Lietuviai padeda kolegoms iš Ukrainos kurti modernią psichikos sveikatos sistemą

Evelina Machova
2018-06-19
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro specialistai daugiau nei trejus metus bendradarbiauja su kolegomis iš Ukrainos ir padeda jiems kurti psichosocialinės reabilitacijos pagalbos tinklą. Mokymuose dalyvaujantys medikai sako, kad čia įgyjama patirtis neįkainojama. Savo ruožtu lietuviai medikai džiaugiasi, kad jų darbo rezultatai nenueina veltui ir šiandien jau galima pamatyti Ukrainoje kuriamus psichosocialinės reabilitacijos centrus.
Lietuviai padeda kolegoms iš Ukrainos kurti modernią psichikos sveikatos sistemą
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras surengė tradicines 24 sporto žaidynes, kuriose įvairiose rungtyse varžėsi tiek pacientų, tiek ir gydytojų komandos. Šiemet pirmą kartą buvo suburta ir tarptautinė į mokymus atvykusių specialistų iš Ukrainos komanda. Nuotr. gydytojas psichiatras Olegas Vasiljevas, socialinė darbuotoja Tamara. Pasak Ukrainos medikų, tokia sporto šventė yra puiki galimybė atsipalaiduoti. Grįžę namo jie savo gydymo įstaigose ims rengti tokias šventes.

Slaviansko ligoninės medikų patirtis
 
2014 m. Slaviansko psichiatrijos ligoninė buvo pirmoji gydymo įstaiga, patekusi į karinių veiksmų zoną ir pirmoji, kuri buvo apšaudyta, nes pastatyta netoli labai svarbios sankryžos.
 
  Pasak Slaviansko ligoninės medikų, Praktiškai viską palikome ligoninėje, surinkome tik pacientų ligos istorijas, pasus ir kitus dokumentus.po karinių veiksmų iš šešių korpusų ligoninės liko tik griuvėsiai. Šiandien didžioji dalis pacientų gydomi ligoninei nepritaikytose patalpose, o iš buvusių korpusų visiškai atstatytas tik vaikų korpusas.
 

– „Negaliu žiūrėti nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuota tai, kas įvyko, – pasakoja gydytoja psichiatrė Alevtina Radčenko (nuotr.). – Visada maniau, kad mūsų šalis yra neutraliausia ir karas čia tikrai niekada nekils. Matai sugriautą pastatą ir žinai, kad čia buvo tavo ligoninė, antrame aukšte tavo kabinetas, pacientai, palatos. Buvo įprasta darbo diena, kai dešimtą ryto pasigirdo pirmieji šūviai... Iš pradžių net nesupratome, kas įvyko. Viena pacientė klausė, ar čia buvo fejerverkai. Išlindome pro langus pasižiūrėti. Pasipylė antra serija ir netrukus jau žmonės ant rankų ėmė mums nešti sužeistuosius. Per visą karjerą nieko panašaus nebuvau mačiusi. Visi gydytojai iš kitų korpusų buvo perkelti į priėmimo skyrių, bėgiojome teikėme pagalbą. Manėme, kad jei vilkime baltus chalatus, į mus niekas nešaudys. Naivu, juk mašina nesirenka ką nušauti. Tą dieną vienas kolega žuvo, kitas buvo sunkiai sužeistas. Skambinome kolegoms prašydami pagalbos, kad pervežtų pacientus, bet niekas pas mus nenorėjo važiuoti, nes nežinojo, kas čia vyksta. Parai likome ligoninėje kartu su pacientais, namuose liko vaikai, artimieji apie, kuriuos nieko nežinojome. Kai buvo atnaujintas ryšys, skambinome pacientų artimiesiems, kad jie juos pasiimtų. Taip vis apšaudomi pagalbą teikėme apie dvidešimt dienų. Paskutinius tris pacientus kartu su vyru išgabenome savo mašina. 
 
Šiandien ligoninė atstatoma, matai pozityvių pokyčių, bet negaliu pasakyti, jog jaučiuosi saugi. Ir šiandien dar negaliu pakęsti lėktuvų garso virš galvos. Gyvename laukimu. Tačiau gyvenimas tęsiasi. Norime dirbti, mokomės, kad galėtume atnaujinti, tiksliau, iš naujo sukurti šiuolaikinę psichiatrijos sistemą. Ankstesnė ligoninė buvo šešių korpusų, pastatai dideli – trijų keturių aukštų. Teikėme ir stacionarinę, ir ambulatorinę pagalbą. Šiandien dirbame nuomojamuose gydymo įstaigai nepritaikytuose pastatuose. Visiškai atstatytas tik vaikų psichiatrinės pagalbos korpusas, kur ir darbas, ir pagalba organizuojama pagal šiuolaikinius principus.
 
Kuria naują pagalbos sistemą

„Vykdant projektą teko savo akimis pamatyti vieną didžiausių Dniepropetrovsko I.Mečnikovo ligoninių. Joje gydomi nukentėjusieji kare. Sužaloti, netekę galūnių, baisiomis šautinėmis žaizdomis, nutrauktais žandikauliais jauni vyrai, kuriems vos per dvidešimt. Tuomet mūsų problemos ir pykčiai dėl kiekvieno euro atrodo smulkmena“, - sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.

„Kai nuvyksti į Ukrainą ir grįžti atgal, suvoki, kaip toli esame pažengę. Ir ne tik kalbant apie sveikatos apsaugą, bet ir apie kitas sritis. Kai išgirstu sakant, kad Lietuvoje viskas blogai, kad pas mus vis dar yra tarybinė medicina ar psichikos sveikatos sistema, norisi tokius kalbėtojus nuvežti į Ukrainą ir parodyti, kaip iš tikrųjų atrodo tarybinė medicina ir psichiatrija. Vykdant projektą teko savo akimis pamatyti vieną didžiausių Dniepropetrovsko I.Mečnikovo ligoninių, kuri yra tokio dydžio kaip Kauno klinikos. Joje gydomi nukentėjusieji karo metu. Sužaloti, netekę galūnių, baisiomis šautinėmis žaizdomis, nutrauktais žandikauliais jauni vyrai, kuriems vos per dvidešimt. Tuomet supranti, kaip gerai mes gyvename. Be baimės, kad kas nušaus, kad artimąjį paims į frontą. Mūsų problemos ir pykčiai dėl kiekvieno euro atrodo smulkmena“, – sako Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius.
 
Daugiau nei trejus metus vykdomas projektas, pagal kurį specialistai iš Lietuvos padeda ukrainiečiams organizuoti psichikos sveikatos sistemą jų šalyje. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pirmuosius bendradarbiavimo projektus pradėjo su Poltavos ir Dniepropetrovsko regionais. Dabar dirba su Donecko ir Lugansko sričių specialistais. O netrukus ketinama pradėti bendradarbiavimą su Zaporožės ir Chersono sritimis. „Ukrainoje paveldėta sena tarybinė psichiatrijos sistema: net ir atgavus šaliai nepriklausomybę dominuoja gydymas ligoninėse vaistais. Tačiau kai Rytų Ukrainoje prasidėjo karas ir plūstelėjo labai didelis skaičius iš fronto grįžusių sužalotų kareivų, turinčių psichologinių problemų, šeimų, kurių nariai žuvo ar buvo sužeisti, pabėgėlių srautas, tapo akivaizdu, kad iki tol veikusi psichikos sveikatos sistema yra visiškai nepasiruošusi suteikti pagalbą. Tokiems pacientams reikalinga ne ligoninė ir gydymas vaistais, o visai kitokia pagalba. Tuomet patys ukrainiečiai pamatė, kad jų sistema yra visiškai neefektyvi ir tokio kiekio pacientų jie tiesiog negali suguldyti į ligonines“, – pasakoja M.Marcinkevičius.
 
„Mūsų regionas per pastaruosius ketverius metus itin nukentėjo ir mums kilo nemažai problemų suteikiant pagalbą pacientams, patyrusiems karo traumas“, - sako gydytoja psichiatrė Larisa Larionova iš Mariupolio.

Gydytoja psichiatrė Larisa Larionova iš Mariupolio sako, kad lietuvių specialistų pagalba jiems ypač vertinga. „Labai gerai, kad prieš pradedant įgyvendinti bendradarbiavimo projektą į Lietuvą susipažinti, kaip čia veikia sistema, pirmiausia atvyko mūsų ligoninių vyriausieji gydytojai, Sveikatos apsaugos departamento vadovai. Mūsų vadovas lankydamasis Lietuvoje viską filmavo po to jo parvežtą medžiagą analizavome, svarstėme, ką galėtume pritaikyti savo ligoninėje. Dabar semtis praktinės patirties į mokymus atvažiuoja specialistai. Tokio bendradarbiavimo poreikis atsirado po įvykių Ukrainoje. Mūsų regionas per pastaruosius ketverius metus itin nukentėjo ir mums kilo nemažai problemų suteikiant pagalbą pacientams, patyrusiems karo traumas“, – sako L.Larionova.
 
Komandinio darbo principas
Pasak M.Marcinkevičiaus, bendradarbiavimo projektas susideda iš trijų dalių. Pirmiausia keli Lietuvos ekspertai vyksta į Ukrainos sritis, vertina situaciją, galimybes, resursus pagalbai teikti. Tarkim, Donecko ar Lugansko sritys po karo gerokai sumažėjo ir ligoninių liko nedaug, o Slaviansko ligoninė apskritai buvo sugriauta. Taigi kiekviename regione galimybės teikti pagalbą labai skiriasi. Atsižvelgiant į tai parengiamos ir atitinkamos mokymų programos. Įvertinus situaciją į pasirinktas sritis savaitės mokymams vyksta grupė mūsų šalies specialistų. „Vienas pagrindinių dalykų, ko mokome, – psichosocialinės reabilitacijos pagalbos teikimas. Vykstame komanda: gydytojas psichiatras, psichologas, slaugytoja, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Beje, pastarųjų specialistų jie kol kas apskritai neturi. Kodėl vyksta komanda? Nes ukrainiečiai nelabai žino, kas yra komandinis darbas. Pas juos kiekvienas dirba atskirai. Todėl reikalaujame, kad į teorinius mokymus jie atsiųstų skirtingų specialybių medikus. Tikslas – išmokyti kolegas komandinio darbo principų. Mokymai trunka apie savaitę, jų metu apmokama maždaug šešiasdešimt žmonių. Po to per pusmetį jie pradeda diegti tai, ką išmoko, savo gydymo įstaigose. Po to jau juos kviečiame į Lietuvą parodyti, kaip visa ta pagalba organizuojama praktiškai.
 
Ukrainoje dar nuo tarybinių laikų yra išlikusios veteranų ligoninės. Kur gydomi Antrajame pasauliniame kare metu sužaloti kariai, taip pat čia pagalba buvo teikiama ir nukentėjusiems černobyliečiams ar iš Afganistano karo grįžusiems kariams. Tiesa, šios ligoninės pradeda nykti“, – pasakoja M.Marcinkevičius.

 
„Puikiai suprantu, kad visko, ką čia pamatėme, realizuoti iš karto nepavyks. Nes juk daugelis sprendimų priklauso ir nuo mūsų valdžios. Tačiau kaip socialinė darbuotoja matau, kuriuos dalykus būtų galima įdiegti į praktiką“, - teigė socialinė darbuotoja Tamara Denisova iš Mariupolio.

Socialinė darbuotoja Tamara Denisova iš Mariupolio prisipažino, kad mokymų metu ją nustebino tiek pacientams, tiek ir specialistams sukurtos sąlygos, psichiatrijai skiriamas finansavimas. „Norėčiau, kad ir pas mus būtų vykdomos tokios veiklos, kad išaugtų socialinių darbuotojų skaičius, kad atsirastų galimybės kelti kvalifikaciją. Labai norėčiau, kad kiek-vienas socialinis darbuotojas lankytų tokius mokymus, įgytų patirties ir ją taikytų darbe. Puikiai suprantu, kad visko, ką čia pamatėme, realizuoti iš karto nepavyks. Nes juk daugelis sprendimų priklauso ir nuo mūsų valdžios. Tačiau kaip socialinė darbuotoja matau, kuriuos dalykus būtų galima įdiegti į praktiką. Pirmiausia darbo planavimas, kad spėtume suteikti ir socialines paslaugas, ir turėtume laiko dirbti su pacientais įvairiuose mokymuose bei organizuoti darbą su kitomis socialinėmis tarnybomis. Tai turbūt bus pirmi žinginiai, nuo kurių pradėsime. Nepaisant tam tikrų skirtumų, yra ir panašumų. Tai džiugina, nes tai reiškia, kad einame teisinga linkme, tik viską reikia gerokai išplėsti“, – sako Tamara.
 
Po truputį juda tikslo link

„Patirtis puiki, tačiau dabar teks galvoti, kaip jūsų geriausias praktikas pritaikyti mūsų šiandienos realijoms. Būtų puiku, jei viską galėtume iš karto įdiegti į praktiką. Deja, tai - nerealu“, - teigė psichologė iš Mariupolio Irina Tkač.

Pasak psichologės iš Mariupolio Irinos Tkač, skirtumų tarp Lietuvos ir Ukrainos yra nemažai. Skiriasi tiek įstatyminė bazė, tiek pačių žmonių mentalitetas bei finansinės galimybės organizuojant psichosocialinę reabilitaciją nukentėjusiesiems nuo karinių veiksmų. „Patirtis puiki, tačiau dabar teks galvoti, kaip jūsų geriausias praktikas pritaikyti mūsų šiandienos realijoms. Žinoma, būtų puiku, jei viską galėtume imti ir iš karto įdiegti į praktiką. Deja, tai – nerealu, tačiau turime aiškiai numatyti žingsnius, nuo kurių pradėsime ir po truputį judėti tikslo link“, – teigė Irina.
M.Marcinkevičius sako, kad jau matomi ir pirmieji projekto rezultatai. Tarkime, Poltavoje jau įsteigti 5 psichosocialinės reabilitacijos centrai. Maža to, mokymuose dalyvavę specialistai dabar žinias perduoda ir kitiems kolegoms. „Lietuva – per maža šalis, kad galėtų apmokyti visus Ukrainos kolegas. Kiekviena sritis, kurioje dirbame, yra tokio dydžio kaip Lietuva. Kiek man žinoma, šiuo metu Poltavoje planuojama kurti tinklą ir neapsiriboti tik ligoninėmis, bet planuojama teikti ir ambulatorinę pagalbą. Neabejoju, kad tiek Donecke, tiek Luganske taip pat bus įsteigtos tokios tarnybos, nes šiuose regionuose gausu problemų, mat karas vyksta visai šalia“, – sako M.Marcinkevičius.
 
Pasak psichologės I.Tkač, su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, kurioms įtakos turėjo stresas, medikams yra tekę susidurti ir iki karo, tačiau daugiausiai sunkumų kilo, kai pagalbą reikėjo teikti fronte nukentėjusiems kariams. „Mes net nežinojome, kaip su jais kalbėtis, kaip teikti pagalbą. Nes pagalba kareiviams ir vietos gyventojams, išgyvenantiems potrauminį stresą, skirtinga. Teko greitai mokytis naujų darbo metodų, kad galėtume suteikti kvalifikuotą pagalbą“, – teigia I.Tkač.
Ukrainos medikai sako, kad prasidėjus kariniams veiksmams darbo krūvis jiems stipriai išaugo. Maža to, teko dirbti su skirtingomis pacientų grupėmis: kariais, šeimomis, kurios nukentėjo, prie fronto linijos gyvenančiais žmonėmis, pabėgėliais iš užgrobtų teritorijų. T.Denisova tikina, kad jai, kaip socialinei darbuotojai, nemenką įspūdį padarė Rokiškio psichiatrijos ligoninės sąlygos ir darbo organizavimas. „Norėčiau, kad ir mūsų pacientai turėtų treniruoklių sales, užsiėmimų klases. Tai tikrai praskaidrintų jų kasdienybę ir pagerintų savijautą. Smagu, kad teko sudalyvauti Psichikos sveikatos centro surengtoje sporto šventėje. Tai taip pat puikus būdas prasiblaškyti. Manau, kad ir mes savo gydymo įstaigoje periodiškai pradėsime rengti tokias šventes. Tai nereikalauja didelių finansinių investicijų, o nauda, manau, – labai didelė“, – sako T.Denisova.
 
Pasirinkta tinkama mokymų sistema
„Kodėl mūsų mokymų programa ukrainiečiams vertinga? Na, visų prima susitarėme, kad visi esame devyniasdešimtaisiais metais, turime tą patį tarybinės sistemos palikimą ir žingsnis po žingsnio rodome, ką darėme, kas pasisekė, kas nepavyko, kokių klaidų neišvengėme. Žinoma, jei būtume atėję ir sakę, jog turime tokias ir tokias tarnybas, ligoninėse pas mus dirba beveik tiek pat psichologų, kiek ir gydytojų psichiatrų, be to, yra ir ergoterapeutai, manau, kolegos nelabai būtų supratę, kaip tai įgyvendinti. Tačiau mes nieko neslėpdami pasakojome, kad psichosocialinę reabilitaciją pradėjome kurti sandėlio patalpose. Viename kampe vyko muzikos terapijos, kitame – kiti užsiėmimai. Patys kūrėme aprašus, įvairias formas ir įstatyminę bazę. Tuomet ir jie patiki, kad viskas įmanoma.
 
Tiesa, pirmaisiais metais po projekto mokymų jiems teko ieškoti pacientų, nes į įkurtus skyrius žmonių niekas nesiųsdavo. Vis sakydavo, kad Europoje prisimokė niekų. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė, nes ukrainiečiai pamatė, jog suteikus psichosocialinę reabilitaciją gydytojams kur kas lengviau dirbti su pacientais. Dabar kolegos iš Ukrainos sako, jog dėl išaugusių srautų vos beišgali suteikti pagalbą pacientams“, – apibendrina M.Marcinkevičius. Gydytojas priduria, kad ukrainiečiai medikai kenčia nuo perdegimo sindromo, tiesa, patys kol kas psichologinės pagalbos nesulaukia. Tai – dar viena sritis, kur ateityje taip pat teks imtis priemonių.

FAKTAS:
 
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras jau trečius metus bendradarbiauja su Ukrainos kolegomis, kuriems padeda kurti psichosocialinės reabilitacijos pagalbos sistemą, kurios šalyje anksčiau nebuvo. Projekto partneriai Sveikatos apsaugos ministerija. Projektas finansuojamas „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo“ programos lėšomis, o ją koordinuoja Užsienio reikalų ministerija.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris