Regioninei Mažeikių ligoninei dešimtmetį vadovaujantis Albinas Lidžius, prieš kelis mėnesius be konkurencijos laimėjęs gydymo įstaigos vadovo konkursą, sako, kad ateinantiems penkeriems metams yra numatęs ne tik veiklos prioritetus, bet ir kaip juos įgyvendinti. O vienas svarbiausių uždavinių - jaunų specialistų pritraukimas.
Apie stipriąsias puses
Per vadovavimo Mažeikių ligoninei dešimtmetį
Albinas Lidžiui (nuotr.) pavyko pasiekti, kad ligoninė kasmet metus baigtų turėdama teigiamą finansinį rezultatą. Kaip sako vadovas, gydymo įstaiga turi optimalų grynųjų pinigų rezervą, neturi kreditorinių įsiskolinimų. „Ar sunku? Tikrai nelengva, juk mes patys, matydami, kad trūksta specialistų, iš savo lėšų mokame už būsimųjų gydytojų studijas, kad jie vėliau atvyktų dirbti į Mažeikius. Prisideda ir savivaldybė, jie juk taip pat suinteresuoti, kad rajone virtų gyvenimas, nors reikia pripažinti, kad geografinė miesto padėtis nėra labai patraukli. Gydymo įstaigos rentabilumas priklauso nuo daugelio išorės ir vidaus faktorių. Ligoninės vadovas privalo nuolat stengtis atrasti prioritetines sritis, vidinius taupymo rezervus, naudojant ir taupant lėšas, gautas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš teritorinių ligonių kasų. Finansinio stabilumo garantas – sutartinių įsipareigojimų su teritorinėmis ligonių kasomis laikymasis“, - įsitikinęs ligoninės vadovas.
Pasak A.Lidžiaus, norint išlaikyti teigiamą gydymo įstaigos finansinį balansą svarbu gerai apskaičiuoti, ir pateikia pavyzdį. Vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo I ir II etapų programas ligoninė atsisakė gimdymo namų pastato, baseino ir kitų ne su pagrindine ligoninės veikla susijusių patalpų. Pasak vadovo, tai leido ekonomizuoti ligoninės veiklą ir iš esmės pagerinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų lygį.
Bene sparčiausias ligoninės modernizavimas vyko 2005-2013 metais. Iš įvairių finansavimo šaltinių buvo įsigyta medicininės aparatūros ir įrangos už daugiau nei 7 mln. litų. Ypač svarbus indėlis (4,8 mln. Lt) buvo iš Mažeikių rajono savivaldybės. Investicijos į pastatų remontą iš nuosavų ligoninės lėšų,
VIP, PSDF restruktūrizavimo fondo, ES struktūrinių fondų sudarė 10,8 mln. Lt. Modernizuotos ir suremontuotos operacinės, Reanimacijos, Priėmimo – skubios pagalbos, Konsultacinio, Ambulatorinės reabilitacijos, Infekcijų kontrolės ir dezinfekcijos - sterilizacijos, Vaikų ligų skyrių patalpos,
TBC ir Pulmonologinio padalinių patalpos.
„Per paskutiniuosius dešimt metų ligoninės pastatų renovacijai, skyrių patalpų remontui teikėme paraiškas Valstybės investicijų programų lėšoms gauti, PSDF restruktūrizavimo, privatizavimo fondams. Keturi investicijų projektai įgyvendinti Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis. Tačiau siekiant užbaigti ligoninės pastatų renovaciją, stacionarinių skyrių rekonstrukciją, būtina tęsti finansinių šaltinių paiešką“, - sako A.Lidžius.
Gydytojų stygius
Aukščiausių sveikatos politikų kaita, jų prieštaringas buvusių sveikatos sistemos reformų vertinimas, nepamatuotas pacientų lūkesčių eskalavimas, medikų bendruomenės nuvertinimas, daugybę metų diskutuojamos, tačiau nesprendžiamos, sveikatos sistemos silpnosios vietos, tokios kaip gydytojų trūkumas periferinėse ligoninėse, skaudžiai atsiliepia ir Mažeikiams.
„Vis didėjančia problema tampa gydytojų stygius
. Situacija grėsminga. Maža to, turinti tiesioginės įtakos teikiamų paslaugų kokybei ir prieinamumui užtikrinti. Taip pat įžvelgiu ir kitą problemą, kuri visu smarkumu, jei nebus imtasi reikiamų sprendimų, pasireikš netolimoje ateityje – slaugos specialistų trūkumas. Jau dabar jis jaučiamas ne tik rajoninėse ar regioninėse, bet ir respublikinėse ligoninėse. Per pastaruosius dešimt metų, savo lėšomis investuodami į būsimų medikų studijas, prisiviliojome iš viso penkis jaunus specialistus. Keturių studijos buvo apmokėtos mūsų lėšomis, o viena mergina atvyko pati“, - sako ligoninės vadovas.
Pasak A.Lidžiaus, dėl specialistų trūkumo sudėtinga užtikrinti teisės aktais reglamentuotas ir darbuotojų lūkesčius atitinkančias darbo, poilsio bei kvalifikacijos kėlimo sąlygas, tinkamai organizuoti teikiamas paslaugas. „Ši problema taps dar aktualesnė po kelerių metų. Kodėl? Per 60 proc. viso ligoninės gydytojų personalo kopia į šeštą dešimtį. Pagal visų vienos profesinės kvalifikacijos gydytojų amžiaus vidurkį, į 51-60 m. amžiaus grupę patenka vidaus ligų gydytojai, gydytojai neurologai, gydytojai radiologai, į 61-65 m. amžiaus grupę – fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Tai yra tų profesinių kvalifikacijų gydytojai, kurių poreikis ligoninėje iškilęs jau dabar. Jei specialistų trūksta, pasiekti aukštų gydymo kokybės standartų yra sudėtinga. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą, kvalifikuotą ir savalaikę asmens sveikatos priežiūros paslaugų Mažeikių ligoninėje teikimą, būtina, kad kasmet ligoninėje pradėtų dirbti 2-3 naujai paruošti gydytojai specialistai. Mažeikių ligoninė yra viena iš nedaugelio gydymo įstaigų, bandančių amortizuoti specialistų trūkumą ne tik savo jėgomis, bet ir įstaigos steigėjo pagalba“, - vardina A.Lidžius.
Nepakankamas finansavimas
Pasak ligoninės vadovo, be specialistų trūkumo, teikiant kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, didėja ir kita grėsminga problema - nepakankamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas. „Tai sąlygoja nepakankamą ligoninės aprūpinimą gerais, bet brangiais medikamentais, kraujo komponentais ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medicininėmis prekėmis, taip pat medicinos priemonių, reagentų, mikrobiologinių ir morfologinių tyrimų ribojimą. Apie paslaugų kokybę sunku kalbėti ir esant mažam, nemotyvuotam gydytojų, slaugytojų bei kito ligoninės personalo darbo užmokesčiui“, - tvirtina A.Lidžius.
Maža to, direktorius pabrėžia, kad nuolat augančios energoresursų, mitybos, vaistų ir medicininių priemonių kainos, dėl minimaliosios algos pakėlimo didėjantis darbo užmokesčio fondas bei naujų ir brangių medicininių technologijų taikymas, informacinių technologijų plėtra didina ligoninės sąnaudas. Savo ruožtu pajamos turi tendenciją mažėti. Apmokamų pagal faktą gimdymų skaičiaus mažėjimas, gydytojų konsultantų, kurie teiktų mažiausiai sąnaudų ir geriausiai apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, trūkumas.
Prie pajamų mažėjimo prisideda ir likę kai kurie neremontuoti skyriai. Pasak ligoninės vadovo, didžioji dalis investicijų buvo skiriamos patalpoms, kuriose teikiamos prioritetinės specializuotos ambulatorinės paslaugos, renovuoti. Didelė dalis investicijų skirta ligoninės pagrindinio pastato išorės apšiltinimui, energiją tausojančioms technologijoms įdiegti. Liko nesuremontuotos Vidaus ligų, Slaugos ir palaikomojo gydymo, Ortopedijos–traumatologijos ir ypač prastos būklės Chirurginio bei Nervų ligų skyrių patalpos. Tai menkina ligoninės įvaizdį, nes pacientai gydomi higienos normų neatitinkančiose patalpose.
Apie pokyčius
„Vykstant sveikatos sistemos reformai, Lietuvoje keičiasi ir sveikatos priežiūros įstaigų teisinė, ekonominė bei politinė aplinka. Šie sisteminiai pokyčiai įpareigoja keisti išteklių valdymą įstaigos viduje, keičiant veiklos prioritetus Pavyzdžiui, dienos chirurgijos paslaugų plėtra ir panašiai. Kaip vadovas manau, kad ligoninės valdymas turi būti daugiau orientuotas į gydymo ir slaugos efektyvumą. Paprasčiau kalbant, mažesniais kaštais turime pasiekti geresnį rezultatą“, - sako A.Lidžius ir priduria, kad itin svarbų vaidmenį valdymo procese turi darbuotojų motyvacija darbo užmokesčiu už pasiektus kokybinius ir kiekybinius darbo rezultatus. Ne mažiau svarbu išlaikyti bei gerinti komandinio darbo instrumentus. Jie, anot vadovo, užtikrina vieningą visos ligoninės ir jos darbuotojų veiklą, pagrįstą kolegialiais sprendimais, racionaliu išteklių naudojimu bei bendra atsakomybe.
Jaunos gydytojos patirtis
Šiaulietė Vaida Limantaitė, penkis mėnesius Mažeikių ligoninėje dirbanti gydytoja otolaringologe, sako, dar nė karto nesigailėjo tokio pasiūlymo. „Medicinos studijos brangios, todėl esu patenkinta Mažeikių ligoninės pasiūlymu apmokėti rezidentūros studijas, su sąlyga, kad po jų atvyksiu čia dirbti. Apie šią specialybę svajojau ir džiaugiuosi galėdama dirbti mėgstamą darbą. Teigti, kad darbo pagal specialybę nebūčiau radusi sostinėje, kur ir baigiau studijas, negalėčiau. Tiesiog gal tai būtų darbas ne visu etatu. O kolegų baimės, kad nedidelio miestelio ligoninėje nebus galimybių tobulėti, - nepagrįstos. Tai, manau, priklauso nuo žmogaus noro. Pamenu, vos tik pasirašiau sutartį su Mažeikių ligonine, administracija iš karto pradėjo teirautis, kokios įrangos, darbo sąlygų man reikės. Visi pageidavimai buvo įgyvendinti su kaupu. Tiesa, dirbti šiek tiek sunkiau. Kodėl? Nes visus sprendimus priimi savarankiškai, atsakomybė didesnė. Kalbos, kad provincijoje negali tobulėti, - nepagrįstos. Juk tobulėjimas yra važiavimas į konferencijas, o mes tam turime visas sąlygas. Kiekvienas gydytojas, manau, turi pats domėtis ir tobulėti, o ne laukti, kol už jį tai padarys ligoninės vadovybė. Didžiausias minusas, jau ne profesine prasme, kad čia nėra tokio aktyvaus socialinio gyvenimo kaip sostinėje. Bet aš pakeliauju savaitgaliais. Lietuva - maža šalis, todėl nėra skirtumo, kur dirbti, esminis momentas - kokios sudaromos sąlygos“, - įsitikinusi V.Limantaite.
Skaičiai
VšĮ Mažeikių ligoninėje dirba 468 darbuotojai; 70 iš jų – gydytojų, 240 – slaugos ir jai prilygstančių specialistų.
Per metus įstaigos stacionaro skyriuose vidutiniškai gydomi 10,5 tūkst. ligonių, suteikiama per 64 tūkst. ambulatorinių konsultacijų, atliekama per 100 kelio ir klubo endoprotezavimo operacijų. Didžiųjų operacijų skaičius viršija 2200, vidutinė gulėjimo trukmė - 4,8 dienos. Gimdymų skaičiaus dinamika turi tendenciją mažėti, tačiau 5 metų vidutinis gimdymų skaičius – 450.
Įgyvendinami projektai
Šiuo metu iš Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos lėšų vyksta Akušerijos-ginekologijos ir neonatologijos skyriaus patalpų šildymo, vėdinimo ir medicininių dujų teikimo sistemų modernizavimas, penkiaaukščio korpuso balkonų įstiklinimo darbai, išorinių atitvarų ir cokolio šiltinimo ir apdailos darbai. Pagal kitą Šveicarijos programos projektą vyksta akušerijos – ginekologijos ir neonatologijos skyriaus uždaros rampos statyba.
Norint
užbaigti ligoninės pagrindinio pastato renovaciją, atlikti antro, trečio, ketvirto ir penkto aukštų kapitalinį remontą (apie 3000 m
2 ploto), pradėti „Burbos ligoninės“ pastato (J.Basanavičiaus g. 22) ir ligoninės administracijos (J.Basanavičiaus g. 24) pastato renovaciją, būtina aktyviai ieškoti finansavimo šaltinių iš įvairių investicinių fondų pasitelkiant Mažeikių rajono savivaldybės vadovybę, rajono atstovą LR Seime.
VšĮ Mažeikių ligoninė dalyvauja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) klimato kaitos specialioje programoje, kur numatyta „Burbos ligoninės“ pastato ir ligoninės administracinio pastato renovacija. Visi parengiamieji darbai atlikti - pateikta paraiška, nupirkti rangos administravimo darbai, tad būtina šias veiklas tęsti iki visiško įvykdymo.
Taip pat ruošiamas tęstinis investicinis projektas Valstybės investicijų 2014-2016 metų programos ribose dėl Chirurginio ir Nervų ligų skyrių rekonstrukcijos. Numatoma atlikti skyrių elektros, santechnikos, šildymo ir vėdinimo sistemų rekonstrukciją, pakeisti grindų dangas, duris ir atlikti kitus apdailos darbus.
Komentuoti: