Kompaktiška rajoninė ligoninė Žemaitijoje

Evelina Machova
2018-06-26
Plungės ligoninės medikai sako, jog artėjančio gydymo įstaigų tinklo optimizavimo proceso nesibaimina. Labiau neramina nežinomybė. Pasak gydytojų, jiems pavyko sukurti kompaktišką rajoninę ligoninę Žemaitijoje, kur teikiamos saugios ir kokybiškos paslaugos.
Kompaktiška rajoninė ligoninė Žemaitijoje
Otorinolaringologas Giedrius Ramanauskas sako, kad darbui dvidešimt pirmame amžiuje norint suteikti kokybiškas ir saugias paslaugas vien specialisto, reflektoriaus ir stalinės lempos nepakanka. Tam reikalinga moderni įranga, be kurios šiandien otorinolaringologo darbas tiesiog neįmanomas.

Stabiliai dirbanti įstaiga
 

„Mes norėtume dalyvauti gydymo įstaigų reformoje, teikti pasiūlymus, kaip būtų galima geriau optimizuoti ligoninių tinklą, nes būdami vietoje geriausiai matome paslaugų poreikį visuomenei. Darbingiausi ir jauniausi žmonės, kuriems ligoninės paslaugų tikrai nereikia, išvažiuoja. Bet lieka vyresnio amžiaus gyventojai, kurie serga keliomis ligomis ir jiems reikia dvigubai daugiau paslaugų nei jaunam žmogui. Nors gyventojų skaičius mažėja, gydymo išlaidos auga. Tačiau senstant visuomenei tai – natūralu“, – sako Plungės ligoninės vadovas Antanas Martusevičius.

 
Kai kalbama apie optimizavimo procesus, dažnai akcentuojama, jog gydymo įstaigos privalo siekti rezultatų, tiksliau, teikiamomis paslaugomis įrodyti, jog yra reikalingos visuomenei. Plungės ligoninėje teikiamos II lygio stacionarinės ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos Plungės ir Rietavo savivaldybių gyventojams. Kaip sako vadovas, strateginis tikslas – gerinti gyventojų sveikatą, mažinti sergamumą ir mirtingumą, prisidėti prie sveikatinimo kultūros puoselėjimo.
 
„Dirbame stabiliai. Esame Vilniaus ir Kauno sveikatos mokslų universitetų internatūros ir rezidentūros bazė. Turime reikiamą rentgenologinę diagnostinę įrangą, šešiolikos pjūvių kompiuterinį tomografą, ką tikrai reta rajoninė ar regioninė ligoninė turi, yra ir branduolinis magnetinis rezonansas, kurio galingumas – iki vienos teslos. Visa tai tam, kad gerėtų paslaugų prieinamumas. Anksčiau traumatologas, įtaręs pacientui menisko plyšimą, siųsdavo jį į Klaipėdą ar Šiaulius. Žmogus pas mus nebegrįžta, nes ten jį ir išoperuoja. Tiesa, paslaugos jis greitai nesulaukdavo, nes kaip ir visur tekdavo palaukti eilėje. Dabar mes patys diagnozuojame ir išoperuojame. Operacinės aprūpintos visa reikiama artroskopine įranga ir turime europinio lygio ambulatorinę reabilitaciją“, – sako A.Martusevičius.

 
Skaičiai
2017 m. atliktos 1 406 operacijos, iš jų – 612 didžiųjų.
Stacionare kasmet gydomi 5 tūkst. pacientų, ambulatorinių konsultacijų skaičius – 70 096.
Atlikti 2 136 kompiuterinės tomografijos tyrimai bei 408 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai.

Ligoninėje funkcionuoja 184 lovos. Šių metų sutartinė suma – 5 024 000
eurų.

 
Radiologijos laborantė Regina Brauklienė sako, kad tiek kompiuterinis tomografijos aparatas, tiek ir magnetinio rezonanso tomografas dirba visu pajėgumu. „Mūsų gydytojai be šios įrangos jau net nebegali dirbti. Tiesa, kompiuteriniu tomografu darome ir angiogramas. Magnetinio rezonanso tyrimo dažniausiai pacientus siunčia traumatologai, atliekame visų sąnarių tyrimus“, - sako R.Brauklienė.

Stipriosios ligoninės pusės
Pasak ligoninės gydytojų, pagrindinis uždavinys – vietoje suteikti reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas rajono gyventojams ir patenkinti būtiniausiųjų poreikį. To siekiama ekonomiškiausiu keliu plėtojant strategines paslaugas: pacientų trumpalaikį stebėjimą, dienos stacionarą, dienos chirurgiją, ambulatorines paslaugas bei reabilitaciją. Šios paslaugos ligoninėje plėtojamos pastaruosius kelerius metus. Kaip sako ligoninės vadovas, sukurtos vizijos laikomasi, o paslaugos puikiai vertinamos ir tarp gyventojų bei duoda įstaigai apčiuopiamos finansinės naudos. Ligoninėje yra ES reikalavimus atitinkanti akredituota klinikinė diagnostikos laboratorija, kuri veikia visą parą.
 
Ligoninė – sėkmingai veikianti rajono lygmens gydymo įstaiga. Direktoriaus pavaduotoja, Reabilitacijos ir palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus vedėja Danguolė Luotienė vardija stipriąsias jos puses: „Smagu, kad per pastaruosius kelerius metus pasipildė chirurgų komanda, tad operacijų atliekama vis daugiau. Pacientai gauna kokybiškas paslaugas vietoje. Be to, čia gera atmosfera, neturėjome jokių rimtų nusiskundimų. Žmogiškieji ištekliai yra svarbiausias bet kokios ligoninės variklis. Esame kompaktiška gydymo įstaiga ir nenorėtume būti reformuoti, nes dėl to nukentėtų plungiškiai. Rajone yra nemažai socialinių problemų ir jos gilėja. Tačiau atrodo, kad sprendimų priėmėjai sostinėje to neįvertina.“
 
Ligoninė įgyvendino ne vieną Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektą: ES lėšomis įgyvendinta ambulatorinių paslaugų slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų plėtra ir kokybės gerinimas bei stacionarių paslaugų optimizavimas. Taip pat vykdoma ir sergamumo bei mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų programa. Medikų teigimu, ji – labai svarbi. Gydytojas kardiologas Liudvikas Petreikis sako, kad pacientų, besiskundžiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, kasdien apsilanko po kelias dešimtis. Todėl šioms ligoms skiriamas ypatingas dėmesys, mat insultas ar infarktas šiandien nusineša daug gyvybių.
 
Pasinaudojant valstybės investicijų programos lėšomis atliktos ligoninės pastato ir patalpų, operacinės rekonstrukcijos bei įsigyta reikalinga medicininė įranga. A.Martusevičius pabrėžia, kad daugelis gerų iniciatyvų nebūtų įgyvendinta, jei ne glaudus bendradarbiavimas su Plungės rajono savivaldybe, Plungės „Rotary“ klubu bei Plungiškių draugija.

Plungės „Rotary“ klubas padėjo ligoninės Reanimacijos skyriui įsigyti modernią pacientų stebėjimo sistemą, kurios rodiklius stebimi centriniame punkte įrengtame kompiuteryje

Infrastruktūra kaime
Nors ligoninės gydytojai sako, jog rengiamo gydymo įstaigų tinklo optimizavimo nesibaimina, nežinomybė, kas gi dabar bus, nėra maloni. O kalbas, kad daugiau paslaugų turi būti telkiama didžiųjų miestų ligoninėse, vertina skeptiškai. Jų įsitikinimu, tuomet paslaugų prieinamumas bus dar blogesnis nei dabar. Net ir šiandien, kai reikia perkelti pacientus į tretinį lygį, tenka, kaip žemaičiai juokauja, įveikti misiją Sibiras ir neįmanomą misiją viename: dažnu atveju vietos tokiems pacientams nėra, nors tretinio lygio pagalba reikalinga.
 
„Aš vis girdžiu kalbas apie optimizavimą, eilių mažinimą, apie skandinaviškos sveikatos sistemos pavyzdžius, bet žinote, ko pasigendu? Rūpesčio pacientais. Mums čia dažnai pagrūmoja, kad ligoninėje guli lengvesnės būklės pacientai. Sako, teikiame socialines paslaugas. Nutinka ir taip, bet nelabai turime kito pasirinkimo. Pavyzdys: tolimiausias mūsų aptarnaujamų pacientų taškas Giliogirio kaimas nutolęs apie penkiasdešimt kilometrų. Palyginkime su skandinavais, kaip pagalba teikiama ten ir pas mus. Taigi, Giliogirio kaime stovi bakūžė, joje krosnis, vanduo iš šulinio, šalia – tvenkinys, tvartas, daržinė malkoms, už jos – nužnikas. Į tokią infrastruktūrą dienos chirurgijos stacionare išoperavus apendicitą grįžta žmogus.
 
 Įsivaizduokite, kad žiema, vadinasi, jam reikia nueiti į daržinę parsinešti malkų, kad namuose būtų šilta, iš šulinio parsinešti geriamojo vandens, iš tvenkinio – kibirą apsiprausti. Net ir po dienos operacijos žmogui nerekomenduojama nieko sunkaus kelti. Skandinavijoje gi žmogus grįžta į šiltą butą arba namą, kuriame yra karštas vanduo. Kitą dieną jį apžiūrėti ateina slaugytoja, trečią – gydytojas. Klausimas, kas valstybei pigiau – ligos komplikacijos grąžinus žmogų į bakūžę ar dar dieną, kad jis pabūtų ligoninėje? Nes sveikimo procesas labai priklauso ir nuo pooperacinės priežiūros“, – sako A.Martusevičius.

 

Šių metų planai
Kaip ne kartą pabrėžė gydymo įstaigos vadovas, rajono savivaldybė nemažai prisideda prie ligoninės infrastruktūros ir paslaugų prieinamumo gerinimo. Šiems metams savivaldybė skyrė 165 500 eurų „Saugios ir sveikos aplinkos kūrimo programai“. 5 tūkst. eurų bus skirta nedraustų Plungės rajono savivaldybės gyventojų sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, gydymui bei reikiamiems medikamentams įsigyti. 10 500 skirta gydytojų rezidentų studijoms apmokėti.
40 tūkst. numatyta dantų gydymo ir silantavimo programoms. 110 tūkst. eurų blaivyklos paslaugoms teikti. Planuojama šalia ligoninės Priėmimo skyriaus nupirkti modulinį namelį ir čia teikti blaivinimo paslaugas.


Apie „nepakankamą darbo krūvį“
A.Martusevičius pripažįsta, kad kaip ir kiekviena gydymo įstaiga ligoninė turi silpnų pusių, viena jų – specialistų trūkumas. „Žinoma, jų trūksta visur, ne tik rajonuose. Bet čia problema jaučiama labiausiai, nors kartu su savivaldybe investuojame į jaunus specialistus apmokėdami jų rezidentūros studijas arba skiriame stipendijas. Kasmet taip prisitraukiame po kelis jaunus medikus. Tiesa, kuo toliau, tuo sunkiau, mat jaunimas girdi kalbas apie tinklo optimizavimą ir gerai pagalvoja prieš sutikdami su pasiūlymu, mat vis netyla kalbos, kad rajone bus uždaromos gydymo įstaigos“, – sako ligoninės vadovas. O darbo medikams tikrai netrūksta, svarbu, kad būtų noro dirbti. Štai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus medikai per dieną vidutiniškai sulaukia 60 pacientų.
 
Tiesa, ligoninės chirurgai sako kartais sulaukiantys kolegų, dirbančių didmiesčiuose, priekaištų, kad operuoja tuos pacientus, kuriuos reikėtų siųsti jiems. Pavyzdžiui, ligoninėje atliekamos fibrokolonoskopijos. Aptikus polipą tos pačios procedūros metu chirurgas jį išpjauna. Mėginį išsiunčia tyrimams į Patologijos centrą Vilniuje. Pasak medikų, taip taupomas pacientų laikas ir sveikata, mat šiai procedūrai kiekvieną pacientą reikia paruošti, skirti narkozę ir pats tyrimas nėra labai malonus. Be to, taupomos ir valstybės lėšos. Mat aptikus polipą, jei jo iš karto neišpjauni, visą procedūrą pacientui tenka kartoti didesnėje ligoninėje.
 

Chirurgijos skyriaus vedėjas Brūno Aleknavičius į teiginius, kad rajone dirbantiems chirurgams trūksta kompetencijos, tik šypteli: „Klaipėdoje tokias operacijas atlikinėjau penkiolika metų, negi pradėjęs dirbti Plungėje tas kompetencijas praradau?“

 
„Nesiimame to, ko tikrai negalime padaryti. Pacientui visuomet pasakome, ką galime padaryti ir kad jis turi teisę spręsti, kur nori būti operuojamas. Man, kaip chirurgui, darbo rajone netrūksta. Pradėjau darbą nuo pusės devintos: padariau endoskopijas, per keturiasdešimt minučių pašalinau keturis polipus iš storžarnės. Pacientas turi dar ir kardiologinių problemų, tad atvejis sudėtingas. Pabaigęs su endoskopijomis, maždaug penkiolika po vienuolikos, ruošiausi į operacinę, kur laukė keturios operacijos“, – sako B.Aleknavičius.

 
„Sąlygos įstaigoje labai geros. Mane daktaras jau antrą kartą iš mirties išgelbėja. Jei neliktų ligoninės, nu tai kas te kur važiuos? – žemaičiuoja plungiškis pacientas. – Kas tokius atstumus po šešiasdešimt kilometrų važiuos, kas ten priims tose didelėse ligoninėse? Važiavau kartą, bet prieš tai dar du mėnesius eilėj laukiau. Kol sulauksi pagalbos, žmogus ir numirti gali. Polipus man reikėjo iš žarnyno šalinti. Gydytojas viską vietoj padarė. Ar gal būt geriau?“
 
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Aivaras Dovydaitis sako, jog kalbos dėl per mažų krūvių – nepagrįstos. „Krūvis – didelis. Dirbame du anesteziologai, kasdien vidutiniškai atliekame po dvylika anestezijų. Darbo intensyvumas panašus kaip ir didesnėje ligoninėje, skirtumas tik tas, kad tam pačiam anestezijų skaičiui jie turi keturis specialistus. Šiandien perkelti ne „klasterinį“ pacientą į didesnę gydymo įstaigą sudėtinga. Gal vis dėlto vertėtų planines nesudėtingas operacijas telkti mažesnėse ligoninėse, idant trečio lygio įstaigos būtų laisvesnės ir pacientai, kuriems tikrai reikalinga tokio lygio pagalba, paslaugas gautų nedelsiant“, – sako A.Dovydaitis.

Pasak medikų, ligoninėje teikiamas visas spektras ambulatorinių reabilitacijos paslaugų. Tačiau paklausiausias – baseinas: norinčiųjų dalyvauti įvairiose mankštose jame netrūksta. Beje, mankštose lankyti raginami ir medikai, kad stiprintų sveikatą.

Kuriamos geros sąlygos
Plungės ligoninė aprūpinta modernia diagnostine įranga, kurios pagalba galima sėkmingai diagnozuoti įvairias ligas. Reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje įrengta antrinio stebėjimo sistema. Tyrimams atlikti naudojama ir spalvota ultragarsinė sistema, vaizdo endoskopinė aparatūra. Operacijų metu gydytojai gali naudotis mobiliuoju telerentgenu, laparoskopine ir artroskopine įranga. Tiesa, kaip pastebi A.Martusevičius, kai kuriems atsinaujinimams pastūmėjo ligoninėje pradėję dirbti jauni specialistai. Prieš dvejus metus įsidarbinusio plungiškio otorinolaringologo Giedriaus Ramanausko siūlymu buvo atnaujinta visa LOR įranga. Pokyčiai išėjo į naudą, o paslaugų kokybė pakilo į aukštesnį lygį.
 
„Aš – plungiškis, baigiau čia internatūrą, dar studijuodamas vasaros praktikas atlikau Chirurgijos skyriuje. Didelėje ligoninėje už tavęs visada stovi patyręs gydytojas. Čia esi vienas ir daugelį operacijų atlieki pirmą kartą. Pradžioje buvo baisoka, bet tuos barjerus įveikiau ir manau, kad mums neblogai sekasi“, – sako G.Ramanauskas.
Prieš aštuonerius metus Plungės ligoninėje įsidarbino ir chirurgas Audrius Janėnas. „Vilniuje dirbdamas greitosios pagalbos ligoninėje per metus atlikdavai tik septyniasdešimt operacijų. Savo ruožtu Plungėje vos per metus dviese padarėme devynis šimtus operacijų. Taigi gavau geresnes darbo sąlygas nei Vilniuje ir sutikau. Esu pilvo chirurgas, proktologas. Patiko, kad pasakęs, jog siūlomas atlyginimas – mažas, iš ligoninės vadovo neišgirdau tipinės frazės: „Kiek trūksta, susirinksi iš pacientų“. Tai ne kartą teko išgirsti iš kitų vadovų. Kuo baigėsi derybos dėl atlyginimo? Sutarimu, kitaip vargu ar čia dirbčiau aštuntus metus“, – sako A.Janėnas.
 
Prieš šešerius metus visiškai renovuotas Ambulatorinės reabilitacijos skyrius, kur teikiamos antro lygio ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos sergantiesiems judamojo ir atramos aparato pažeidimų bei nervų sistemos ligomis. Įrengtas baseinas, veikia povandeninio masažo, purvo vonios, atliekamos įvairios terapijos procedūros. Kineziterapijos salė aprūpinta reikiama įranga, paslaugos pacientams teikiamos ir individualiai. Taip pat yra ir druskų kambarys, itin paklausus tarp rajono gyventojų. Pasak skyriuje dirbančių medikų, į Plungės ambulatoriją užsuka ne tik susirgusieji, bet ir plungiškiai, besirūpinantys savo sveikata.

 
Ekonomiški sprendimai
Prieš trejus metus suprojektuota ir įrengta saulės kolektorių sistema, skirta karštam vandeniui ruošti ir akumuliuoti vandens šildytuvuose. „Įrengę saulės kolektorius vandens šildymui kasmet sutaupome apie dvylika tūkstančių eurų. Be to, kasmet dėl įvairių profilaktinių darbų negalėjome beveik mėnesį teikti reabilitacijos paslaugų. Dabar tai daroma nepertraukiamai. Gegužės – rugpjūčio mėnesiais saulės kolektorių sistema pagamina šilumos kiekį, reikalingą pašildyti gydomąjį baseiną ir paruošti karštą vandenį pagrindiniame ligoninės pastate“, – sako Ūkio skyriaus vedėjas Stepas Petrauskis.


Bendradarbiauja su kauniečiais
Ne vienerius metus gydymo įstaigą globoja Plungiškių draugija, į kurią įeina ir nemaža dalis žymių medikų, pavyzdžiui, Remigijus Žaliūnas, Juozas Pundzius, Rimantas Benetis, Šarūnas Mačinskas ir daugelis kitų. Šie medicinos korifėjai kasmet atvažiuoja pasidalinti žiniomis su Plungės ligoninės medikais. Prieš vienuolika metų tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Plungės ligoninės buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Taigi, kasmet kauniečių gydytojų delegacija atvyksta į Plungę, skaito paskaitas kolegoms, konsultuoja pacientus, o vėliau susitinka ir su Plungės moksleiviais, ketinančiais rinktis medicinos studijas. Kaip sako A.Martusevičius, LSMU rektorius yra minėjęs, kad, palyginti su kitais miesteliais, stojančiųjų į mediciną skaičius iš Plungės yra vienas didžiausių.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris