Kovoje su onkologinėmis ligomis kauniečiai įžiebė dar vieną viltį

Evelina Machova
2014-11-13
Savaitės pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atidarytas naujas Onkologijos ir hematologijos klinikos korpusas. Pasak ligoninės vadovo prof. Renaldo Jurkevičiaus, tai - naujas postūmis ne tik Kauno onkologijai ir hematologijai. Maža to, kauniečiai toliau kuria ambicingus planus bei tikisi netrukus turėti galimybę atlikti ir kaulų čiulpų transplantacijas, nes tam jau yra pasiruošę.
Kovoje su onkologinėmis ligomis kauniečiai įžiebė dar vieną viltį
Onkologijos ir hematologijos klinikos naujo korpuso atidarymo šventėje juostelę perkirpo (iš kairės) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Onkologijos ir hematologijos klinikai vadovaujanti prof. Elona Juozaitytė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vadovas prof. Renaldas Jurkevičius.

Naujas postūmis
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, naujas Kauno klinikų korpusas išties puikus postūmis kovojant su onkologinėmis ligomis, kurios kasmet nusineša kelis tūkstančius šalies gyventojų gyvybių. „Pelnytai galime didžiuotis aukšto lygio onkologine pagalba, čia dirba profesionalai, savo darbo entuziastai. Onkologinės ligos ir kova su jomis - prioritetinė sritis. Todėl visas iniciatyvas, kurios prisideda prie žmonių gyvybių gelbėjimo, vertinu teigiamai. Onkologija - viena sparčiausiai plėtojamų sričių. Gerėjant diagnostikai, gerėja ir profilaktikos programos. Šių tikslų siekia Europos Sąjunga, todėl ir mes turime tam sudaryti palankias sąlygas. Maža to, onkologijos klasteris, kuris pradėtas įgyvendinti Kaune, jau rodo teigiamus rezultatus. Viliuosi, kad mums pavyks pažaboti šią klastingą ligą“, - teigia R.Šalaševičiūtė.
Tuo tarpu prof. R.Jurkevičiaus teigimu, įgyvendinus projektą sukurtos sąlygos universiteto ligoninei toliau plėtoti bazines medicinos sritis, pavyzdžiui, kamieninių kraujodaros ląstelių persodinimą, taip pat kelti fundamentalių sričių (pvz., imunologijos, genetikos, radiologinių tyrimų ir kt.) lygį.
„Naujas korpusas pirmiausia yra kokybinis šuolis. Projektas, kurio vertė 37,7 milijonų litų, buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis. Vienas pagrindinių jo tikslų - pagerinti sąlygas pacientams, kartu plečiant ir gydymo galimybes. Iki šiol neturėjome sąlygų taikyti aukštų dozių chemoterapijos ar kamieninių kraujodaros ląstelių persodinimo. Dabar galime. Maža to, prieš tai buvusios sąlygos jau neatitiko universitetinės ligoninės lygmens“, - sako prof. R.Jurkevičius.

Onkologijos ir hematologijos klinikai vadovaujanti prof. Elona Juozaitytė sako, kad pastaruoju metu pacientų skaičius sparčiai auga. O tai, kad onkologinės ligos sparčiai auga, iliustruoja skaičiai. Chemoterapijos dienos stacionaro paslaugų apimtys nuo 2000-ųjų iki 2013 metų padidėjo daugiau nei šešis kartus. Onkologijos skyriuje gydytų pacientų skaičius išaugo beveik tris kartus, o spindulinės terapijos skyriuje - daugiau nei pusantro karto. „Norint suteikti kokybišką gydymą, taikant naujausius mokslo laimėjimus ir technologijas, reikia sunkiai sergantiems pacientams užtikrinti ir komfortišką aplinką, tai yra paslaugos turi būti teikiamos vienoje vietoje. Universiteto ligoninėje Kauno klinikose onkologines paslaugas teikia 24 profilinės klinikos iš 35. Taip susiformavo daugiadisciplininis universitetinis onkologijos centras, kuriame yra infrastruktūra visoms onkologijos sritims plėtoti - pradedant profilaktika, navikų diagnostika, kompleksinio gydymo galimybėmis, baigiant paliatyviąja pagalba. Taip plėtojama onkologija išsivysčiusiose šalyse“, - sako gydytoja prof. E.Juozaitytė.

Viskas vienoje vietoje
Prof. E.Juozaitytė teigia onkologiją studijų metais pasirinkusi atsitiktinai. „Kad būsiu gydytoja, žinojau nuo vaikystės, bet apie onkologės profesiją tikrai negalvojau. Tačiau visuomet pasitaiko atsitiktinumų, kurie nulemia pasirinkimus ar priverčia susidomėti viena arba kita sritimi. Specialybė sunki, bet skatina nuolat ieškoti sprendimų, domėtis naujausiais medicinos mokslo laimėjimais, o tai turi savotiško žavesio“, - pasakoja prof. E.Juozaitytė ir priduria, kad per pastaruosius du dešimtmečius LSMU ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikoje įvyko nemažai pokyčių. Tiesa, didžiąją dalį jų per septyniolika vadovavimo klinikai metų inicijavo pati profesorė. „Onkologijos ir Hematologijos klinikos anksčiau buvo atskiros, o į vieną sujungtos prieš trejus metus, kai Kaune buvo įsteigtas Onkologijos institutas. Jo sudėtyje atsidūrė Onkologijos ir hematologijos klinika bei onkologijos mokslo laboratorija.
Taigi dabar Kauno klinikose integruota tiek klinikinė praktika, tiek ir mokymas bei mokslas. Čia sukurtas daugiadisciplininis universitetinis onkologijos modelis - toks, koks veikia ir svetur, tarkim, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Gydydami pacientus bendradarbiaujame su dvidešimt keturiomis ligoninėje esančiomis klinikomis. Kitas svarbus momentas, kad mūsų ligoninėje teikiamos visos reikiamos paslaugos - pradedant specializuota onkologine chirurgija, chemoterapija, radioterapija, baigiant reabilitacija ar paliatyviąja slauga. Paslaugų spektras, lyginant su kitomis ligoninėmis, - visavertis“, - vardina prof. E.Juozaitytė. 
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, teigia nė neabejojantis, jog naujai duris atvėręs korpusas bus naudingas ne tik pacientams, bet ir būsimiems medikams. „Kas parodo valstybės brandą? Tiksliau, kokie parametrai? Visi norėtume, kad ilgėtų ne tik moterų, bet ir vyrų gyvenimo trukmė, kad kuo mažiau prarastumėme vaikų, kad daugėtų išsilavinusių žmonių. Taigi valstybės brandą atskleidžia netolygumų mažinimas. Valstybė negali būti tik sostinė, ir kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties, turi gauti vienodą pagalbą tiek Vilniuje, tiek Kaune ar kur kitur. Į naują korpusą žvelgiu kaip į naują ląstelę, kur atsiveria naujos galimybės pacientams anksčiau diagnozuoti onkologines ligas, o mums sąlygas paruošti gerus ateities medikus. Jie čia dirbdami jaustųsi oriai ir į ateitį žvelgtų optimistiškai“, - sako prof. R.Žaliūnas.

Multidisciplininės komandos

Statistika skelbia, kad onkologinių pacientų skaičius auga visose šalyse. Mokslininkai analizuoja ligos priežastis, tačiau kol kas tikslaus atsakymo, kas turi didžiausią įtaką vėžio atsiradimui, nėra žinoma. „Užsienio mokslininkai daro prielaidas, jog onkologinių ligų sergamumo augimas labiausiai susijęs su ilgėjančia gyvenimo trukme. Žinoma, tam įtakos turi ir genetika bei žalingi įpročiai ar nesveikas gyvenimo būdas. Šių veiksnių yra be galo daug“, - sako gydytoja.
Pasiteiravus, kaip vertina pasigirstančius pacientų priekaištus, kad svetur onkologiniams pacientams suteikiamas kur kas geresnis gydymas, profesorė sako, jog tai - natūralu. Juk dabar pacientai domisi savo liga, gydymo galimybėmis ir, savaime suprantama, kad jiems pro akis nepraslysta vadinamieji eksperimentiniai gydymo metodai.
„Tikrai, yra dalykų, kurių mes savo klinikoje nedarome. Lyginant su kitų šalių gydymo galimybėmis, pasitaiko atvejų, kai neturime pačių naujausių technologijų ar netaikome metodų, kurie dar moksliškai nėra patvirtinti. Bet noriu nuraminti, kad priemonės, metodai ar technologijos, kurios yra nurodomos tarptautinėse rekomendacijose, – visos taikomos ir pas mus. Kauno klinikos turi tiek puikias diagnostines galimybes, tiek gydymo prieinamumą. Siekiant numatyti, koks gydymas yra tinkamiausias pacientui, sudaromos multidisciplininės komandos. Pavyzdžiui, nedidelės grupės medikų specializacija - virškinamojo trakto navikų gydymas. Gydant tokia liga susirgusį pacientą dalyvauja chirurgai, patologai, radiologai, onkologai- chemoterapeutai, onkologai-radioterapeutai ir kiti specialistai – visa komanda analizuoja ir tariasi, kokie sprendimai geriausi konkrečiu atveju. Toks modelis praktikuojamas ir užsienio universitetinėse ligoninėse“, - sako prof. E.Juozaitytė.

Neketina sustoti

Pasiteiravus apie ateities planus, gydytoja nė akimirkai nesudvejojusi tarė, jog jie aiškiai apibrėžti, o plėtra vyksta visomis kryptimis. „Pirmiausia pradėkime nuo onkologijos mokslo. Turime integruotis ir įsiveržti į tarptautinę erdvę. Negalime apsiriboti vien tik savo masteliu. Pas mus juk dirba labai daug jaunų perspektyvių žmonių, ruošiame studentus ir rezidentus - taigi mokslo plėtra neišvengiama. Nors veikia dar tik trečius metus, Onkologijos mokslo laboratorija, kuri yra instituto sudėtyje, pastaruoju metu itin išplėtė apimtis. Mokslo plėtra reikalinga, norint integruotis į tarptautinę erdvę. Iš šono žvelgiant, gali pasirodyti, kad šiandien atliekami tyrimai neturi nieko bendro su dabar taikomu gydymu, tačiau nežinia, kaip jie pasitarnaus ateityje. Turime ir gerą infrastruktūrą, technologinę bazę, puikią spindulinę terapiją, pozitronų emisijos tomografiją, taip pat patologinę anatominę tarnybą, be kurios šiandien turbūt sunkiai apsieitume. Integracija, kuri vyksta bendrai visoje ligoninėje onkologiniams pacientams sudaro puikias galimybes gauti adekvatų gydymą“, - teigia profesorė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Vida Marija Čigriejienė, vertindama Onkologijos ir hematologijos klinikos pokyčius, ragino jo vadovę nesustoti ir drąsiai siekti užsibrėžtų tikslų. „Prof. Elonai Juozaitytei pavyko suburti stiprią komandą. Pradėta taikyti agresyvi chemoterapija, kuri sergantiems onkologinėmis ligomis pacientams itin reikalinga. Todėl viliuosi, kad netrukus šioje klinikoje bus pradėta ir kamieninių ląstelių transplantacija. Juk turint tokį stiprų chemoterapeutų užnugarį, tai įgyvendinti nebus sunku“, - teigė Seimo narė.
 
Komentaras
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas:


- Apžiūrėjus naujai įrengtą Onkologijos ir hematologijos korpusą susidarė labai geras įspūdis. Juolab žinant ankstesnę šio skyriaus padėtį. Mano sesuo gydytoja ir kaip tik dirba onkologijos srityje, todėl puikiai žinau ankstesnes problemas. Tiesa, iš sveikatos politikų norėtųsi daugiau pasitikėjimo ir dėmesio Kauno medikams. Pavyzdžiui, vertinant valstybinius investicinius projektus skiriamos lėšos kauniečiams, lyginant su Santariškėmis, skiriasi tris kartus. Nesinori, kad būtų kuriamas vienas galios centras. Juk sergamumas onkologinėmis ligomis auga, ir nemažai jų aptinka bei sėkmingai gydo Kauno medikai. Tą puikiai iliustruoja ir statistika. Kaip vertinu ligoninės plėtros planus? Teigiamai. Kaip miesto meras stengiuosi kiek galėdamas padėti. Betarpiškai bendradarbiaujame tiek su klinikų vadovu prof. Renaldu Jurkevičiumi, tiek ir su rektoriumi prof. Remigijumi Žaliūnu.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris