Likėnų reabilitacijos ligoninė: kai vizija virsta realybe

Evelina Machova
2014-09-25
Kai prieš metus Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas nusakė šviesią Likėnų reabilitacijos ligonis viziją, daugelis šypsojosi į ūsą. Retas kuris tikėjo, jog merdinčią ligoninę pavyks pastatyti ant kojų. Juolab grąžinti Likėnams kurorto statusą, kur sveikatintis trauks ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Tačiau praėjusį savaitgalį jau tradicija tampančioje „Vilties angelo“ šventėje Biržų rajono merė Irutė Varzienė tikino, kad patikėjo I.Dorošu ir bendromis pastangomis žengia tikslo link.
Likėnų reabilitacijos ligoninė: kai vizija virsta realybe
Ukrainos gydytojų delegacijos vadovas Pavelas Gorinovas (kairėje) už nuolatinę pagalbą Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovui Ivanui Dorošui įteikė garbės raštą.

Atkurs kurortą
Sveikatos politikai vieningai pripažįsta, kad dėl netobulų sprendimų praeityje Likėnų reabilitacijos ligoninė, turinti natūralių gamtos resursų, buvo nepelnytai primiršta, tačiau dabar pats laikas susigrąžinti tai, kas buvo prarasta. Prieš daugiau nei metus Respublikinei Panevėžio ligoninei pradėjęs vadovauti Ivanas Dorošas, kaip pats sako, atvykęs į Likėnus ir pasibaisėjo, ir susižavėjo. Gydymo įstaigos vadovą liūdino apleistas, apmiręs kurortas. Likėnai nebeturėjo net ir garsiojo mineralinio vandens. Gydymo įstaiga nebeįstengė jo įpirkti iš privačios bendrovės.
„Pamačiau nuostabų parką, seną, gerą aurą išsaugojusią gydyklą ir supratau, kad tokia unikali vietovė negali merdėti“, – yra sakęs I.Dorošas.
Panevėžio ligoninė, padedama Sveikatos apsaugos ministerijos, iš privatininkų nupirko mineralinio vandens gręžinius. Biržų rajono savivaldybė įsigijo du gėlo vandens gręžinius, kuriuos valdė ta pati bendrovė. Visi keturi gręžiniai nupirkti kaip nedalomas objektas.
Šviesia Likėnų reabilitacijos ligoninės ateitimi neabejoja ir sveikatos politikai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas teigė, jog kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą, gydymą ir mediciną bendrąja prasme, tam, kad būtų ko nors pasiekta, reikia įdėti daugiau širdies. O kalbai pasisukus apie finansinius resursus, politikas garantavo, jog nebandys nurėžti nė cento, skirto Likėnams, jei tik Sveikatos apsaugos ministerija skirs milijoną.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė neslėpė, kad ligoninę supanti aplinka nuteikia raminamai, o tai itin svarbu. Ypač, kai atvyksti reabilitacijos. „Pradžia gera, bet faktas, kad dar teks nemažai nuveikti, jog Likėnai taptų sveikatos ir kultūros centru. Man smagu, kad už šių gražių tikslų stovi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau noriu pasakyti, kad jų pasieksime tik visi kartu, nesiskirstydami į partijas ir nesipykdami dėl smulkmenų“, - kalbėjo viceministrė.

Sieks statuso
Gydomuoju purvu ir mineraliniu vandeniu garsėjantys Likėnai ateityje siekia tapti ne tik gydymo, bet ir pramogų vieta, patrauklia ir lietuviams, ir užsieniečiams.

Respublikinė Panevėžio ligoninė, kuriai priklauso Likėnų reabilitacijos ligoninė, ir Biržų rajono savivaldybė susitarė bendromis jėgomis gaivinti vieną seniausių Lietuvos kurortų.
Biržų rajono merė Irutė Varzienė sako, kad pradžioje netikėjo, jog tik išrinktas naujasis Panevėžio ligoninės vadovas I.Dorošas rimtai ketina spręsti ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės problemą. „Apsirikau, jei jau imasi Ivanas ko, tik spėk paskui. Prieš metus per kelis mėnesius renovuota mineralinio vandens biuvetė ir jau kiti projektai plėtojami. Gal ir mums reikėjo tokio rimto stumtelėjimo. Gal prieš tai ir patys netikėjome, kad kurortą įmanoma atgaivinti.“
Biržų rajono merė I.Varzienė sakė, kad dabar svarbiausia Likėnuose sukurti infrastruktūrą. Kol kas ji neatitinka kurortinės vietovės statuso reikalavimų – nesutvarkyti keliai, neįrengti dviračių takai, nėra nei viešbučio, nei kavinės ir daugelio kitų aktyviam laisvalaikiui reikiamų pramogų.
 
Gera pradžia pusė darbo
Pasak Likėnų reabilitacijos ligoninės personalo, jie kviečia visus norinčius atvykti gydytis, sustiprinti sveikatą, atgauti gerą savijautą ir darbingumą. Juk čia taikomi šiuolaikinės reabilitacijos metodai puikiai dera su senomis gydymo tradicijomis. Natūralūs faktoriai - mineralinės vonios ir gydomasis purvas - greta įprastų procedūrų turi priešuždegiminį, kraujotaką gerinantį poveikį. Purvo terapija - vienas svarbiausių sanatorinio ir fizioterapinio gydymo būdų. Ji labai tinka raumenų, kaulų ir sąnarių ligoms gydyti, traumų pasekmėms šalinti, padeda sergant nervų sistemos ligomis.
Likėnų reabilitacijos ligoninėje dabar yra 120 lovų. Čia gydomi ligoniai po sunkių kardiologinių, neurologinių, sąnarių ligų, atgauna jėgas po sąnarių endoprotezavimo ir kitų ortopedinių-traumatologinių operacijų.
Vienas iš dviejų Likėnų reabilitacijos ligoninės pastatų renovuotas prieš kelerius metus. Jame guli ligoniai, kurie neturi didesnių judėjimo sutrikimų. Čia gydomi ir vadinamieji komerciniai pacientai. Tarp jų yra ne tik Panevėžio krašto, bet ir pajūrio gyventojų. Didžioji dalis gydomųjų procedūrų, tarp jų purvo ir mineralinio vandens vonių, atliekamos antrajame, dar tik pradėtame remontuoti 50 vietų korpuse.
Pasak I.Dorošo, darbai turėtų būti baigti 2016 metais. „Darbai jau pradėti, tai - ilgametis projektas, kuris trunka apie ketverius metus ir viliuosi, kad neprireiks dar tiek pat, kad būtų įgyvendintas iki galo. Žinoma, kaip visuomet tokiais atvejais, viskas atsiremia į finansinius resursus. Kad žmonės galėtų šios įstaigos paslaugomis naudotis visu pajėgumu, ambicingiems užmojams prireiks kelių milijonų litų“, - sako I.Dorošas.

Ukrainiečių delegacija 
Trisdešimt įvairių profesijų gydytojų iš Ukrainos priėmęs Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas sako, pats būdamas ukrainietis negalėjo neištiesti pagalbos rankos šiuo metu krizę išgyvenančios Ukrainos medikams.
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ukrainiečių medikų delegacija domisi sveikatos apsaugos, gydytojų darbo organizavimu, semiasi patirties, kaip pradėti sveikatos apsaugos reformą savo šalyje.
Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio ligonine numatoma keistis specialistais, dalintis patirtimi.
Ukrainiečiai Lietuvoje ir Panevėžyje lankosi jau antrą sykį. Pirmoji 50-ies žmonių medikų delegacija viešėjo balandį. Tada ukrainiečiai su Panevėžio ligonine pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ukrainos delegacijos vadovas Pavelas Gorinovas, teigė tikįs, kad tamprus bendradarbiavimas ir stažuotės Lietuvoje bus naudingos abiejų šalių medikams.


Mini interviu

Vyriausioji Odesos miesto vaikų ligoninės gydytoja Liudmila Seminišina:
 
- Lietuvoje lankotės pirmą kartą?
- Taip, bet tikiuosi, kad ne paskutinį. Turime ko iš jūsų pasimokyti, bet yra ir keletas niuansų, kurių jūs galėtumėte pasimokyti iš mūsų. Manau, kad tai puikūs mainai.


- Lankėtės Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Kokį susidarėte įspūdį apie Lietuvos sveikatos sistemą?
- Labai gerą. Didelė daugiaprofilinė ligoninė ir tai, kaip ji tvarkosi, manau, - geras pavyzdys. Technologijos ir medikų profesionalumas tikrai aukšto lygio. Ligoninėje medikai supažindino ne tik su ligos istorijomis, bet ir protokolais, pagal kuriuos teikiamas gydymas. Man džiugu, kad tapome partneriais ir čia gydysis dalis per pastarojo meto įvykius nukentėjusių ukrainiečių. Be to, mane stebina, kaip per pakankamai trumpą laiką jums pavyko įdiegti nemokamą mediciną, kur visi gydymo kaštai dengiami iš privalomojo sveikatos draudimo.
 
- O Ukrainoje tokios sistemos nėra?
- Ukrainoje nėra privalomojo sveikatos draudimo. Pagal Konstituciją, sveikatos priežiūra yra nemokama, tačiau tikrovė tokia, kad valstybė negali apmokėti visų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl gyventojams tenka pirktis geresnius vaistus, mokėti už sudėtingesnes operacijas.
Labai norėtume įvesti tokį draudimą, norėtume palengvinti šeimos gydytojų darbą – didesniuose miestuose suformuoti specialistų komandas, taip pat norime sužinoti, kaip diegti naujus gydymo metodus.
 
- Pas mus ir pacientams kartais irgi tenka primokėti už medicinines paslaugas, nes, kaip teigia sveikatos politikai, medicina brangsta valandomis, o sveikatos biudžetas - ne guminis todėl trūksta finansavimo. 
- Ne, pas jus yra bent šioks toks stabilumas. Ukrainoje, kaip kartais juokaujame, viskas priklauso nuo Dievo. Stabilios sistemos ir finansavimo už medicinos paslaugas mūsų šalyje praktiškai nėra. Ji yra menko lygio. Ypač dabar.

 
- Vertinant teikiamas paslaugas, gydytojų profesionalumą, taikomas technologijas, ar skirtumas tarp Ukrainos ir Lietuvos yra didelis? 
- Kai kur. Tarkim, ligoninė, kuriai vadovauju, sakyčiau, yra neblogai aprūpinta. Nors man, kaip vyriausiajai gydytojai, norisi dar daugiau ir dar geriau, bet, deja, viską riboja finansai.
Skirtumų, be abejonės, yra daugelyje sričių, tačiau tai nereiškia, kad pagal gydymo galimybes labai atsiliekame nuo jūsų. Žinoma, kai kuriose srityse mus ženkliai lenkiate, pavyzdžiui, kalbant apie modernią kardiologinę, neurologinę ar neurochirurginę įrangą, bet tam mes dar turime laiko. Pagal gydytojų profesionalumą, manau, nesiskiriame – visi dirbame iš širdies.


Tarp kitko

Savaitgalį Likėnų reabilitacijos ligoninės parke vyko šventė „Vilties angelas“, skirta Likėnų reabilitacijos ligoninės veiklos sukaktims paminėti: sukanka 105 metai buvusiam Likėnų sanatorijos vyr. gydytojui I.Vaitoškai, 105 metai Likėnų parko įkūrėjui J.Narušiui, 50 metų pirmajam gręžiniui, 45 metai, kai Likėnuose pastatyta biuvetė.
 
Truputis istorijos

Nuo seniausių laikų Likėnų kaimo vietovė buvo vadinta Smardone, Likėnais. 1587 m. minima prie Biržų veikusi gydykla, naudojusi Smardonės versmių mineralinį vandenį. Apylinkių gyventojai nuo seno žinojo šio vandens gydomąjį poveikį, atvykę maudydavosi valstiečių trobose įrengtuose kubiluose.
1816 m. vandens cheminę sudėtį pirmasis ištyrė fizikochemikas T. von. Grotthussas. 1890 m. Biržų gydytojo medicinos dr. L.Chodakausko rūpesčiu mineralinis vanduo buvo ištirtas Rygos politechnikos i-o laboratorijoje, o L. Chodakauskas Likėnų dvaro teritorijoje įrengė viešbutį ir gydyklos pastatą – pradėjo veikti kurortas.
 XX a. 3-iame dešimtmetyje nustatyta, kad Smardonės dumblas ir gretimo durpyno durpės tinka gydymui. 1938 m. pagal architekto P.Viliūno projektą iškilo mūrinis dviejų aukštų pastatas ir birželio 15 dieną kurortas vėl atidarytas. Garsaus agronomo dėka J.Narušo buvo pasodintas 4 ha ploto parkas, kuriame atsiskleidė šaltinių aplinka.
1955 m. gydykla (1948-2002 m. vadinta sanatorija) rekonstruota, pradėjo dirbti ištisus metus. Po karo išplėstas gydomųjų ligų sąrašas.
2002 m. sanatorija pertvarkyta į reabilitacijos ligoninę, gydymas tapo labiau specializuotas. Taikomos šiuolaikinės reabilitacijos metodikos puikiai dera su ilgaamžėmis gydymo tradicijomis.
2010 m. birželio 1 d. Likėnų ligoninė buvo prijungta prie Panevėžio ligoninės ir tapo Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacinė ligoninė.




Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris