„Net ir moderniausias laivas su didžiausiomis burėmis be įkvėpimo ir geros komandos neplauks. Stovės seklumoje, neturėdamas aiškaus tikslo, bus blaškomas vėjų. Šiandien balta žuvėdra pasipuošęs sveikatos flagmanas - Klaipėdos jūrininkų ligoninė - nuo pirmojo išplaukimo į giliuosius vandenis subūrė tinkamą komandą, turinčią aiškų tikslą. Dėkoju jai už meilę profesijai, begalinį atsidavimą pacientui ir už ištikimybę ligoninei“, - minint Klaipėdos jūrininkų ligoninės 25-ąjį gimtadienį sakė ilgametis jos vadovas ir įkūrėjas prof. dr. Jonas Sąlyga.
Pacientai žino ir pasitiki
Kam Klaipėdai prieš 25 metus prireikė naujos ligoninės? Kas tuomet paskatino dabartinį jos vadovą J.Sąlygą minti Sveikatos apsaugos ministerijos slenkstį įtikinėjant tokio žingsnio reikalingumu? Į šiuos klausimus Jūrininkų ligoninės vadovas atsako: „Atkaklumas, nors kai kas tuo metu sukiojo pirštą ties smilkiniu... Sakė, kad esame avantiūristai. Bet norėjosi, kad Vakarų Lietuvos gyventojai turėtų galimybes gauti šiuolaikišką pagalbą laiku.“
Kuriant naują ir šiuolaikinę ligoninę teko susidurti su begale įvairiausių iššūkių, tačiau, kaip tvirtina J.Sąlyga, daugelis tuomet padarytų rizikingų žingsnių pasiteisino. „Vakarų Lietuvoje pacientai turi ligoninę, kurioje tiekiamos aukščiausio lygio paslaugos, dažnu atveju - net ir vienintelės šiame regione. Šiandien skaičiuojame dvidešimt penkerius veiklos metus, esame pripažinti pacientų.
Įstaigoje įkurti ir veikia trys centrai: ūminio insulto, miokardo infarkto be ST pakilimo ir su ST pakilimu. Tuo ypač džiaugiuosi: dabar pacientai žino, kur Vakarų Lietuvoje atvykti ištikus insultui ar infarktui ir gauti kvalifikuotą, aukščiausio lygio pagalbą“, – džiaugiasi ligoninės vadovas.
Vis dėlto, nepaisant visų pasiekimų, anot J.Sąlygos, brangiausias turtas - ligoninės darbuotojai.
„Praėjo dvidešimt penkeri ligoninės pavasariai, paženklinti ne tik skaičiais, bet ir branda, pažinimu, profesinėmis pergalėmis. Galime pasigirti ir didžiuotis nuveiktais darbais. Viso to nebūtų be darnios komandos. Ji yra pagrindinis ligoninės klestėjimo dėmuo“, – įsitikinęs vadovas.
Trys lyderių ženkleliai
Prieš penkerius metus, minint ligoninės dvidešimtmetį, pradėta tradicija – pagerbti profesijos lyderius, pripažintus ne tik vadovų bei pacientų, bet ir kolegų. Tuomet įteikti pirmieji Klaipėdos jūrininkų ligoninės Profesijos lyderio ženklai. Ši tradicija, minint ligoninės gimtadienį, tęsiama kasmet. Šiemet jais įvertinti trys darbuotojai.
„Tai pats geriausias apdovanojimas!“ – džiaugiasi šiais metais Profesijos lyderio ženklu įvertinta Klaipėdos jūrininkų ligoninės I-ojo kardiologijos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Dalia Jarašūnienė.
Gydytoja sako, jog medicinoje vienas nieko nepasieksi, nes čia svarbiausia – komandinis darbas.
„Prieš dvylika metų jaučiausi pakylėta gavusi Metų kardiologės vardą, tačiau būti pripažintai kolegų ligoninėje – neapsakomas jausmas. Man tai - kaip kopimas į Olimpą, į kurį eina kiekvienas gydytojas. Dėkinga savo mokytojams, pradedant Alma Mater dėstytojais, baigiant dr. Romualdu Jurgučiu, kurio pamokos kuriant Terapijos skyrių buvo ypač vertingos, o svarbiausia – puikiai išmoktos. Nuoširdus ačiū ir mano skyriaus komandai – gydytojams, slaugytojoms. Tik dirbdamas komandoje gali tobulėti“, – sako gydytoja D.Jarašiūnienė.
D.Jarašiūnienė – kardiologė, jos vyras – angiochirurgas, abu sūnūs taip pat pasirinko gydytojo profesiją. Vienas pasuko mamos pėdomis ir tapo kardiologu, kitas – radiologu. „Ir sūnų žmonos gydytojos. Tiesa, vaikų tikrai nei raginom, nei spaudėm į mediciną sukti. Juokaujame, – matyt, pritrūko fantazijos pasirinkti kitą specialybę“, – šypsosi D.Jarašūnienė.
Lyderio ženklelis įteiktas ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Operacinių poskyrio vyresniajai slaugytojai Astai Makarienei, kolegų vadinamai naujovių ir medicinos priemonių eksperte. „Buvo netikėta. Kodėl? Man atrodo, jog dar daug ko nepadariau, kad tokiam apdovanojimui turėčiau būti brandesnė, kur kas daugiau nuveikti ar daugiau padėti. Yra kolegų, vertesnių šio apdovanojimo, o man gal dar kiek per anksti...“ – kuklinasi 23 metus ligoninėje dirbanti ir kasdien su šypsena į darbą skubanti slaugytoja.
Paklausus, ką ji patartų jauniems žmonėms, norintiems žinoti, ar rinkdamiesi mediciną nesuklydo, moteris sako, jog viskas paprasta: jei ryte su šypsena einate į darbą, o po jo neskubate namo, vadinasi, pasirinkimas tinkamas.
„Prieš kelerius metus mano mokytoja taip pat buvo pripažinta Profesijos lydere. Ji, galima sakyti, aiškiai nurodė, kokiu keliu turiu eiti. Nesuku iš jo ir šiandien. Profesija nelengva, bet aš nuo jaunumės norėjau padėti. Matyt, tai – pašaukimas, todėl darbo nė už ką nekeisčiau į jokį kitą. Labai norėčiau, kad dar po dvidešimt penkerių metų ligoninė ir toliau išliktų moderni, komunikabili, kad nenutrūktų bendrystės ryšys, kurį šiandien turime. Mūsų darbe tai itin svarbu“, – įsitikinusi A.Makarienė.
Garbingo apdovanojimo sulaukė ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės ūkvedė Irena Zubienė, kuri jau du dešimtmečius puoselėja ligoninės aplinką. Į klausimą, ar tikėjosi, Irena sako: „Na, kur jau! Gydytojų, slaugytojų darbas – aukso vertės. Jie juk gyvybes gelbėja! O aš turiu pasirūpinti, kad aplinka maloniai nuteiktų. Tai irgi prisideda prie gydymo,“ – šypsosi I.Zubienė. Pasak moters, lyderystė svarbi visose srityse, o kai darbai įvertinami kolegų, - labai malonu. „Oi, mano galvoje knibžda įvairiausių idėjų. Tik svarbu rasti bendraminčių. Kai matai, kad tavo siūlymai patinka, sulauki komplimentų, visada malonu“, – sako I.Zubienė.
Vienas patraukliausių darbdavių
Pasak J.Sąlygos, ligoninėje ypač vertinamas mokslas. Įstaigoje šiuo metu dirba 12 medicinos mokslų daktarų, o jaunieji kolegos taip pat neatsilieka ir renkasi doktorantūros studijas. Ligoninė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos universitetais, daugelį metų yra gydytojų rezidentų ruošimo bei praktikos bazė.
„Galime pasigirti labai maža darbuotojų kaita, tačiau personalo atsinaujinimas vyksta. Kasmet įstaiga sulaukia jaunų gydytojų, kuriems sudaromos sąlygos dirbti ir tobulėti. Esame vienas patraukliausių darbdavių tarp gydytojų rezidentų. Istoriškai taip jau susiklostė, kad ligoninė siejama su jūra, tad nenuostabu, kad ir šiandien mūsų vizijose ar alegorijose dažnai skamba jūriniai terminai: flagmanas, žuvėdra, laivas, uostas.
Vis dėlto net ir moderniausias laivas su didžiausiomis burėmis be įkvėpimo ir geros komandos neplauks. Stovės seklumoje ir neturėdamas aiškaus tikslo bus blaškomas vėjų. Juk kai neturi tikslo ir nežinai, kur plaukti, joks vėjas tau nepalankus. Šiandien balta žuvėdra pasipuošęs sveikatos flagmanas - Klaipėdos jūrininkų ligoninė – nuo pirmojo išplaukimo į giliuosius vandenis subūrė tinkamą komandą, turinčią aiškų tikslą. Dėkoju jai už meilę profesijai, begalinį atsidavimą pacientui ir už ištikimybę ligoninei. Besitęsiančioje sveikatos kelionėje net neabejojama, kad mūsų laivas žino savo uostą, tereikia palinkėti gero vėjo. Norėčiau, kad ligoninė klestėtų, kad tai, kas padaryta, būtų plėtojama toliau, kad ligoninė progresuotų, kad medikai būtų gerbiami, kad kiltų jų savivertė, kad kiekvieno paciento širdyje degtų viltis, kad jie laiku gautų pagalbą, o Jūrininkų ligoninė ir toliau būtų jų sveikatos uostas“, – sako J.Sąlyga.
Ligoninės vyriausiajai slaugytojai Aidai Smagurienei suteiktas nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas. Nuotr. slaugytoja su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku.
Suteikė garbingus vardus
Klaipėdos jūrininkų ligoninės bendruomenę su jubiliejumi pasveikinusi Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Odeta Vitkūnienė medikams perdavė ministro sveikinimus ir garbingus apdovanojimus. „Per šiuos dvidešimt penkerius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninė tapo viena lyderiaujančių sveikatos priežiūros įstaigų šalyje, kur medikai sulaukia įvertinimo ir šalies mastu.
Tai – puikus pavyzdys nuolat modernėjančios ir atsinaujinančios gydymo įstaigos, kurioje medicinos darbuotojams sukuriamos palankios sąlygos parsirūpinti pacientų sveikata bei suteikti aukščiausios kokybės paslaugas. Nuostabu, jog ligoninės darbuotojai, kasdien besirūpinantys pacientų sveikata, taip pat vykdo prevencinę veiklą ir asmeniniu pavyzdžiu ragina rinktis sveiką gyvenimo būdą“, – sakė kanclerė.
Dviem ligoninės gydytojoms – Onkohematologijos skyriaus vedėjai Ligitai Malciūtei ir Širdies aritmijų skyriaus vedėjai Romai Kavaliauskienei – suteikti nusipelniusių Lietuvos gydytojų vardai bei įteikti tai liudijantys ženklai. Ligoninės vyriausiajai slaugytojai Aidai Smagurienei suteiktas nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje iki šiol dirbo 11 nusipelniusių Lietuvos gydytojų, 3 nusipelnę Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojai ir viena nusipelniusi Lietuvos slaugytoja.
Truputis istorijos
Ligoninės istorija prasidėjo prieš 70 metų. Pradžioje įkurta 50 lovų žinybinė Klaipėdos prekybos uosto ligoninė. Po dešimtmečio ji sujungta su Žuvies pramonės darbuotojų ir Baltijos laivų statyklos stacionariomis įstaigomis. Taip atsirado 150 lovų Žvejų ir jūros transporto darbuotojų ligoninė. Vėliau ji pervadinta į Centrinę Baseino ligoninę. Tačiau augant jūrininkų, uostininkų ir pacientų skaičiui gydymo įstaiga tapo per maža. Daugiau nei dešimtmetį truko svarstymai, finansuotojų paieškos. Per tą laiką keitėsi ir ligoninės pavaldumas, ir pavadinimai.
1988 m. pavasarį 5 hektarų plote prasidėjo statybos. Jos užtruko net šešerius metus. Maža to, reikėjo sugalvoti ir naujos bei šiuolaikiškos ligoninės koncepciją, su naujais skyriais ir paslaugomis, kurios anksčiau nebuvo teikiamos Klaipėdoje. Pirmoje, jau nepriklausomoje Lietuvoje pastatytoje gydymo įstaigoje, pasirinktos tam laikmečiui drąsios kryptys – invazyvi kardiologija, kardiochirurgija, angiografija, hematologija ir nefrologija. Prieš 25 metus duris atvėrė šiuolaikiška gydymo įstaiga ir jau tų pačių metų vėlyvą pavasarį čia atlikta pirmoji Klaipėdos krašte širdies operacija. ¬
Ligoninė šiandien
Kasmet įstaigos stacionare gydoma per 19 tūkst. pacientų. Ambulatoriškai konsultuojama per 130 tūkst. pacientų. Per metus atliekama daugiau kaip 5 tūkst. operacijų, iš kurių 500 širdies. Operacinis aktyvumas – 90 proc. 2003 m. prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės prijungus Palangos ligoninę, sveikatos priežiūros paslaugų apimtys dar padidėjo. Prieš devynerius metus buvo prijungta ir Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Šiuo metu Jūrininkų ligonėje stacionarių lovų skaičius siekia – 674. Stacionarinę ir ambulatorinę pagalbą kasdien teikia beveik du šimtai gydytojų ir pusė tūkstančio slaugytojų.
Pagal tarptautinių jūrinių konvencijų reikalavimus prieš 18 metų įkurtas Jūros medicinos centras, kur laivavedžiams, mechanikams, jūrininkams tikrinama sveikta. Taip pat Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai čia mokomi teikti medicinos pagalbą ir slaugą laivuose. Medikai kovoje už pacientų sveikatą ligoninės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis apginkluoti moderniausia įranga. Branduolinis magnetinis rezonansas, kompiuterizuotos tomografijos, ultragarsinio tyrimo aparatai, angiografai tapo jų kasdienio darbo pagalbininkai.
Kas bus rytoj?
Ligoninės skyriai suremontuoti, liko tik sutvarkyti nedidelę dalį Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus, ką planuojama įgyvendinti jau per šiuos metus. Tiesa, statant ligoninę planuoti pacientų srautai nebuvo dideli, todėl Priėmimo skyrius suprojektuotas mažas. Pasak specialistų, skyrius nebeatitinka poreikių. Todėl jau yra numatyta Ligonių priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus priestato statyba. Įstaigos plotas išsiplėstų dar 1000 kv. metrų. Tai, pasak čia dirbančių medikų, – sena svajonė, kuri, viliamasi, netrukus išsipildys. Šiuo metu beveik baigti projektavimo darbai. Tikėtina, jog statybos prasidės jau kitąmet.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: