Klaipėdos psichikos sveikatos centras ruošiasi socialinės reabilitacijos paslaugų plėtrai

Deimantė Gruodė
2019-08-05
Netrukus jubiliejų minėsiantis Klaipėdos psichikos sveikatos centras (PSC), kuris pagal aptarnaujamų gyventojų skaičių išlieka didžiausia tokio tipo sveikatos priežiūros įstaiga Lietuvoje, didžiulį dėmesį skiria psichosocialinės reabilitacijos paslaugų plėtrai. Liko jau visai nedaug, kad šalia centro esančiame beveik suremontuotame pastate pacientams itin reikalingos paslaugos būtų teikiamos erdviau ir komfortabiliau. „Teliko įkvėpti dvasios“, - aprodydamas naujas patalpas kalbėjo įstaigos vadovas Aleksandras Slatvickis.
Klaipėdos psichikos sveikatos centras ruošiasi socialinės reabilitacijos paslaugų plėtrai
Naujai iš pagrindų suremontuotame pastate jau greitai bus teikiamos itin reikalingos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos.

Jubiliejiniai metai 
Šie metai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, kur teikiamos aukščiausio lygio pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, – ypatingi, jubiliejiniai.
„1999 metais Klaipėdos PSC kaip atskira įstaiga įkurta vaikų ir paauglių psichiatrės Teresės Ramanauskienės pastangų dėka. Gruodžio mėnesį mūsų centrui sukanka dvidešimt metų.
Iki tol ambulatorinės psichiatrinės paslaugos buvo „išbarstytos“ ir teikiamos pirminės sveikatos priežiūros centruose, kas nebuvo patogu nei pacientams, nei juos gydantiems specialistams. Įkūrus PSC gydytojai psichiatrai iš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų buvo suburti į vieną vietą“, - ištakas prisiminė įstaigos vadovas ir praktikuojantis gydytojas psichiatras A.Slatvickis.
Klaipėdos psichikos sveikatos centras yra didžiausia tokio tipo įstaiga Lietuvoje, kuri aptarnauja 147 tūkstančius prisirašiusių gyventojų. Įstaigoje atskirai veikia Suaugusiųjų ir Vaikų ambulatorinės tarnybos. Įskaitant vadovą, čia dirba devyni gydytojai psichiatrai.
 

„Psichiatrams darbo visuomet yra. Ateina labai daug jaunimo. O įstaigoje nuolat besilankantieji vėliau mus rekomenduoja ir psichologinių sunkumų ištiktiems giminaičiams, ir pažįstamiems. Jei lankaisi pas psichiatrą, dar nereiškia, jog nei vairuotojo teisių turėsi, nei galėsi dirbti. Mes žiūrime lanksčiai. Jei žmogaus savijauta stabili, visų iš eilės netraukiame įskaiton.Svarbu, kad pagerėtų pacientų savijauta ir, žinoma, kad jie išdrįstų pas mus ateiti. Mes tikrai galime jiems padėti“, - sako pacientų itin vertinama gydytoja psichiatrė Svetlana Gaidienė.

 
Klaipėdos PSC dirba nuo aštuonių valandų ryto iki dvidešimtos vakaro, o šeštadienį – nuo 9 iki 13 val.
„Įvertiname, ar pacientą galima priimti planiškai, ar kas nors atsitiko ir pas gydytoją jis turi patekti skubiai. Kartais per dieną priimame ir po du tris ekstrinius pacientus“, - pridūrė gydytoja, pasidžiaugusi mažėjančiu suicido atvejų skaičiumi.
Be įprastinės specializuotos pirminės psichikos sveikatos priežiūros, Klaipėdos PSC vykdo išskirtinę programą – „Vilties linija“, kuomet ne centro darbo valandomis per visą naktį yra teikiama nemokama anoniminė-emocinė parama suaugusiesiems – ne tik klaipėdiečiams, bet ir visos Lietuvos gyventojams.
 

Pacientų advokatai

Psichikos sveikatos centre klaipėdiečiams suteikiama ir visapusiška socialinė pagalba.
„Dirbame su klientais, jų artimaisiais, esant poreikiui, netgi su kaimynais. Mes atstovaujame pacientams teismuose dėl neveiksnumo nustatymo, globėjo paskyrimo, turto pardavimo, dėl priverstinio gydymo. Teikiame išvadas dėl asmens gebėjimų vertinimo prieš pateikiant pareiškimą į teismą ir hospitalizacijos organizavimo klausimais. Netgi būname pacientų advokatai“, - pasakoja socialinė darbuotoja Rūta Šiaudvytienė, įstaigoje dirbanti kone nuo įkūrimo pradžios - devyniolika metų.

 
Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys socialinių darbuotojų nuolat lankomi namuose, žiūrima, kaip jiems sekasi tvarkytis buityje. Ilgametė darbuotoja leidžia suprasti, kad ne visi pacientai pasitinka su šypsena. Tačiau didžiulę patirtį sukaupę specialistai žino, kaip elgtis kritinėje situacijoje, moka atrasti bendrą kalbą tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais. Esant poreikiui, socialiniai darbuotojai patys sutvarko dokumentus, tarpininkauja sprendžiant problemas su įvairiomis institucijomis, tarp jų – ir antstoliais.
„Sunkiausia – organizuoti psichikos liga sergančio žmogaus hospitalizavimą, kai šis yra nusiteikęs agresyviai. Bet tai - vienetiniai atvejai. Buvome ir įkaitais paimti, ir užpulti, bet viskas baigdavosi laimingai“, - pasakoja socialinė darbuotoja.
 
Psichosocialinei reabilitacijai – erdvios patalpos 
„Pradėjome ruoštis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų steigimui“, - sakė po ką tik suremontuotas patalpas vedžiodamas A.Slatvickis.
Anot vadovo, psichosocialinės reabilitacijos nauda akivaizdi, o šių paslaugų poreikis – itin didelis.
 

„Psichosocialinė reabilitacija tai yra priemonių kompleksas, kuris skirtas sugrąžinti žmogų į normalų gyvenimą, padėti jam adaptuotis, socializuotis visuomenėje. Ypač kalbant apie sergančiuosius šizofrenija. Įrodyta, kad tam tikros priemonės gali arba pristabdyti dezadaptacijos procesą, arba netgi padaryti jį mažiau invalidizuojantį taikant užimtumo ir psichoterapijos priemones, įvairias meno terapijos rūšis“, - pasakoja įstaigos vadovas Aleksandras Slatvickis.

 
Įstaigos vyr. gydytojas prašo jam visų laurų neskirti, nes šalia centro jau beveik įrengtame pastate viskas kuriama darbuotojų pastangų dėka.
Nors pastatas suremontuotas ir paruoštas veiklai, didžiausias vadovo rūpestis – kaip užtikrinti šioms paslaugoms finansavimą, juolab žinant, kad PSDF lėšų tam neužteks.
„Pagal SAM patvirtintą įkainį vienam pacientui dienai išeina tik 20,40 eurų (nuo šių metų rugsėjo 1 dienos įkainis padidintas iki 22,03 eurų).Tai – keturių, penkių, šešių valandų darbas su vienkartiniu maitinimu. Be to, pagal ministro įsakymą turi dirbti visa komanda, tai yra gydytojas psichiatras, psichologas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, slaugytojai, taip pat įvairūs meno terapeutai“, - akcentavo centro vadovas.
Dar vienas svarbus uždavinys – gydytojų psichiatrų paieška. Tiesa, įstaigos vadovas pažymėjo, jog besidominčiųjų nauja darbo vieta nestinga. „Mums specialistų netrūksta, bet gydytojų psichiatrų amžiaus vidurkis apie 60 metų. Tad paprasčiausiai galvoju apie įstaigos ateitį“, - sako A.Slatvickis.
 
Daugėja panikos atakų
Nors nemažai specialistų dirba nuo centro įkūrimo pradžios, prie kolektyvo noriai jungiasi ir jaunimas.
 

„Metus dirbau Kaune, tuomet su vyru nusprendėme persikelti į Klaipėdą. Svarsčiau apie kelias įstaigas, bet šioje man buvo pasiūlytos itin geros sąlygos, lankstus darbo grafikas. Šis centras paliko itin gerą įspūdį. Šaunus kolektyvas“, - sakė gydytoja psichiatrė Gabija Šimkevičienė, įstaigoje dirbanti nuo praėjusių metų rugsėjo.

 
Paprašyta įvertinti sergančiųjų srautų tendencijas, gydytoja atkreipė dėmesį, jog įvairaus amžiaus pacientų tarpe itin padaugėjo panikos atakų.
„Tai yra tokios būsenos, kurios žmones gąsdina labai stipriai ir stebint iš šono sunku suprasti, kas jį ištinka. Realiai tai yra tokia būsena, kai atrodo, kad tu mirsi... Širdis plaka labai greitai, trūksta oro ir pradedi galvoti, kad tai iš tiesų yra paskutinės gyvenimo minutės“, - bando nupasakoti gydytoja psichiatrė.
Panikos ataka gali trukti vos kelias ar dešimt minučių, kartais užsitęsia ir ilgiau. Pasak gydytojos psichiatrės, su tokiais išgyvenimais susidūrę žmonės pereina per įvairius kitų sričių gydytojus – kardiologus, neurologus, pulmonologus, kol galų gale jiems nedrąsiai pasiūloma kreiptis pas psichiatrus.

„Gydymas yra kompleksinis – labai gerai, kai kartu su medikamentiniu gydymu yra taikomos psichologinės konsultacijos, psichoterapija. Atėjus pas specialistą, viskas yra aptariama, kas tai per būsena, kad tu tikrai nuo jos nenumirsi ir vėliau žmonės lengviau tai toleruoja. Netgi yra speciali programėlė, kuri vadinasi „Ramu“. Ją įsijungus pateikiami tam tikri pratimai, kurių pagalba žmogus nurimsta“, - pasakoja medikė.
 
Anot gydytojos psichiatrės, išgirdę psichikos sutrikimo diagnozę, žmonės reaguoja įvairiai. Dėl įsišaknijusių stigmų jiems itin nemalonu išgirsti šizofrenijos diagnozę. Tokiems ligoniams itin reikalingas artimųjų palaikymas.
„Anksčiau sakydavo, kad turinčiųjų tokį sutrikimą populiacijoje yra vienas procentas. Panašiai yra ir dabar. O tendencijos šiuo metu geros todėl, jog taikomas inovatyvus gydymas. Su laiku parinktu gydymu ir gera gydytojų priežiūra šizofrenija sergantys žmonės gali sėkmingai gyventi, dirbti, turėti šeimas“, - sako gydytoja.
Kolektyvas džiaugiasi ir dar viena nauja darbuotoja – psichologe Siga Radzevičiūte, kuri iš pradžių čia atliko praktiką, paskui pradėjo dirbti.
 
„Vytauto Didžiojo universitete baigiau sveikatos psichologijos magistro studijas, prieš tai psichologijos bakalaurą LCC tarptautiniame universitete čia, Klaipėdoje. Turėjau labai gerą vadovę, kuri dirbo šioje įstaigoje, tad praktikos metu suteikė itin vertingų žinių, leido daug ką pačiai pabandyti. Visada galėdavau ateiti pasikonsultuoti, papasakoti, kas sekėsi, kas nelabai. Vadovas irgi labai malonus. Visada, kai sutikdavo, paklausdavo, kaip sekasi, gal reikia kokių nors priemonių – tai mane motyvuodavo ir nuteikdavo teigiamai“, - kalbėjo neseniai prie komandos prisijungusi psichologė.
Specialistė pasakoja, kad psichologo konsultacijai paprastai skiriama viena valanda. Bet esant poreikiui, tarkime, iškilus suicido grėsmei, vizitas gali užsitęsti iki dviejų valandų.
„Kaip sakiau, dirbu dar neilgai, bet įstaiga paliko itin teigiamą įspūdį jau praktikos metu. Tad turėti galimybę čia dirbti man buvo svajonių išsipildymas, ko galėtų tikėtis jaunas ką tik mokslus baigęs specialistas“, - sakė S.Radzevičiūtė.
 

Kova su stigmomis
Nepaisant to, kad žmonės vis dažniau išdrįsta kreiptis pagalbos, Klaipėdos PSC vyr. gydytojo A.Slatvickio pastebėjimu, psichikos sveikatos problemų stigmatizacija visuomenėje vis dar išlieka didelė. Jo teigimu, pokyčiai turėtų prasidėti nuo Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymų, kurie reglamentuoja taikomus apribojimus įsidarbinti ir
realizuojant kitas teises.
„Mes dar neatsikratėme stigmų. Viena pusė, be abejonės, Sveikatos apsaugos ministerija su įsakymais ir kitais poįstatyminiais aktais. Kita pusė – mes patys. Pavyzdžiui, aš mediko chalato nesivelku jau dvidešimt penkerius šešerius metus, kuomet 1993 metais dalyvavau viename tarptautiniame renginyje priklausomybės gydymo klausimais. Tuomet per praktinius užsiėmimus turėjome vaidinti arba gydytoją, arba ligonį. Paskui dalinomės įspūdžiais. Ir kai aš atsidūriau „ligonio“ vietoje ir kalbėjau su „gydytoju“, o šis vilkėjo baltą chalatą ir su manimi bendravo per stalą, pajutau atstumą ir suvokiau, kad mediko drabužis, stalas yra dideli barjerai. Nuo to laiko su pacientu kalbu sėdėdamas šalia, nes barjerų neturi būti.
 
O grįžęs į tuometinį Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, kuriam vadovavau, gydytojams pasakiau: šalin chalatus! Nors ne visi suprato, sakė, kas mane atskirs, kas mane gerbs. Atsakiau, gerbs tave už tavo profesionalumą, o ne dėlto, nešiosi tu baltą chalatą ar ne“, - pasakojo A.Slatvickis.
Pasak jo, bendravimas tarp gydytojo specialisto ir paciento turi būti horizontalus, kitaip tariant, paremtas partneryste.
„Būna atvejų, kai sakau pacientui, žinote, jums yra tokia diagnozė, pasitarkime, kokį gydymą taikysime. Pacientas nustemba: bet gi jūs daktaras, jūs gi žinote geriau. Taip, sakau, aš žinau, bet mes turime pasirinkimą ir aš jums noriu papasakoti, kad yra vienas preparatas, kitas, trečias, ir kiekvienas jų turi tokias teigiamas arba neigiamas savybes.
Tai irgi stigmos mažinimas. Tuomet žmogus nesijaučia maža skruzdėle, kurios likimas sprendžiamas pusiau dievų - psichiatrų rankose“, - požiūrį dėsto vyr. gydytojas. 
 
Tarp kitko
Dar vienas centro išskirtinis privalumas – jau per trisdešimt metų veikianti „Vilties linija“, kuomet pagalba krizės ištiktiems žmonėms teikiama telefonu.
„Vilties linija“ kitu pavadinimu „Paguodos telefonas“ buvo įkurta 1988 m. tuometinės Klaipėdos miesto ligoninės (dabartinė Klaipėdos universitetinė ligoninė. – aut. past.) vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio iniciatyva.
Nuo 2000-ųjų „Vilties linija“ perėjo Klaipėdos PSC žinion. Pagrindinis tikslas – suteikti pagalbą žmonėms, patekusiems į krizines situacijas. Jau keletą metų iš visos šalies įeinančius skambučius apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau pagrindinis finansavimas buvo ir išlieka Klaipėdos savivaldybės sveikatos rėmimo fondo. Be šio finansavimo „Vilties linijos“ nebūtų.

 
Žalos mažinimo programa
Nuo 2007-ųjų Klaipėdos PSC vykdo narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programą, finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis. Vadinamojo žemo slenksčio paslaugos teikiamos mobiliajame kabinete. Vartojantiesiems intraveninius narkotikus yra dalijami sterilūs švirkštai ir adatos. Taip vartojantieji narkotikus yra apsaugomi nuo ŽIV/AIDS ir kitų pavojingų virusinių infekcijų, plintančių per kraują. Prieš kelerius metus Klaipėdos priklausomybės ligų centro steigėjo teises perdavus Sveikatos apsaugos ministerijai į Klaipėdos PSC rankas perėjo ir stacionarus anoniminis konsultacinis kabinetas.
„Kalbant apie „Vilties liniją“ ir žalos mažinimo programą, kurios dabar yra mūsų rankose, jomis yra sprendžiamos valstybinio lygmens problemos. Tačiau iki šiol pagrindinis finansavimas eina iš savivaldybės lėšų. Kiek buvo kalbėta, Klaipėda žalos mažinimui skiria daugiau lėšų negu valstybės mastu skiriama žalos mažinimui visai Lietuvai“, - akcentuoja įstaigos vadovas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

      „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris