Kongrese pristatytos prostatos ir inkstų vėžio gydymo naujovės

Evelina Machova
2017-06-01
Praėjusią savaitę įvyko ketvirtasis Baltijos šalių kongresas, rengiamas kartu su Europos urologų asociacija. Pasak medikų, tai – puiki platforma keistis žiniomis, naujovėmis, laimėjimais, kuriuos svarbu pritaikyti ir praktikoje.
Mums, Baltijos šalių urologams, tai yra bene vienintelė vieta, kur skaitome ne tik teorinius pranešimus, bet ir mokslinėse sesijose pristatome mūsų pačių vykdomus tyrimus ir jų rezultatus. Mokslinėms sesijoms skiriama pusė kongreso laiko. Šiemet jose dalyvavo ir kolegos iš Baltarusijos“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas.
Kongrese pristatytos prostatos ir inkstų vėžio gydymo naujovės
Ketvirtasis Baltijos šalių kongresas, rengiamas kartu su Europos urologų asociacija, yra puiki platforma keistis žiniomis, naujovėmis. Nuotraukoje – prof. Bobas Djavanas iš Vienos (kairėje) ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Pavyzdys kitiems
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Urologijos klinikos vadovo, Lietuvos urologų draugijos prezidento prof. Mindaugo Jievalto, ketvirtasis Baltijos šalių kongresas, rengiamas kartu su Europos urologų draugija, yra puiki platforma keistis žiniomis, naujovėmis.

 

„Jei neklystu, šiemet dalyvauja keturiolika lektorių. Už tai turėtume padėkoti Europos urologų asociacija, kuri pagelbėjo juos kviečiant. Taip pat, parenkant įdomias ir mums aktualias temas, daug prisidėjo ir Nacionalinis vėžio institutas su prof. Feliksu Jankevičiumi. Mums, Baltijos šalių urologams, tai yra bene vienintelė vieta, kur skaitome ne tik teorinius pranešimus, bet ir mokslinėse sesijose pristatome mūsų pačių vykdomus tyrimus ir jų rezultatus. Mokslinėms sesijoms skiriama pusė kongreso laiko. Šiemet jose dalyvavo ir kolegos iš Baltarusijos“, – sako prof. M.Jievaltas.



Prof. Bobas Djavanas (Viena, Austrija) teigė, jog šis kongresas tampa pavyzdžiu Europai, kaip turėtų būti rengiami tokie renginiai. „Puikiai parinktos pernešimų temos, apgalvotos mokslinės sesijos. Be to, kiekvienas turi galimybę padiskutuoti, kartais gal net ir pasiginčyti“, – sako prof. B.Djavanas.


Požiūris
Estijos urologų draugijos prezidentas A.Kostar:


- Kongresas – puiki galimybė, ne tik pristatyti tyrimus, bet ir dalintis patirtimi su užsienio kolegomis. Mūsų tikslas yra pacientų gyvybės, tačiau atsirandant naujoms technologijoms ar platesniam jau senesnių technologijų taikymui labai svarbu kaštai. Tokios nedidelės šalys kaip Estija, Lietuva ar Latvija turi gerai įvertinti, kiek tai bus efektyvu ir naudinga pacientui ir kiek šalis galės tam skirti lėšų. Kolegų patirtis šiuo atveju ypač vertinga.



Latvijos urologų draugijos prezidentas P.Vaganovs:

- Nors daugeliu atveju tiek taikomos metodikos, tiek požiūris į prostatos vėžio gydymą yra panašūs, neneigsiu, jog po kai kurių pranešimų kilo minčių, ką galėtume greičiau pritaikyti Latvijoje. Kongresas yra puiki galimybė pasitikrinti žinias, praplėsti akiratį. Taip pat labai svarbu, jog jame kasmet skiriamas didelis dėmesys jauniems specialistams, rengiamos ir jų mokslinės varžybos, kur jie pristato pranešimus. Tai – puiki galimybė jaunam specialistui.

 
Švedai pateikė kitokį požiūrį
Profesorius iš Švedijos G.M.Ahlgren pristatė aktualų pranešimą apie prostatos specifinio antigeno (PSA) testavimą. Kaip sako mokslininkai, šis tyrimas daugelyje šalių vertinamas kontraversiškai.Švedai taip pat susiduriame su dideliu prostatos sergamumu ir mirtingumu nuo jo. Tačiau  vykdyti tyrimai atskleidė, kad nepriklausomai nuo to, ar PSA testai viename regione buvo vykdomas aktyviai, o kitame – ne, reikšmingų pokyčių vyrų mirtingumui nuo prostatos vėžio jie neturėjo.
 

„Nenoriu pasakyti, kad PSA tyrimas yra bevertis. Tačiau jį reikia atlikti ne chaotiškai, o PSA rodikliai turi būti geriau reglamentuojami. Priešingu atveju, ką parodo ir mūsų tyrimas, lėšos skiriamos, tačiau rezultatas nepasiekiamas. Vienas variantų, kad šis testavimas turėtų būti atliekamas ne kiekvienam vyrui kas metus ar dvejus, bet tik didesnės rizikos pacientams. PSA testavimas mažina mirtingumą, tačiau kartu tai susijęs ir su hiperdiagnostika. Todėl siūlome, kaip taikant Stokholmo algoritmą, pacientus atrinkti atidžiau“, – sako prof. G.M.Ahlgren.


Kaip žinia, Lietuvoje prieš kelerius metus PSA testavimas buvo atliekamas kas metus, vėliau nuspręsta jį daryti tik kas dvejus. Tai sukėlė nemenką sergančiųjų prostatos vėžiu pasipiktinimą, daugelis teigė, jog taip valstybė taupo lėšas jų sveikatos sąskaita. Prof. M.Jievalto teigimu, kolegų iš Švedijos patirtis – labai įdomi, maža to, tai – puikus įrodymas, kad Lietuva prirėmė teisingą sprendimą dėl PSA testavimo. „Čia turbūt didžiausia problema, kad mes, gydytojai, per mažai pacientams skleidžiame informacijos, kuri būtų paremta naujaisiais tyrimais“, – sako prof. M.Jievaltas.

 
Komentarai
Prof. Kurtas Milleris, Berlyno (Vokietija) Charité universitetinės ligoninės Urologijos klinikos direktorius:


- Ilgą laiką gydant išplitusį prostatos vėžį didelės pažangos nebuvo pasiekta, tačiau prieš keletą metų onkologai gavo naują ginklą – hormonų terapiją, tad dabar jas turime dvi: šią ir anksčiau sukurtą chemoterapiją. Derinant jų preparatus žymiai pagerėjo pacientų, kurie serga išplitusiu vėžiu, išgyvenamumas. Kai kurie tyrimai rodo, kad galimybė jiems gyventi pailgėja nuo metų iki dvejų. Todėl dabar Europos onkologams skirtose gydymo gairėse nurodoma, kad pacientai su išplitusiu prostatos vėžiu turi būti gydomi šių dviejų terapijų deriniu.

Mokslininkai ypač stengiasi, kad atrastų žymenis, pagal kuriuos kiekvienam pacientui galėtų parinkti tikslų gydymą. Dėl atpigusių genomo sekos tyrimų jie tapo prieinami didesniam pacientų skaičiui. Atliekami klinikiniai tyrimai ir analizuojant vadinamąjį genetinį auglio žymenį. Dabar įmanoma nustatyti ir tirti konkrečias pacientų grupes, kurie turi gentinių trūkumų, ir juos gydyti specialiais vaistais, veikiančiais tam tikrą naviko dalį. Toks gydymas jau taikomas sergantiesiems melanoma, plaučių vėžiu. Šis principas pradedamas taikyti ir prostatos vėžiu sergantiems pacientams.
 
Tikiuosi, kad per artimiausius trejus penkerius metus bus įmanoma nustatyti konkretaus ligonio prostatos vėžio susiformavimo mechanizmus ir pagal tai jam bus parenkamas gydymas. Tai – milžiniškas progresas, turint galvoje, kad neseniai visiems, sergantiems tam tikro organo vėžiu, pavyzdžiui, prostatos, buvo skiriami tie patys vaistai.
Individualizuotas gydymas neabejotinai yra medicinos ateitis. Žinoma, dabar sunku pasakyti, ar jis taps auksine kulka, kuri padės išgydyti išplitusiu vėžiu sergančius žmones, tačiau neabejotinai tai bus proveržis gydant vėžį ir padės pasiekti reikšmingų rezultatų.

 
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje dėl vaistų kompensavimo tvarkos šias terapijas ligoniai gali gauti ne kartu, o tik vieną po kitos, todėl dalis sergančių vyrų vienos rūšies vaistų turi įsigyti patys. Tačiau, kaip sako medikai, džiugina faktas, jog turime galimybę skirti pacientams naujausius taikinių terapijos medikamentus. Pavyzdžiui, prieinamas gydymas skystu izotopu radžiu 223, kuris gydo išplitusio prostatos vėžio metastazes kauluose. Šis labai brangus ir Lietuvoje kompensuojamas gydymas ne tik gerina pacientų gyvenimo kokybę, bet ir statistiškai ženkliai padidina pacientų išgyvenamumą.

 
Prof. Aleksandras Volpe, Novaro (Italija) Maggiore della Carita ligoninės Urologijos padalinio valdybos pirmininkas:

- Mano tyrimų sritis – urologinė onkologija ir minimaliai invazinė chirurgija, tačiau greta to labai domiuosi ir inkstų vėžiu. Šią sritį tyrinėju jau beveik dešimtmetį ir todėl kongrese pristačiau tyrimų rezultatus. Kiek žinau, kadangi tenka nemažai bendradarbiauti ir su Lietuvos, ir kitų Baltijos šalių onkologais, inkstų vėžys tarp trijų Baltijos šalių yra aktuali problema. Per savo ne vienerius metus trukusius tyrimus pastebėjau, kad dažnu atveju, kalbant apie inkstų vėžį, kyla klausimas, kam ir kada turi būti atliekama biopsija.
 
Ne paslaptis, kad dažnai biopsijų atliekama per daug arba be reikalo. Todėl pranešime stengiausi išskirti tris momentus, kuomet tikrai ji reikalinga. Pirma, skiriant aktyvų stebėjimą; antra, biopsija reikalinga tuomet, kai planuojame atlikti inksto abliacinę operaciją; trečia, prieš sisteminį gydymą, kai neplanuojama atlikti citoredukcinės operacijos. Mano pranešimo pagrindinė mintis, kad, tarkim, kalbant apie mažus inkstų navikus biopsija reikalinga, jog būtų tiksliai nustatytos piktybinės patologijos. Dažnai tokiais atvejais būna daug gerybinės patologijos, dėl to neatlikę biopsijos imamės švitinimo, kuris tokiais atvejais nelabai naudingas arba be reikalo atliekame abliacijos operacija, kuri kaip ir kiekviena intervencija turi komplikacijų.
 
Kitas labai svarbus momentas – biopsija reikalinga pažengusio vėžio atveju. Kodėl? Nes nuo to priklauso tinkamo medikamento parinkimas. Praktiškai visi vaistai, kurie skirti onkologijai, – brangūs, todėl skirdami gydymą mes, medikai, privalome atsižvelgti į daug aspektų ir taip pat racionaliai skaičiuoti sveikatos apsaugos sistemos lėšas. Be to, parinkimas tikslaus bei individualaus gydymo yra svarbus ir pacientams. Todėl kiekvienu individualiu atveju turime aiškiai žinoti, kam ir kada turi būti skiriama biopsija, nes nuo to priklauso ir tolesnis gydymas. Priešingu atveju, kaštai tik augs, o norimo rezultato nepasieksime.

 
Lietuva bendradarbiauja

Nacionalinio vėžio institutas ne vienerius metus bendradarbiauja su prof. A.Volpe. Šiuo metu institutas vykdo bendrą projektą sergančiųjų inkstų vėžiu aktyvaus stebėjimo programą, keičiasi duomenimis. Tai multicentrinis Europos tyrimas. Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai yra pradėję ne vieną mokslinį tyrimą, siekdami išsiaiškinti didelio inkstų vėžio sergamumo Lietuvoje priežastis. Dalyvauja Jungtinės Karalystės organizuojamame pasauliniame tyrime „Mutografijos projektas: 5 vėžiai, 5 kontinentai“.


Prof. Tapio Visakorpis, Tampere (Suomija) universiteto Prostatos vėžio tyrimų centro vadovas:

- Kalbant apie prostatos vėžį ir sergamumą tarp Suomijos vyrų prostatos vėžys dominuoja. Pusė visų onkologinių ligų, diagnozuojamų vyrams, sudaro būtent šis vėžys ir tai tampa pagrindine sveikatos priežiūros problema. Gera žinia ta, kad pasitelkus šiandienes technologijas ir gydymą dalį pacientų galime išgydyti, tačiau vis dar didelei daliai negalime niekuo padėti. Nerimą kelia ir jaunėjantis sergančių vyrų amžius.
 
Tai tampa iššūkiu tiek mokslininkams, tiek medikams. Jei reikėtų išskirti pagrindinę šiandienos žinutę, mano nuomone, turime visi bendromis jėgomis ieškoti rakto, kaip padėti šiems pacientams, nes tendencijos kol kas tikrai nedžiugina. Dažnai sakoma, kad beveik visi vyrai, kurie suserga prostatos vėžiu, gali būti išgydyti, nes tai – gana dažna liga, tačiau žvelgiant į mirtingumo kreivę matai, kad ši liga įsitaisiusi antroje vietoje tarp vyrų. Pirmoje vietoje yra plaučių vėžys, bet jo galima bandyti išvengti, tarkim, metant rūkyti. Tai – gana lengvas sprendimas, žinoma, priklausantis nuo kiekvieno žmogaus asmeninio pasirinkimo. Sergamumas prostatos vėžiu auga ir kol kas neturime atsakymo, kodėl. Viena, ką galiu pasakyti, kad ateityje vis daugiau vyrų bus diagnozuojamas prostatos vėžys ir išlaidos ligai gydyti taip pat augs. Vadinasi, jau šiandien turime taikyti efektyvesnį gydymą. Kalbant apie prostatos vėžį, kaip ir apie daugelį kitų, kol kas mes tiksliai nežinome, kokios priežastys lemia jo atsiradimą.
 
Kaip bebūtų liūdna, vis daugiau tyrimų įrodo, jog tai susiję ir su bloga sėkme. Nėra jokių galimybių net imtis prevencijos. Žinoma, yra įvairių teorijų, kaip mityba, bet tai labai maži dalykai, kurie neturi įtakos sergamumo žemėlapiui. Ar netolimoje ateityje mokslininkams pavyks atrast, kaip galėtume išvengti prostatos vėžio? Kol kas tuo abejoju. Gydymo galimybės atsiveria platesnės, jei lygintume su tuo, ką turėjome prieš dvidešimt metų, tačiau kiekvienu kartu mes turime gerai įvertinti, kiek agresyvų gydymą galime skirti, kad nepakenktume tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.

 
Lietuvos skaičiai
Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra pati trumpiausia Europoje. Mūsų vyrai gyvena šiek tiek daugiau nei 69 metus, o Europos vidurkis – 78. Statistika, kaip paprastai, negailestinga, tačiau kokios to priežastys?
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2500–3000 naujai susirgusių.
2016 m. nuo prostatos vėžio mirė 561 vyras. 8 iš jų 50-54 metų amžiaus.
Dėl naujų gydymo technologijų prostatos vėžys tapo lėtine liga – Lietuvoje apie 70–80 proc. vyrų po gydymo gyvena ilgiau kaip 15 metų ir jų nereikia daugiau gydyti. Tai reiškia, kad jie pasveiksta.

 

Interviu

Apie kongresą ir pristatytas naujienas L.S. kalbina Nacionalinio vėžio instituto vadovą prof. Feliksą Jankevičių, kuris yra vienas Baltijos šalių urologų kongreso organizatorių. „Labai geri pranešimai, o juos skaitę lektoriai - didžiausių ir geriausių centrų savo srities profesionalai. Turėjome unikalią galimybę sužinoti „best of the best“ informaciją iš pirmų lūpų. Už tai turime būti dėkingi Europos urologų asociacijai“, – sako prof. F.Jankevičius.

- Statistika Lietuvos vyrų atžvilgiu negailestinga – gyvenimo trukmė pati trumpiausia Europoje. Kaip manote, kokios to priežastys?
- Kalbant apie onkologiją, mirtingumas nuo visų onkologinių ligų tarp Lietuvos vyrų yra pats didžiausias Europoje. Taigi vėžys, be abejo, su širdies ir kraujagyslių ligomis prisideda prie trumpos mūsų vyrų gyvenimo trukmės. Tarp onkologinių ligų žudikas numeris vienas – plaučių vėžys. Bet jam nenusileidžia, galima sakyti, mina ant kulnų prostatos vėžys.
 
Lietuva pagal sergamumo prostatos vėžiu rodiklį taip pat pirmauja Europoje. Priežastys kelios. Mes priklausome aukštos prostatos vėžio rizikos šalių grupei. Manoma, turime paveldėtą polinkį, o visų svarbiausia – Lietuvos vyrai pavėluotai kreipiasi į medikus, pavėluotai ieško pagalbos. Nepaisant to, kad Lietuvoje veikia Ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, yra galimybė atlikti PSA testą ir pasitikrinti pas urologą, prostatos vėžio užleistumo rodikliai yra labai aukšti. Užleistumo lygis mažėja, bet mažėjimo tempas yra nepakankamas.

- Viename pranešimų kaip tik kalbėta PSA testus. Kaip vertinate kolegos iš Švedijos G.M.Ahlgren pristatytus rezultatus?
- Pradėkime nuo to, kad PSA testavimas – tema, kuri įvairių specialistų vertinama prieštaringai. Pristatytas pranešimas mums labai svarbus, nes švedai kaip ir mes susiduria su aukštu prostatos vėžio sergamumu bei mirtingumu nuo jo. Jų atlikti tyrimai ir pasiūlyti sprendimai – Stokholmo algoritmas bei daugelis klinikinių veiksnių, kaip selektyviai atrinkti pacientus biopsijai – mums labai įdomūs. Institutas ne vienerius metus intensyviai dirba šioje srityje: ieškome naujų žymenų, kurie padėtų mums selektyviai atlikti biopsijas. Todėl pristatytą pranešimą vertinu kaip labai gerą informacijos šaltinį ir mūsų tolesniems darbams.

- Vienas kongreso pranešėjų kalbėjo ir apie magnetinio rezonanso tyrimo panaudojimą prostatos vėžio diagnostikai. Ar ši informacija Lietuvos onkologams naujiena, o galbūt jau kurį laiką taikoma praktika? 
- Profesoriaus Michiel Sedelaar iš Olandijos, Nijmegeno, laikomo Europos MRT prostatos vėžio Meka, pristatytas pranešimas – aukso vertės. Magnetinio rezonanso tyrimai diagnozuojant prostatos vėžį ir pas mus naudojami vis plačiau. Tačiau mums rūpėjo išsamiau sužinoti jo indikacijas, kaip galima plačiau jį naudoti bei, žinoma, kokie šio tyrimo ribotumai. Aišku, didžiąją informacijos dalį mes jau žinojome, tačiau profesorius Sedelaar sudėliojo akcentus.

Tarkim, šis tyrimas nerekomenduotinas prostatos vėžio stebėsenos programai, tačiau indikacijų tam pastaruoju metu atsiranda vis daugiau. MRT rekomenduojamas atlikti prieš biopsiją tiems pacientams, kurie turi šeiminę anamnezę. 
Tiesa, tam vėlgi reikalingi žymenys, kad būtų patikslinta, kuriems šis tyrimas tikrai reikalingas. Pasaulis vis dažniau naudoja MRT tyrimus sprendžiant biopsijos būtinumą. Nes atliekame daug nereikalingų biopsijų. Tačiau svarbus ir dar vienas aspektas – reikia mokėti skaityti MRT rezultatus. Tam reikalingas bendras Europos centrų sutarimas. Jau dabar organizuojami bendri mokymai, kurie padės mūsų radiologams tyrimus vertinti vakarietiškai.

- Viena konferencijos temų – inkstų vėžys. Kokia situacija Lietuvoje?
- Sergamumo inkstų vėžiu rodikliai Lietuvoje, kaip ir Čekijoje, yra aukščiausi tarp Europos šalių, o mirtingumas – net ir aukščiausias. Kodėl, priežasčių gali būti daug, bet liga paprastai diagnozuojama jau išplitusi. Niekas nežino, kodėl taip yra, kokios priežastys sąlygoja tokią situaciją. Metabolinis sindromas, rūkymas, kiti inkstų vėžio rizikos veiksniai tokie patys daugelyje ne tik Europos, bet ir pasaulio šalių.

- Tai ne pirmas kongresas ir, spėju, dalyvavote visuose anksčiau vykusiuose. Sakoma, kad kalbant apie onkologiją didelio progreso ar, tiksliau, proveržio nėra jau kelerius metus. Tačiau po pristatytų pernešimų tokie teiginiai kelia abejonių. Kaip yra iš tikrųjų?
- Kasmet turime naujienų ir jas aptariame. Svarbu kuo greičiau visas ateinančias naujienas adaptuoti praktikoje. Tiesa, visų jų adaptuoti negali, reikia labai atsirinkti, kas mums geriau, ko mums labiau reikia, kas nuosekliau. Dar ir sveikatos politikams reikia argumentuotai įrodyti, kodėl mums reikalinga viena ar kita technologija, vaistas, metodika, kad tam būtų skiriamas finansavimas. O tam mes turime apsiginkluoti žiniomis, ką ir darome šiuose kongresuose.
 
Šiandien, tarkim, keičiasi prostatos vėžio gydymo koncepcija. Daugiau žinoma apie onkologines ligas, nustatoma, jog vieni vėžiai yra labai agresyvūs, kiti – kliniškai nereikšmingi. Šis žinojimas leidžia mums individualizuoti pacientų ištyrimą ir gydymą. Įsitikinę, kad navikas mažo klinikinio reikšmingumo, vis dažniau pacientui skiriame stebėjimą. Tačiau kyla klausimų: kiek saugus ankstyvųjų kliniškai nereikšmingų navikų stebėjimas, kokie prostatos vėžio aktyvaus stebėjimo kriterijai, kaip nepavėluoti skirti aktyvų gydymą.

- Kalbant apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą, praktiškai kiekvienoje srityje vienas pagrindinių akcentų – finansiniai resursai, tai yra jų stygius. O kaip su onkologija? Gal čia situacija kur kas geresnė?
- Ir taip, ir ne. Palyginti su kitomis Europos valstybėmis skiriamos lėšos vieno onkologinio paciento gydymui labai mažos. Tačiau, nepaisant finansinių pajėgumų, net ir lyginant su kaimynais latviais, mes turime daug pažangių technologijų, prieinamų pacientams. Žinoma, ne viską. Pas mus labai ilgas kelias praeina nuo naujos technologijos atėjimo į rinką iki įkainio nustatymo ir kompensavimo pacientams. Yra ir gerų, ir blogų žinių, bet situacija tikrai nėra tragiška. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris