Klaipėdos universitetinė ligoninė orientuojasi į sudėtingų ligų gydymą

Deimantė Zailskaitė
2014-10-02
Nuo didžiųjų šalies gydymo įstaigų nė per žingsnį neatsiliekanti Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) gali didžiuotis ne tik puikia materialine baze, leidžiančia atlikti pačias sudėtingiausias operacijas, bet ir aukščiausio lygio profesionalais. Kalbant apie šioje ligoninėje vis stiprėjančią pilvo chirurgiją, pasaulines ir šalies tendencijas nuolat stebinti ligoninės vadovybė mato galimybių, kaip dar labiau pagerinti paslaugas pacientams.
Klaipėdos universitetinė ligoninė orientuojasi į sudėtingų ligų gydymą
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai: (iš kairės): Chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Saulius Jurevičius, abdomalinės chirurgijos gydytojas Feliksas Grigalauskas, Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius, abdomalinės chirurgijos gydytojai Vaidotas Turskis ir Albinas Tamošiūnas.

Pacientai atvyksta iš visos šalies
Šiuo metu Vakarų Lietuvoje visavertis ištyrimas, gydymas ir pooperacinis stebėjimas, sergant virškinimo ir endokrininių organų onkologinėmis ligomis, galimas tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
„Skrandžio vėžio atvejų, kaip ir civilizuotame pasaulyje, mažėja, o skydliaukės vėžio atvejų - priešingai: per pastaruosius dešimt metų padaugėjo net aštuonis kartus,“ - šių dienų tendencijomis dalijasi Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Šlepavičius.
Į Klaipėdą pacientai atvyksta ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų – Kauno arba Vilniaus. „Tai parodo, kad esame toli pažengę tiek moksliniu, tiek technologiniu požiūriu. Esame universitetinė ligoninė, tad labiausiai ir orientuojamės į sudėtingų ligų ar traumų gydymą“, - skyriaus galimybėmis pasidžiaugė A.Šlepavičius.
Klaipėdos universitetinė ligoninė yra didžiausias traumų centras Vakarų Lietuvoje.
Kaip akcentuoja A.Šlepavičius, ligoninėje dirbama pagal specialią sistemą, adaptuotą iš JAV: tik pranešus, jog į ligoninę atvežamas avarijoje sužalotas pacientas, visi budintys medikai susirenka specialiame konsiliume ir, įvertinę ligonio susižalojimo pobūdžius, priima tyrimo ir gydymo planą.
 
Stipri kepenų chirurgija
Pastaraisiais metais KUL ypač pasistūmėta gydant metastazavusį ir pirminį kepenų vėžį.
„Mūsų ligoninėje suburta gera medikų komanda, yra infrastruktūra, reikalinga tokioms operacijoms. Jų metu naudojami modernūs aparatai, pavyzdžiui, ultragarsinis kepenų pjovimo aparatas (CUSA, kepenų pjovimo aparatas, naudojant vandens srovę (WaterJet).
Kepenų chirurgijoje galima pašalinti didelę dalį kepenų, bet, kad pacientas išgyventų, turi likti mažiausiai 20 procentų likutinio kepenų tūrio. Prieš operaciją jis suskaičiuojamas. Kai yra per mažas, invazyvūs radiologai embolizuoja kepenų vartų kraujagysles. Tai leidžia prisiauginti reikalingą kepenų tūrį. Tiems ligoniams, kurių dėl vėžio išplitimo operuoti nebegalima, padeda invazyvūs radiologai. Jie embolizuoja (užkemša) vėžį maitinančias arterijas ir toks vėžio židinys sunyksta“, - pasakojo A.Šlepavičius.
Jeigu dėl sunkių gretutinių ligų, vyresnio amžiaus ar kitų priežasčių negalima pašalinti kepenų auglio, pasitelkiama radiotermodestrukcijos pagalba. Šis metodas jau taikomas daugiau nei dešimt metų. „Šiemet seną japonišką „Olympus“ aparatą pakeitėme į gerokai modernesnį Pietų Korėjoje pagamintą naujos kartos aparatą. Jis leidžia ypač tiksliai kontroliuojant ultragarsu sunaikinti net mažiausius kepenų auglius, nepažeidžiant sveikų kepenų audinio.
Šių laikų chemoterapija ypač padeda gydyti storosios žarnos vėžio išplitimą kepenyse. Visais atvejais darbas yra kolektyvinis- multidisciplininis“, - pasakojo specialistas.
KUL buvo viena pirmųjų, prieš keletą metų pradėjusi taikyti citoredukcines operacijas su hipertermine pilvo ertmės organų chemoterapija (HIPEC). „Šis metodas visiškai vėžio neišgydo, bet leidžia stipriai pagerinti pacientų gyvenimo trukmę ir kokybę“, - sakė A.Šlepavičius.

Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriuje sėkmingai taikomos viso skrandžio pašalinimo operacijos dėl skrandžio vėžio. Taip pat šiuolaikiniais metodais gydomos ir nutukimo problemos.

Chirurgijos klinikoje - pastiprinimas
Pagal atliekamų operacijų skaičių, KUL šalyje yra tarp pirmaujančiųjų. Šioje ligoninėje per metus atliekama net 27 tūkstančiai operacijų.
„Dabar, kai prie kolektyvo prisijungė du medikai iš Santariškių, taip pat pajėgų centralizavimas, šiemet įsteigus Anestiozologijos ir reanimatologijos kliniką, dar labiau sustiprino chirurgijos grandį, tikimės, kad suteiksime dar geresnes paslaugas mūsų pacientams“, - apie nuolatinį tobulėjimą pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas chirurgijai Eugenijus Zalagėnas.
„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - didžiausia chirurgijos klinika Vakarų Lietuvos regione, turinti daugiausiai gydytojų. Dėl to galima atlikti ne tik didžiulį spektrą operacijų, bet chirurgai turi galimybę specializuotis kurioje nors vienoje srityje ir tapti tos srities geriausiais specialistais“, - ligoninės potencialu džiaugėsi iš sostinės į uostamiestį atvykęs doc. dr. Paulius Žeromskas, vadovaujantis Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikai.
„Matau šioje ligoninėje aukščiausios kvalifikacijos darbo potencialą“, - antrino nuo rugsėjo pradžios į ligoninės kolektyvą įsiliejęs Chirurgijos skyriaus vadovas dr. Saulius Jurevičius, įspūdingoje profesinėje biografijoje galintis didžiuotis atlikta kasos transplantacija. Kaip žinia, Lietuvoje tokią sudėtingą operaciją be jo yra atlikęs tik dar vienas chirurgas!
 
Vienintelis kelias - multidisciplininiai konsiliumai
KUL Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikoje per metus gydoma per   4 tūkst. pacientų.
Per metus atliekama tiek sudėtingų pilvo organų operacijų, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir pagal tarptautinius standartus, ši klinika atitinka labai intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus.
„Mūsų ligoninėje onkologiniai pacientai yra aptariami multidisciplininiame konsiliume. Jame dalyvauja gydytojai chemoterapeutai onkologai, radioterapeutai onkologai, radiologai, invazyvūs radiologai, patologai, chirurginio profilio gydytojai ir kiti specialistai, kurie specializuojasi gydant vėžį. Konsiliumo metu nustatomas gydymo eiliškumas. Kartais tam, kad žmogus išgyventų, tradiciniai gydymo metodai nėra tinkami. Pavyzdžiui, 75 metų žmogus serga vėžiu ir negali valgyti, tačiau jis serga dar ir kitomis gretutinėmis ligomis. Medikai turi įvertinti visas aplinkybes ir apsispręsti, ar šalinti vėžį, ar geriau parinkti mažesnės apimties ir šiam pacientui nerizikingą operaciją, po kurios jis galės valgyti, nors vėžys ir nebus pašalintas“, - pasakojo P.Žeromskas.
Pasak jo, multidisciplininiai konsiliumai - vienintelis pripažintas kelias civilizuotose šalyse. Jis leidžia pasiekti maksimalų onkologinių pacientų išgyvenamumą ar pasveikimą.
Taip pat klinikoje atliekamos ir kelių organų šalinimo operacijos vienu metu. Gana dažnai pacientą kartu operuoja įvairių specialybių gydytojų komanda. Tokias operacijų apimtis ir galimybes turi vos kelios šalies ligoninės.
„Klinikoje plėtojama kelių sričių chirurgija. Minimaliai invazinės operacijos per natūralias angas: TEO metodika - didelių tiesiosios žarnos gerybinių auglių šalinimas per išangę, endoskopinis polipų šalinimas, tulžies latakų operacijos. Iš naujovių galima paminėti argono dujų koaguliaciją, stabdant kraujavimą dėl radiacinio proktito, retroperitoninį kasos pūlinių drenavimą. Manau, kad netolimoje ateityje bus pradėta taikyti ir funkcinė koloproktologija“, - pasakojo P.Žeromskas.
 
Urologijos srityje - didžiulis šuolis 
Jau septyneri metai iš eilės KUL Chirurgijos departamento Urologijos skyriuje kasmet didėja atliekamų operacijų skaičius.
Šio skyriaus vadovo Raimundo Venckaus nuomone, tai lemia ne tik gerėjanti diagnostika, bet ir tai, jog vis daugiau pacientų renkasi būtent šios ligoninės urologijos specialistus.
„Nė kiek neatsiliekame nuo pagrindinių šalies tretinio lygio ligoninių. Taikydami naujausius medicinos mokslo laimėjimus atliekame visas urologijos srities operacijas: onkologines, taip pat akmenligės, gerybinės prostatos hiperplazijos, uroginekologines operacijos“, - skyriaus veiklą pristatė R.Venckus.
Per metus šiame skyriuje įprastai guli 2-2,5 tūkstančių pacientų. 80 proc. jų taikomas operacinis gydymas arba kitos reikalingos procedūros.
Per pastaruosius trylika metų, kai R.Venckus dirba šioje srityje, urologijos srityje įvyko didžiulis šuolis. „Gerokai vėliau, nei pilvo chirurgijoje, urologijoje buvo pradėta taikyti laparoskopija. Visgi mūsų ligoninės urologai šį metodą sėkmingai taiko jau septynerius metus. Buvome pirmieji Klaipėdos krašte, šlapimo takų akmenligei gydyti pradėję naudoti ekstrakorporinės litotripsijos aparatą, kuris akmenį žmogaus viduje padeda suskaldyti be intervencijos. Šiuo aparatu mūsų skyriuje kasmet atliekama daugiau nei 200 operacijų, - pasakojo Urologijos skyriaus vedėjas.
KUL urologai ne tik diagnozuoja, bet ir atlieka visas įmanomas prostatos ir šlapimo pūslės ar inkstų vėžio šalinimo operacijas.
„Onkologijai būtinas kompleksinis gydymas, todėl labai svarbu, kad mūsų ligoninėje vienu metu galima taikyti visus reikalingus gydymo metodus: ir operacinį, ir chemoterapinį, ir spindulinį gydymą. Tai mūsų ligoninės išskirtinumas, - tvirtino Urologijos skyriaus vedėjas.
Taip pat medikas priminė, kad nuolatinis rūpinimasis sveikata - geriausia profilaktinė priemonė išvengti mirtinų vėžio atvejų. Todėl nuo 50 metų kiekvienam vyrui rekomenduojama bent kartą per metus apsilankyti pas urologą.
„Visiško pasveikimo tikimybė labai didelė ir laiku nustačius inkstų vėžį. Jis dažniausiai aptinkamas atsitiktinai, atliekant vidaus organų echoskopiją. Jei auglys nedidelis, kartais nereikia net pašalinti inksto. Operacijos atliekamos laparoskopu, be pjūvių, - pasakojo urologijos specialistas.
R.Venckus pasidžiaugė, kad pamažu pavyksta išsklaidyti liaudyje populiarų mitą, jog urologai yra vyrų ligų gydytojai, o moterims esą pakanka ginekologų.
„Uroginekologija susijusi su moterų šlapinimosi sutrikimais dėl tarpvietės organų nusileidimo. Ginekologai šiuo atveju nelabai gali padėti, o ir nemažai moterų dažnai neišdrįsta su medikais kalbėti tokia subtilia tema. Pagalba šlapimo nelaikančioms moterims - mūsų skyriuje seniai ne naujiena, greičiau rutina. Tereikia, kad moterys kreiptųsi ir palengvinsime jų gyvenimą“, - kalbėjo R.Venckus.
„Jau kelerius metus pacientėms dėl šlapimo nelaikymo sėkmingai taikome naują efektyvų gydymo bū-dą - pošlaplinio raiščio implantaciją, kitaip dar vadinamą TOT operaciją. Tai minimaliai invazinė operacija, per kurią padaromi du labai maži, apie pusės centimetro ilgio, pjūviai kirkšnyse ir vienas pjūvis makšties priekinėje sienelėje. Po šlaple įvedamas raištis, kuris ją pakelia ir taip sulaiko šlapimą. Operacijos sėkmė siekia daugiau nei 90 proc. atvejų“, - pasakojo R.Venckus.
 

Mokslo ir praktikos sintezė
„Mokslas medicinoje itin svarbus, nes tik nuolat tobulėjant galima taikyti efektyviausius gydymo metodus. Šiuo metu keli mūsų klinikos medikai ruošiasi gintis disertacijas Vokietijoje, keli pareiškė norą atlikti mokslinius tyrimus pačioje ligoninėje. Planuose - šios ligoninės medikams surengti kuo daugiau mokslinių konferencijų. Tam planuoju pasitelkti ir Santariškių ligoninės pavyzdį, kai kone kiekvieną dieną medikai darbo metu išklauso keliolika minučių užtrunkančius mokslinius pranešimus. Savišvieta mediko darbe - įprasta kasdienybė“, - planais dalijosi P.Žeromskas.
Jam antrindamas E.Zalagėnas, taip pat akcentavo, kad vienas ligoninės tikslų - mokslą dar labiau susieti su praktika, kad pacientams ligoninė išliktų patraukli. Šiuo metu ligoninėje dirba dvidešimt šeši mokslo daktarai.
„Šiuolaikinio gydymo dėka sulaukiame gerų rezultatų: pratęsiama sunkiai sergančiųjų gyvenimo trukmė, gerėja jo kokybė. O tai ir yra svarbiausia mūsų darbe“, - akcentavo E.Zalagėnas. 

 
Dosjė
Paulius Žeromskas
Medicinos mokslų daktaras, docentas, Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vadovas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Nuo 2014 m. balandžio dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Nuo 1994 m. dirbo chirurgu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos klinikoje, nuo 2004 m. dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, nuo 2010 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas.
1990 m. baigė Kauno medicinos akademiją, 1999-2000 m. studijavo doktorantūroje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Stažuotės: Jeilio universitete (JAV), Diuseldorfo Heinrich Heine universitete (Vokietija), Graco medicinos universitete, Zentrum KH St.Elisabeth Viena (Austrija).
Mokslinė ir mokymo veikla: 2000 m. apginta disertacija tema „Skydliaukės dydžio ir jos likučio po operacijos nustatymas“ ir suteiktas biomedicinos mokslų daktaro laipsnis. Kartu su kolega studentams ir rezidentams išleido du vadovėlius.
Ekspertinė veikla: nuo 2003 iki 2014 metų buvo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos ir chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovas.
Kita veikla: Lietuvos ir Europos koloproktologų draugijos narys.


Algirdas Šlepavičius

Medicinos mokslų daktaras, Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba nuo 1981 metų. Darbo sta-
žas - 33 metai. Nuo 2005 metų Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas. 2008 metais Vilniaus universitete apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Specializuojasi endokrininėje, kepenų, tulžies latakų ir kasos chirurgijoje. Laparoskopinės storosios žarnos ir kasos chirurgijos pradininkas Lietuvoje. Pirmas Lietuvoje pradėjo taikyti minimaliai invazines prieskydinių liaukų auglių operacijas ir įdiegė į klinikinę praktiką intraoperacinį parathormono monitoringą.
Lietuvos chirurgų asociacijos narys, Europos endokrininių chirurgų draugijos narys, Pasaulinės Hepatopankreatobiliarinių chirurgų draugijos narys.
Stažavosi Klivlendo ir Mayo klinikose, Klivlendo universiteto klinikose JAV, Milano Nacionaliniame vėžio centre, „Humanitas“ instituto klinikose ir Pisos universiteto klinikose Italijoje, Tel Avivo universiteto klinikose Izraelyje, Eseno ir Jenos universitetų klinikose Vokietijoje, Karlskronos ligoninėje Švedijoje, Bordo universitetinės ligoninės klinikose Prancūzijoje, Liverpulio Aintree universiteto klinikose Anglijoje, San Peterburgo gydytojų tobulinimosi institute Rusijoje.

Raimundas Venckus

Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas.
Urologijos rezidentūrą baigė 2001 metais ir pradėjo dirbti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Gydytojo urologo stažas -13 metų. Nuo 2008 m. urologijos skyriaus vedėjas.
Laparoskopinės urologijos pradininkas Vakarų Lietuvoje, atliko daugiau nei šimtas urologinių laparoskopinių operacijų. Vyrų šlapimo nelaikymo operacinio gydymo pradininkas Vakarų Lietuvoje. Lietuvos urologų ir Lietuvos uroginekologų draugijų narys.
Stažavosi Vokietijoje - vyrų šlapimo nelaikymo chirurginis gydymas, Prancūzijoje, Strazbūre – laparoskopinės urologijos, Graikijoje, Patras universitetinėje ligoninėje – endourologinė chirurgija. Paskelbta daugiau nei 20 straipsnių periodiniuose Lietuvos leidiniuose.
Pagrindinės darbo kryptys – endourologija, laparoskopinė urologija, onkourologija, uroginekologija, šlapimo nelaikymo chirurgija.

Saulius Jurevičius

Medicinos mokslų daktaras, Chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Nuo 2014 metų rugsėjo dirba Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgijos skyriaus vedėjas, abdominalinės chirurgijos gydytojas.
1990 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
1994 m. baigė Bendrosios chirurgijos rezidentūrą Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Nuo 1993 iki 2014 metų dirbo abdominalinės chirurgijos gydytoju Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre. Pagrindinės chirurginės veiklos sritys – kepenų, kasos transplantacija, kasos chirurgija, pilvo ertmės onkologinė chirurgija.
2008 m. suteikta Norvegijos gastroenterologinės chirurgijos licencija.
Nuo 2009 iki 2013 m. studijavo doktorantūroje Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 2013 metais apsigynė medicinos daktaro disertaciją ,,Lėtinio pankreatito chirurginio gydymo būdų ir gyvenimo kokybės lyginamasis vertinimas“.
Nuo 2006 iki 2010 m Lietuvos minimaliai invazinės chirurgijos draugijos valdybos narys, Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos narys, Lietuvos gastroenterologų draugijos narys.
Aštuonių mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio žurnaluose bendraautorius.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris