Klaipėdos universitetinė ligoninė nenusileidžia didžiausiems šalies centrams

Evelina Machova, Ana Daukševič
2014-07-31
„Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba kompetentingi specialistai, kurie atlieka aukščiausio lygio operacijas. Gydymo įstaigoje sutelkti kvalifikuoti specialistai, kurių pagrindinis tikslas – padėti pacientams kuo greičiau pasveikti“, - sako Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Klaipėdos universitetinė ligoninė nenusileidžia didžiausiems šalies centrams
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje apsilankę garbūs svečiai – ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius (dešinėje) ir Klaipėdos miesto meras (viduryje) - susipažino su gydymo įstaigoje teikiamomis paslaugomis, jų mastais ir įsitinkino, jog ligoninė pacientams teikia kokybišką gydymą. Gydymo įstaigą svečiams aprodė jos vadovas prof. Vinsas Janušonis.

Valdoma gerai
Praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdos universitetinė ligoninė sulaukė garbių svečių – gydymo įstaigoje apsilankė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Politikas, apžiūrėjęs ligoninės patalpas bei pabendravęs su specialistais, gero žodžio negailėjo. „Kai atvyksti, pamatai, išklausai – tikrai ši ligoninė yra labai aukšto lygio. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba kompetentingi žmonės, kurie atlieka aukščiausio lygio operacijas. Tai, kas čia atliekama, turi išlikti. Vadybine prasme, ligoninė valdoma gerai. Šis vizitas paliko man labai gerą įspūdį. Pirmiausia dėl to, kad čia sutelkti kvalifikuoti specialistai, kurių pagrindinis tikslas – padėti pacientams kuo greičiau pasveikti“, - sakė A.Butkevičius. Politikas taip pat užsiminė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra pajėgi teikti neurochirurgijos paslaugas, todėl jos turimo potencialo griauti nereikėtų. „Reformos turi vykti, tačiau jos privalo būti pamatuotos. Klaipėdos universitetinė ligoninė atlieka daug neurochirurginių operacijų, turi modernią įrangą“, - teigė A.Butkevičius.
 
Puikus materialinis aprūpinimas
„Visų pirma Klaipėdos universitetinė ligoninė yra daugiadisciplininė ligoninė, turinti labai gerą materialinį aprūpinimą, kuris leidžia gydytojams imtis net ir sudėtingiausių operacijų. Pavyzdžiui, onkologiniai ligoniai gali vienoje vietoje gauti visą reikiamą gydymą, pradedant chirurgija, baigiant chemoterapija. Mūsų ligoninėje visi onkologiniai pacientai yra aptariami multidisciplininiame konsiliume. Jame dalyvauja gydytojai chemoterapeutai onkologai, radioterapeutai onkologai, radiologai, invazyvūs radiologai, patologai, chirurginio profilio gydytojai ir kiti specialistai, kurie specializuojasi gydant vėžį. Šio konsiliumo metu nustatomas gydymo eiliškumas. Po operacijų visi ligoniai yra stebimi. Esant reikalui, situacija pakartotinai aptariama multidisciplininiame konsiliume, koreguojamas gydymas. Tai yra vienintelis kelias, pripažintas ir naudojamas civilizuotose šalyse. Jis leidžia pasiekti maksimalų onkologinių pacientų išgyvenamumą ar pasveikimą. Tokių daugiaprofilinių ligoninių Lietuvoje nėra daug. Tarkim, pilvo chirurgija ir onkologija vienu metu atliekama tik Kaune, Vilniuje ir pas mus“, - vardija Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinikos vedėjas doc. dr. Paulius Žeromskas.

Visapusiškas ištyrimas ir gydymas
Šiuo metu Vakarų Lietuvoje visavertis ištyrimas, gydymas ir pooperacinis stebėjimas sergant virškinimo ir endokrininių organų onkologinėmis ligomis yra galimas tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Pasak čia dirbančių medikų, per pastaruosius metus buvo ypač pasistūmėta gydant pirminį ir metastazavusį kepenų vėžį.

Svarbią vietą gydant onkologines ligas užima chirurgija. Pagal atliekamų operacijų skaičių Klaipėdos universitetinė ligoninė šalyje yra tarp pirmaujančiųjų. Gydymo įstaigoje operuojami visų lokalizacijų gerybiniai ir piktybiniai augliai.
Onkologinių pacientų chirurginiam gydymui ligoninėje taikomi naujausi gydymo metodai.
„Šiuolaikinio gydymo dėka sulaukiame gerų rezultatų: pratęsiama sunkiai sergančiųjų gyvenimo trukmė, gerėja jo kokybė. Citoredukcinė operacija ir intraoperacinė hiperterminė intraperitoninė chemoterapija (HIPEC) atliekama sergant išplitusiu kiaušidžių vėžiu, torakoskopinis metodas, šalinant visą ar dalį naviko pažeisto organo, naujas sarginio limfmazgio scintigrafijos tyrimas taikomas atliekant krūties operacijas ir šalinant odos melanomas, cistektomijos - visos šlapimo pūslės pašalinimo metodas ir panašiai“, - vardija Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas abdominalinės chirurgijos gydytojas Feliksas Grigalauskas.
„Gana dažnai pacientą kartu operuoja įvairių specialybių gydytojų komanda: urologai, pilvo chirurgai bei krūtinės chirurgai, veido ir žandikaulių chirurgai bei neurochirurgai, kraujagyslių chirurgai bei ortopedai-traumatologai ir kitų specialybių gydytojai“, - sako P.Žeromskas.
 
Operacijų specializacija
P.Žeromsko įsitikinimu, plėtojant chirurgiją visų pirma reikalingas pakankamas specialistų kiekis. Maža to, kiekvienas jų turėtų turėti tam tikrų operacijų specializaciją. „Kuo tai gerai? Specialistai atlieka tam tikras operacijas, tai itin svarbus momentas pacientams. Dalis ligoninėje dirbančių chirurgų specializuojasi kasos ir kepenų chirurgijoje, kita dalis - skrandžio ir storosios žarnos chirurgijoje. Toks pasiskirstymas naudingas, kad būtų įgyjama reikiama kompetencija. Tačiau tokias galimybes turi tik didelės ir gerai materialiai apsirūpinusios ligoninės. Per metus atliekame tiek sudėtingų pilvo organų operacijų, jog pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ir pagal tarptautinius standartus atitinkame labai intensyviai dirbančio (high volume) universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus“, - sako P.Žeromskas ir priduria, kad kalbant apie kepenų chirurgiją, ligoninėje atliekamos visos operacijos, išskyrus transplantaciją, kuri, mediko įsitikinimu, Lietuvoje turėtų būti daroma viename centre, kad specialistai įgytų reikiamą kompetenciją. Taip pat klinikoje atliekamos ir kelių organų šalinimo operacijos vienu metu. Pasak medikų, tokias operacijų apimtis ir galimybes turi vos kelios šalies ligoninės.

Diegiamos medicinos mokslu pagrįstos naujovės
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Tauragės bei Telšių ir kitų Lietuvos apskričių gyventojai (per metus daugiau kaip 46 tūkst. pacientų). Gana didelei daliai pacientų reikia atlikti įvairias operacijas. Todėl reikalingos šiuolaikinės operacinės, aprūpintos modernia įranga. Ligoninė turi visas būtinas sąlygas ir galimybes aukščiausiai sveikatos priežiūros paslaugų kokybei užtikrinti: aukštos kvalifikacijos, labai patyrusius specialistus, pažangiausių technologijų bazę, saugią, ligoniui palankią aplinką, medikų ir pacientų tarpusavio pasitikėjimu ir atsakomybe paremtą gydymo taktiką.
Klinikoje plėtojama kelių sričių chirurgija. Minimaliai invazinės operacijos per natūralias angas: endoskopinis polipų šalinimas, TEO metodika – didelių tiesiosios žarnos gerybinių auglių šalinimas per išangę, tulžies latakų operacijos. Pastarojo meto naujovės, kurios pradėtos taikyti, - argono dujų koaguliacija stabdant kraujavimą dėl radiacinio proktito, retroperitoninis kasos pūlinių drenavimas, o netolimoje ateityje, manau, bus pradėta taikyti ir funkcinė koloproktologija. Šioje srityje dirbau ir ankstesniame darbe, tad viliuosi, kad po kelerių metų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atsiras toks centras“, - sako P.Žeromskas.
 
Konkurencingi Lietuvoje
Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento Urologijos skyrius, kaip sako jo vadovas Raimondas Venckus, urologijos srityje praktiškai neatsilieka nuo pagrindinių šalies tretinio lygio ligoninių. Maža to, taikydami naujausius medicinos mokslo laimėjimus gydytojai pacientams suteikia viltį pasveikti. „Per metus atliekame apie du tūkstančius urologinių operacijų ir procedūrų. Operacijų aktyvumas aukštas: atliekamos visos onkologinės urologinės operacijos, taip pat akmenligės, uroginekologinės operacijos. Pastarosios susijusios su moterų šlapinimosi sutrikimais ir tarpvietės organų nusileidimo įvairiomis formomis. Šioje srityje mes kovojame su vienu plačiai paplitusiu mitų, kad moterys turi ginekologus, o vyrai - urologus. Tačiau tokia moteriškų ligų grupė gydoma urologų, nors moterys dėl šių bėdų vis dėlto labiau linkusios kreiptis į ginekologus“, - sako gydytojas R.Venckus.
Urologijos skyriuje atliekamos ir prostatos, ir šlapimo pūslės vėžio šalinimo operacijos, taip pat operuojami inkstų augliai. Pasak R.Venckaus, Klaipėdos krašte tokios operacijos atliekamos tik šioje ligoninėje.

Naujas efektyvus būdas
Pasak R.Venckaus, apie šlapimo nelaikymą moterys nelinkusios kalbėti, dažniausiai nieko nesako ir artimiesiems. Remiantis statistiniais duomenimis, tik 25 proc. su šia problema susiduriančių moterų kreipiasi į medikus. Tuo tarpu kas antrai per 50 metų perkopusiai moteriai apžiūros metu nustatomas dubens organų (makšties bei gimdos ar tiesiosios žarnos) nusileidimas, kitaip dar vadinamas prolapsu. Ši patologija gali būti nustatyta be ar su šlapimo nelaikymu.
Moterys ne tik gėdijasi prabilti šia tema, bet dažnai nežino, kur ieškoti pagalbos, į kokį specialistą kreiptis. Kasdien nešiodamos įklotus bando šią problemą spręsti pačios. Vėliau šlapimo nelaikymas tampa didžiule socialine problema, moterys vengia bendravimo, vakarėlių, pramogų, taip pat nukenčia jų lytinis gyvenimas. Baiminasi ne tik kitų, bet ir pačios savęs. O į gydytoją urologą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, dažniausiai prabėgus keleriems ar net keliolikai metų nuo ligos pradžios.
Pusė vyresnių nei 60 metų moterų susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau ši problema gali užklupti moteris ir daug jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, esant gimdymo traumai. Įtakos taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų (estrogenų) trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos. Dubens organų nusileidimas dažniausiai nustatomas klinikinio tyrimo metu, kuris taip pat gali būti šlapimo nelaikymo priežastis.
„Jau kelerius metus pacientėms dėl šlapimo nelaikymo sėkmingai taikome naują efektyvų gydymo būdą - pošlaplinio raiščio implantaciją, kitaip dar vadinamą TOT operaciją. Tai minimaliai invazinė operacija, per kurią padaromi du labai maži apie pusės centimetro ilgio pjūviai kirkšnyse ir vienas pjūvis makšties priekinėje sienelėje.
Po šlaple įvedamas raištis, kuris ją pakelia ir taip sulaiko šlapimą“, - sako R.Venckus.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2009 metų išoperuota per 60 pacienčių. Pati operacija trunka apie pusvalandį, po operacijos pirmą-antrą pooperacinę parą pacientę išleidžiame į namus. Operacijos sėkmė siekia daugiau nei 90 proc. atvejų, todėl moterys šiuo greitu ir efektyviu šlapimo nelaikymo gydymo būdu labai patenkintos.
Pacientę nuodugniai ištiriame, nustatome, ar nėra dubens organų nusileidimo, o jei vargina šlapimo nelaikymas, nustatome jo tipą bei priežastis. Kadangi šių patologijų priežastys - anatominės (silpni dubens raumenys), medikamentinis gydymas retai veiksmingas, kur kas efektyvesnė yra operacija.

Be to, po operacijos pasikeičia moterų gyvenimo kokybė, nebelieka diskomforto jausmo tarpvietėje, nebereikia galvoti apie šlapimo nelaikymą, įklotus, nemalonų kvapą, lytinis gyvenimas tampa visavertis. Kitaip tariant, moterys vėl pradeda gyventi normalų gyvenimą.
 
Siūlo išeitį ir vyrams
Pasak R.Venckaus, kalbant apie vyrų šlapimo nelaikymą medicinos mokslas turi priemonių, kaip išspręsti ir šią problemą. Tiesa, vyrus ji dažniausiai kamuoja po prostatos vėžio chirurginių operacijų. „Pagalba yra, tik, deja, kol kas ji ne visiems pasiekiama. Kol kas Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja specialių implantų rinkinių, o jie - gana brangūs, todėl retas vyras sau tai leisti. Tačiau mes stengiamės nestovėti vietoje ir diegiame visas įmanomas naujoves. Juk žmogus po tokios operacijos gali gyventi komfortabiliai. Kaip aš sakau, panaikiname vėžį, bet maždaug 10 proc. vyrų lieka šalutinis poveikis - šlapimo nelaikymas. Tačiau šiandien šią problemą taip pat galima pataisyti chirurgiškai. Ligoninė iš savo resursų atliko jau penkias tokias operacijas ir ateityje ieškosime priemonių, kaip padėti vyrams“, - sako R.Venckus.


Komentaras
LR Ministro pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus:


- Atrodo praėjo nedaug laiko, bet šiandien prisimenu kaip 1976 metų kovo 16 dieną kartu su ligoninės vyriausiąja seserimi Onute Mitaliene pasakėme: šiandien ligoninės gimimo diena. Tądien nusprendėme, kad mūsų tikslas – išgydyti kiekvieną sergantį žmogų, išmokyti jį patikėti, kad sveikata ir džiaugsmas sugrįš.
Klaipėdos universitetinės ligoninės kiekviename ligos istorijos puslapyje įrašyti puikių šios įstaigos medikų, slaugytojų darbai. Nors dalies žmonių, dirbusių ligoninės labui, jau nebėra, jų atmintis ir indėlis niekada nenueis užmarštin. Lenkiuosi jų atminimui, nes be jų Klaipėdos universitetinė ligoninė nebūtų tapusi tokio aukšto lygio. Nuo gydymo įstaigos įkūrimo, ji padarė didžiulį progresą – išplėtota ligoninės infrastruktūra, sustiprintos medicinos technologijos, plečiamas gydymo paslaugų diapazonas.
Džiaugiuosi, kad dabar gydymo įstaigai vadovauja ypač stipri asmenybė, tikras profesionalas profesorius Vinsas Janušonis. Tegaliu palinkėti, kad gydymo įstaiga ir toliau rūpintųsi kiekvienu pacientu, laiku jam suteiktų kokybišką pagalbą.
 
Padėka
Praėjusią savaitę Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiajam gydytojui Prof. habil. dr. Vinsui Janušoniui įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės Padėkos raštas už mokslinį indėlį kuriant ir leidžiant „Visuotinę lietuvių enciklopediją“.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris