos ar šios paslaugos mums bus neapmokamos, pacientai liks didžiųjų klinikų reanimacijos skyriuose. Vadinasi, tos gydymo įstaigos negalės priimti kitų pacientų, kuriems reikalingos tokios operacijos. Pasekmės gali būti labai skaudžios. Tai - politinis sprendimas, kaip užtikrinti paslaugų prieinamumą.
Savo ruožtu nesiruošiame pradėti teikti tų paslaugų, kurių iki šiol neteikėme ar plėsti nereikalingų spektrą. Skaičiuojama, kad po dvejų metų vidaus ligų paslaugų poreikis Vilniaus mieste išaugs trečdaliu. Nesakau, kad vieninteliai galime jį padengti, tačiau turime tam ruoštis.

 
Tarp kitko
Šiuo metu ligoninė ruošia investicinį projektą priestatui statyti. Jį pastačius atsirastų šimtas papildomų lovų, pagerėtų ne tik paliatyvios slaugos paslaugų prieinamumas, būtų galima teikti daugiau geriatrijos paslaugų. Tokiam planui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Paluckas.

 
Užsibrėžia aiškius prioritetus
Ketvirtadienį sostinės Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės medikai kartu su užsienio kolegomis bei Gerontologijos ir geriatrijos draugijos prezidentu prof. Vidmantu Alekna aptarė, kaip gerinti šių paslaugų prieinamumą. Beje, ligoninė yra bene vienintelė gydymo įstaiga Vilniuje, kur įkurtas Geriatrijos poskyris su keturiasdešimčia lovų. Pasak R.Turčinsko, ateityje planuojama įkurti net ir atskirą skyrių, mat šios paslaugos bus vis aktualesnės.
„Bendraujant su užsienio kolegomis tampa aišku, kad visų pirma mums reikia pradėti keisti požiūrį į geriatriją. Pas mus dažnai galvojama, kad tai yra senukų priežiūra, beveik tas pats kas slauga, – sako R.Turčinskas.
 
Nors šiandien geriatrijos paslaugų įkainis toks pats kaip kitų aktyvaus gydymo paslaugų (vidaus ligų paslaugų), ligoninės vadovas neabejoja, jog ateityje jis keisis. Mat norint teikti geriatrijos paslaugas reikalingas ne vienas gydytojas geriatras, o visa komanda, kuri laiku galėtų priimti geriausius pacientui sprendimus.
Daugelyje užsienio šalių šių paslaugų teikimas jau užtikrintas, o mes dar tik žengiame pirmus žingsnius. Todėl, pasak ligoninės vadovo, viziją ir gydymo įstaigos strategiją reikia kurti ne ateinančiai savaitei, o keleriems metams į priekį. Dar viena prioritetinių paslaugų, kurią išskiria ir direktoriaus pavaduotoja medicinai Henrieta Dabkuvienė, – stebėjimo paslauga.
 
„Kasmet šių paslaugų skaičius auga. Per mėnesį dabar suteikiame daugiau kaip du šimtus stebėjimo paslaugų. Pernai nustatytus rodiklius viršijome vienuolika procentų, taip pat tai yra ir papildomai skatinama pagal darbo užmokesčio sistemą paslauga gydytojams. Pacientas nuo keturių iki dvidešimt keturių valandų yra stebimas Priėmimo skyriuje, jei kas nors blogai, hospitalizuojamas. Dar vienas geras dalykas, kad pajudėjo ambulatorinių paslaugų plėtra. Tiek įsigyjant reikiamos įrangos, tiek papildant gretas personalu tai ženklus postūmis“, – sako H.Dabkuvienė.

D.G., jaunas vyras, sergantis išsėtine skleroze, kurios eigą vėliau apsunkino meningoencefalomielitas. Ligoninės Reanimacijos skyriuje specialiai atskirtoje palatoje pacientui beveik dvejus metus teikiama paliatyvi slauga su dirbtine plaučių ventiliacija. Kasdien su juo dirba psichologė Regina Morkūnienė, skaito knygas, kalbina. Pacientas viską girdi, supranta, tačiau negali nei judėti, nei kalbėti.

 Viskas vienoje vietoje
Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje yra vienas didžiausių Neurologinių ligų skyrių sostinėje. „Viena mūsų stiprybių, kad pacientui galime suteikti kelių profilių paslaugas. O jei prireikia, tarkim, chirurgo konsultacijos ar kokio tyrimo, kurio neatliekame, į kitą gydymo įstaigą vežame patys ir patys apmokame tyrimą ar konsultaciją“, – sako H.Dabkuvienė.
Investicijos į įrangos atnaujinimą būtinos norint teikti šiuolaikiškas ir kokybiškas paslaugas. Tiesa, tikslas turėtų būti ne tiek įsigyti įrangos, kiek apskaičiuoti, kokia bus jos apkrova ir kartu žiūrėti, kaip galima padėti sveikatos apsaugos sistemai spręsti eilių pas gydytojus klausimą.
 
Juk ne paslaptis, kad dažnu atveju specialistų konsultacijų ar net paprasčiausių echoskopinių tyrimų pacientams tenka laukti po kelis mėnesius. Todėl ligoninė atsižvelgdama į esamą poreikį ir turimas galimybes nusprendė išplėsti ir ambulatorinių konsultacijų apimtis. Tam įsigijo naują echoskopą, o netrukus bus skelbiamas konkursas ir antram įsigyti. Tikslas – kad paslaugas, tiksliau, paprastus tyrimus pacientai galėtų gauti vietoje.
Planuojama ateityje įsigyti ir naują kompiuterinį tomografą, kad būtų užtikrinama geresnė tyrimų kokybė. Mat dabar medikai dirba su senesniu, pirmos kartos aparatu, o šiandienės galimybės – šimtas dvidešimt aštuonių sluoksnių kompiuterinis tomografas.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje reabilituojami pacientai po galvos smegenų kraujotakos ligų. Skyriuje su pacientu individualiai dirba profesionalių specialistų komanda, siekianti maksimalaus paciento funkcijų atkūrimo po sunkios ligos. Pacientams sudaromos individualios gydymo programos parenkant tinkamiausias gydymo priemones. Nuotraukoje - su pacientais dirba ergoterapeutė Giedrė Kurtinaitienė.

 Atsiperkančios investicijos
Ligoninės ūkio daliai vadovaujantis Kęstutis Smolenskas į klausimą, kuris iš politikų nuskamba kaip priekaištas, jog lėšos investuojamos  į gražesnes gydymo įstaigos sienas ar modernesnę įrangą, bet ne į gydymą, atsako klausimu: „O žiemą, per sniegą basam ar įmanoma vaikščioti? Šis priekaištas dažnai girdimas, bet daugelis investicijų yra susijusios su taupumu. Tarkim, įgyvendiname energijos taupymo projektą, kurio paskutiniu etapu apšiltinsime pamatus, iš kito projekto bus pakeisti magistraliniai vandens tiekimo keliai bei apšvietimas. Visos lėšos, kurias sutaupysime, juk bus skirtos gydymui ar paslaugų kokybei gerinti. Taupydami energiją prie pagrindinio įėjimo įrengsime atskirą tambūrą, kad žiemos metu būtų taupoma šiluma. Planuojami pakeisti ir liftai, nes dabartiniai tinka labiau muziejui“, – sako K.Smolenskas.
 
Pasak ūkio dalies vadovo, planuojamam priestatui su visos įrangos įsigijimu bei statybomis prireiks daugiau nei penkių milijonų eurų. Atrodytų daug, bet tai leis išplėsti paslaugų spektrą bei suteikti kokybiškesnes paslaugas, o tai kiekvienai gydymo įstaigai yra svarbiausias dalykas. Pernai ligoninė prie visų įėjimų įrengė specialius keltuvus bei sanitarinius mazgus pritaikė neįgaliesiems.
Ligoninės personalas nuolat galvoja, kaip taupyti, bet kartu teikti kokybiškas paslaugas. Pavyzdžiui, skyriuose naudojamos vienkartinės priemonės, o jau keli mėnesiai – vienkartinės kartoninės antelės, basonai ir kiti kartoniniai indai. Šias priemones lengva utilizuoti specialiame įrenginyje, tad skaičiuojama, kad jau po metų bus galima kalbėti apie ekonominę tokių vienkartinių priemonių naudą.

Slaugytojos padėjėja Nadia Jusim sako, kad darbas šiek tiek palengvėjo, kai tokios priemonės kaip antelės buvo pakeistos vienkartinėmis, kurias paprasta utilizuoti.


 
Komentarai
L.e.p. direktoriaus pavaduotoja slaugai Renata Giliun:

- Vienas pagrindinių prioritetų slaugos sektoriuje, kad dirbti ateitų jaunas personalas. Dabar mūsų darbuotojai yra vidutinio amžiaus, didžioji dauguma slaugytojų turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Įvairių naujovių nestinga slaugos srityje. Šiemet didesniam pacientų komfortui planuojama pakeisti dalį lovų į funkcines, taip pat, saugant darbuotojų sveiką, įrengti specialius keltuvus. Pagrindinis mūsų tikslas - padėti pacientams, bet nepamiršti ir darbuotojų. Kasmet slaugytojos žinias gilina kvalifikacijos kursuose, kuriuos apmoka gydymo įstaiga, taip pat organizuojame ir patys nemažai konferencijų. Šiuo metu daugiau dėmesio skiriama psichologiniams įgūdžiams gerinti, mat mums, slaugytojoms, tenka daug bendrauti su pacientų artimaisiais ir tai nėra lengva. Darbas stresinis, todėl galvojame įrengti specialią patalpą, kur slaugytojos galėtų šiek tiek atsipalaiduoti, galbūt, jei riekia, gauti ir psichologinę pagalbą. Daugumai pas mus slaugomų pacientų reikalinga visapusiška pagalba. Be to, Vilniaus mieste mūsų slaugos skyriai garsėja kaip labai gerai teikiantys paslaugas, o to įrodymas - gaunamos padėkos.
 

Klinikinės laboratorijos vedėja medicinos biologė Reda Dervinienė:

- VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės klinikinė laboratorija dirba visą parą, aptarnauja visus ligoninės skyrius ir teikia mokamas laboratorinių tyrimų paslaugas.
Klinikinės laboratorijos tikslas – užtikrinti kvalifikuotą, kokybišką, kliniškai ir ekonomiškai efektyvų laboratorinių tyrimų atlikimą, atitinkantį pacientų ir gydytojų lūkesčius, kad kuo skubiau būtų nustatoma paciento diagnozė.
Siekiant šių tikslų, klinikinė laboratorija siekia įgyvendinti šiuos uždavinius:
• teikti kokybiškas laboratorinės diagnostikos paslaugas;
• užtikrinti pakankamą laboratorinių tyrimų spektrą, diegiant naujas technologijas;
• vykdyti ir nuolat gerinti integruotos kokybės vadybos sistemos procesus, atitinkančius tarptautinius standartus.
Kvalifikuoti darbuotojai ir moderni diagnostinė įranga leidžia atlikti tyrimus kokybiškai, efektyviai ir greitai.
Klinikinė laboratorija dalyvauja laboratorinių tyrimų išorinio kokybės vertinimo programose „Labquality“, „Oualiris“, „Prevecal“, „Nobis Labordiagnostika S.R.L.“, „Riqas“.
 
Atliekami tyrimai:
• Hematologiniai.
• Imunohematologiniai.
• Organizmo skysčių (šlapimo, skreplių, smegenų skysčio, serozinių ertmių skysčio).
• Koprologiniai.
• Biocheminiai.
• Kraujo krešėjimo.
• Imunohematologinai.
 
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Daiva Klezienė:

- Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos yra labai paklausios: pradėjome vos nuo aštuoniolikos tokių paslaugų per dieną, o šiandien jų suteikime daugiau nei keturiasdešimt. Poreikis yra didesnis, bet tiesiog nebeturime vietos, kur jas galėtume teikti, esame ir taip labai susispaudę. Jei į naujai planuojamą statyti priestatą būtų iškeltos slaugos paslaugos, ambulatorinei reabilitacijai atsirastų daugiau vietos. Pacientus mums siunčia ir gretimos poliklinikos, kurios ambulatorinės reabilitacijos negali teikti, nes tam reikalingos vandens procedūros. Šiuo metu iki šešių išplėtėme ir fizioterapijos kabinetus, tačiau ir jų jau nepakanka, nes, kaip minėjau, poreikis yra kur kas didesnis. Kineziterapeutai teikia ir stacionarios reabilitacijos paslaugas labai sunkios būklės pacientams, kurie negali vykti į reabilitacijos įstaigas Druskininkuose ar Palangoje. Kineziterapeutai taip pat dirba ir su slaugos skyriuje gulinčiais pacientais.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris