Kėdainių ligoninėje – prošvaistė kovojantiems su skausmu

Modesta Kuprijevskaitė
2018-10-22
Kėdainių ligoninėje įgyvendinta reikšminga naujovė – įrengtas dienos stacionaras, skirtas įvairius skausmus kenčiantiems pacientams. Jame dirba kvalifikuotų gydytojų bei slaugytojų komanda, taikanti šiuolaikiškus lėtinio skausmo gydymo metodus. „Norint, kad ligoninė tobulėtų, reikia gerų specialistų. Jeigu jų nėra, gali kurti ir galvoti ką nori – niekas nevyks. Mes tokių specialistų turime, tad galime įgyvendinti drąsias idėjas. Naujasis skyrius – viena jų“, – sako ilgametis Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.
Kėdainių ligoninėje – prošvaistė kovojantiems su skausmu
„Man nuolat skauda ranką, jau trisdešimt metų. Susižeidžiau per avariją ir dabar reikia su ta kančia gyventi. Šiame centre lankausi jau antrą kartą, mane gydo lašelinėmis, įvairiais vaistais. Jaučiu, kad čia man tikrai ramiau ir patogiau“, - sako Tautvydas, vienas Skausmo gydymo dienos stacionaro pacientų.

Įstaigos stiprybė – lankstumas
Kėdainių ligoninės direktorius skaičiuoja, kad įstaigai vadovauja jau tris dešimtmečius. „Pačioje vadovavimo pradžioje buvo pinigų, bet nebuvo iš kur gauti įrangos. Vėliau atėjo laikotarpis, kai nebuvo nei už ką gauti, nei iš kur. Nes nebuvo nieko – nei pinigų, nei prekių. Bėgant metams daug kas keitėsi, tad nuolat reikėjo ieškoti sprendimų, padedančių ligoninei išlikti“, – teigia S.Skauminas.
Kokia šiandien yra didžiausia Kėdainių ligoninės stiprybė? – paklausiame direktoriaus.
 

„Mūsų privalumas – jog esame daugiaprofilinė ligoninė. Teikiame įvairias paslaugas ir esame labai lankstūs – greitai surandame būdų, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Galime daug pasiūlyti ne tik pacientams, bet ir gydytojams. Kvalifikuoti specialistai supranta, kad tokioje ligoninėje kaip mūsų atsiveria daugiau tobulėjimo galimybių, negu mažoje gydymo įstaigoje, kur nėra Chirurgijos, Reanimacijos bei kitų skyrių, arba trūksta įrangos“, - sako Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas.

 
Kaip dar vieną Kėdainių ligoninės stiprybę S.Skauminas įvardija iniciatyvius darbuotojus. „Į įstaigos pokyčius orientuotas idėjas generuoju ne tik aš, bet ir kiti čia dirbantys žmonės. Man labai patinka, kai žmogus ateina, ką nors pasiūlo, ko nors prašo ar reikalauja. Administracija neperka jokios įrangos, jeigu prieš tai nepaprašo kurio nors skyriaus vedėjas. Žinoma, kad ir kaip norėtųsi pažangesnės, visus reikalavimus atitinkančios įrangos, tai atsiremia į pinigus. Įrangą perkame iš savo lėšų, bet daug padeda ir savivaldybė. Pernai jos lėšomis renovuota ligoninės automobilių stovėjimo aikštelė, o strateginiuose planuose numatytas ir pakartotinės ligoninės renovacijos projektas, kuriam taip pat bus skirta pinigų“, – pasakoja S.Skauminas.
 
Kauno šešėlis neslegia
„Darbas intensyviai verda visuose ligoninės skyriuose. Jauni bei aukštos kvalifikacijos specialistai priima ir gydo pacientus, atlieka operacijas. Penkiose mūsų turimose operacinėse per metus atliekama daugiau nei du tūkstančiai operacijų, – sako direktorius. – Galbūt šiek tiek mažesnis intensyvumas Akušerijos ginekologijos skyriuje. Tik čia jau kiti niuansai –rajone smarkiai sumažėjo gimstamumo rodikliai. Be to, daug gimdyvių išvažiuoja gimdyti į Kauną.“
 

S.Skauminas atviras – Kėdainių ligoninė niekada neaplenks Kauno, tačiau to, jog Kėdainius nuo šio didmiesčio skiria vos keliasdešimt kilometrų, jis visai nelaiko grėsme. „Mes niekada neperspjausime Kauno. Jis visada buvo ir bus apskrities centras. Tai duoda ne tik minusų, bet ir pliusų. Sakyčiau, jog tai įpareigoja labiau pasitempti. Jei teiksime nepakankamai kokybiškas gydymo paslaugas, daug pacientų paprasčiausiai pabėgs. Visgi noriu pabrėžti, kad Kėdainiai – vienas rajonų, kurio gyventojai žymiai rečiau važiuoja pagalbos ieškoti į didžiuosius miestus. Kartais atsakingi Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, kreipdamiesi į mažesnių miestų ligoninių vadovus, baksnoja pirštais į skaičius ir sako: „iš jūsų rajono 80 procentų pacientų važiuoja pagalbos ieškoti kitur“. Mūsų ligoninei šito pasakyti jie tikrai negali. Skaičiai rodo, kad daug pacientų mumis pasitiki.
 
Be to, daug ligoninės gydytojų dirba ne tik pas mus, bet ir Kaune įsikūrusiose gydymo įstaigose. Kad su mielu noru čia dirbtų, jiems turime sudaryti kiek įmanoma geresnes darbo sąlygas. Konkurencija tikrai juntama ir tai verčia mus pasitempti. Aišku, yra ir neigiama pusė – kad ir kaip besistengtume, kai kurie darbuotojai vis tiek pasirenka dirbti kitur. Štai turime naujai įrengtą Akušerijos ginekologijos skyrių, bet dalis medikų ėmė ir išvažiavo dirbti į Kauną“, – atvirauja S.Skauminas.

Slaugytoja Solveiga Putnienė pacientais rūpinasi tiek Reanimacijos skyriuje, tiek naujajame Skausmo gydymo dienos stacionare. „Labiausiai nustebino, kad į stacionarą atvyksta ne tik vyresnio amžiaus pacientai, bet ir daug jaunų žmonių. Tie, kurie su skausmu gyvena jau ilgą laiką, turi daugiau kantrybės ir jiems pakanka, kad skausmą tik palengvintume. O kiti problemas spręsti nori kuo greičiau ir su skausmu atsisveikinti visam laikui“, - pastebi slaugytoja.
 
Nejaučia darbuotojų trūkumo
S.Skauminas patikina, kad nors kai kurie medikai išvyksta, darbuotojų Kėdainių ligoninėje – užtektinai. „Šiuo metu mums labiausiai reikia kardiologų, neurologų ir radiologų. Visgi darbuotojų trūkumas dažniausiai būna tik laikinas ir tai pasiseka greitai išspręsti. Galiu pasidžiaugti, kad pavyksta pritraukti jaunų gydytojų. Šiais metais po rezidentūros baigimo prie gydytojų kolektyvo prisijungė nauja ginekologė, terapeutė, taip pat radiologas.
 
Gydytojai į mūsų ligoninę priimami tikrai ne tik todėl, kad jų trūksta. Reikia žvelgti ir į ateities perspektyvą. Pavyzdžiui, nors turime pakankamai chirurgų, šiais metais priėmėme chirurgą rezidentą. Paprasčiausiai buvo aišku, kad jis – puikus specialistas ir bus naudingas ligoninei ne tik dabar, bet ir ateityje“, – pasakoja įstaigos vadovas.
S.Skauminas rūpinasi ne tik kiek įmanoma geresnių darbo sąlygų sudarymu, bet ir ligoninės personalo kvalifikacijos kėlimu. „Darbuotojus siunčiame mokytis į kitas gydymo įstaigas, organizuojame mokymus gydytojams bei slaugytojams ir čia, ligoninėje. Išsiųsti tobulintis didelį skaičių darbuotojų būtų sudėtinga, tad vykdyti mokymus ligoninėje ir patogiau, ir pigiau.
 
Norint, kad ligoninė augtų – kad būtų įgyvendinamos naujos idėjos, atsidarytų nauji skyriai, gerų specialistų turėti būtina. Kai specialistų nėra, gali kurti ir galvoti ką tik nori, niekas nevyks. O kai yra, galima daug ką įgyvendinti. Planuose yra Geriatrijos dieninis stacionaras – jau esame padavę paraišką Europos Sąjungos lėšoms gauti. Tačiau būtinos ne tik lėšos. Lietuvoje iš viso – vos dvidešimt devyni geriatrai. Vieną iš šių gydytojų pavyko pasikviesti į ligoninę ir dabar turime tvirtą pagrindą skyriui steigti.
Geri specialistai – svarbiausia. Štai, pavyzdžiui, pasitelkiant turimus puikius specialistus mums neseniai pavyko įgyvendinti progresyvią naujovę – atidaryti skyrių, skirtą lėtinius skausmus patiriantiems pacientams gydyti“, – pasakoja S.Skauminas.
 
Daug žadanti pradžia
Skausmo gydymo dienos stacionaras duris pacientams atvėrė šio mėnesio pradžioje. Jame įrengtos keturios aktyvaus gydymo lovos, o pacientais rūpinasi kvalifikuotų, skausmo gydymo praktikas įvaldžiusių specialistų komanda. Stacionaras skirtas pacientams, kurie išgyvena skausmus, keliamus stuburo ir sąnarių patologijų, lėtinių ligų, chirurginių intervencijų, įvairių traumų ar onkologinių ligų.
 
S.Skauminas sako, kad nors skyrius skaičiuoja tik pirmąsias savaites, jau pastebima, kad pamažu daugėja į jį patekti norinčių pacientų. „Skausmo gydymo stacionaro darbuotojai dirba tiek naujajame stacionare, tiek ligoninės Reanimacijos skyriuje. Vienas jų – gydytojas anesteziologas reanimatologas Egidijus Gaučas atvyksta iš Kauno. Anksčiau šis gydytojas yra dirbęs pas mus anesteziologu ir vėliau persikėlė į Kauno klinikas, kur kartu su kitais kolegomis įkūrė Skausmo gydymo poskyrį. Vėliau aš jį prikalbinau grįžti pas mus. Kartą, kai kalbėjomės, jis prasitarė, kad į Skausmo gydymo centrą Kaune atvyksta daug kėdainiečių. Tada pasakiau gydytojui: pirmyn, duosiu patalpas, padarykime tą patį ir pas mus. Vėliau reikėjo suformuoti komandą. Prie E.Gaučo prisijungė jaunas anesteziologas Tadas Rupša ir dvi slaugytojos iš Reanimacijos skyriaus“, – apie idėjos įgyvendinimą pasakoja S.Skauminas.

Vakarų Europoje plačiai taikoma skausmo gydymo praktika kelią Lietuvoje kol kas skinasi nedrąsiai.
 

„Mūsų šalyje yra labai daug žmonių, kurie kenčia lėtinius skausmus. Tačiau lyginant su pažangiomis Europos ar Šiaurės Amerikos šalimis, vis dar trūksta tokių gydymo įstaigų ir specialistų. Kėdainių ligoninė – viena iš nedaugelio gydymo įstaigų, turinčių šią naujovę, tad naująjį skyrių tikrai galime vadinti inovatyviu ir moderniu“, – sako gydytojas anesteziologas reanimatologas Egidijus Gaučas.

 
Specialisto teigimu, skyriaus įkūrimas – galimybė dar labiau įtvirtinti jo profesinę patirtį ir žinias. „Kompleksiškas skausmo gydymas – viena naujausių medicinos sričių. Pirmoji skausmo klinika įkurta Amerikoje, po Vietnamo karo. Ten buvo gydomi vyrai, išgyvenantys karo metu patirtų sužalojimų keliamus skausmus. Vėliau tokias klinikas imta steigti visoje Šiaurės Amerikoje, Vokietijoje, Anglijoje, o nuo 1994 metų ir Lietuvoje. Su šia medicinos sritimi mane supažindino skausmo gydymo Lietuvoje pradininkės anesteziologės reanimatologės Svetlana Solomonik ir Janė Baublienė. Žinias gilinti teko Kylio universitetinės ligoninės skausmo klinikoje, o nuo 2002 metų dirbu Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyryje. Dabar, kai atsirado galimybė, nusprendžiau patirtimi dalintis ir Kėdainių ligoninėje, kur jau kadaise esu dirbęs. Juolab kad direktorius, išleisdamas mane dirbti į Kauną buvo užsiminęs, jog jei tik bus noro – galiu grįžti“, – šypsosi E. Gaučas.
 
Nustemba sužinoję
 

Dar vienas Skausmo dienos stacionaro komandos specialistas – gydytojas anesteziologas reanimatologas Tadas Rupša savo darbą prilygina savotiškam iššūkiui. „Pacientai sudėtingi, bet tai ir yra kabliukas – kaip rasti raktą, leisiantį padėti konkrečiam žmogui. Įdomūs ir skirtingi atvejai skatina dar labiau gilintis, bandyti suvokti ir identifikuoti pacientų lūkesčius“, – teigia jis.

 
Gydytojui pritaria ir stacionaro slaugytoja Solveiga Putnienė. „Pacientus slaugau tiek čia, tiek Reanimacijos skyriuje ir galiu pasakyti, kad darbo specifika tikrai skiriasi. Labiausiai nustebino, kad atvyksta ne tik vyresnio amžiaus pacientų, bet ir daug jaunų žmonių. Tie žmonės, kurie su skausmu gyvena ilgą laiką, turi daugiau kantrybės ir dažnai jiems pakanka, kad skausmą tik palengvintume. O kiti problemas spręsti nori kuo greičiau ir tikisi su skausmu atsisveikinti visam laikui“, - pastebi slaugytoja.
 
„Anksčiau būdavo taip - jeigu žmogui ką nors ilgai ir įkyriai skauda, jis keliauja pas šeimos gydytoją. Jeigu skauda kūną, jis siunčiamas pas traumatologą, jeigu problema slypi giliau – pas neurologą ar neurochirurgą. Ir taškas. Dabar paciento kelias tapo ilgesnis ir jis gali būti siunčiamas į skausmo kliniką. Tokių įstaigų Lietuvoje yra ir daugiau, tačiau žmonėms apie tai vis dar trūksta informacijos. Dažnai pas mus patekęs pacientas nustemba: „Kodėl aš daug metų kankinausi, kai pasirodo, kad yra, kas gali man padėti?“ Tai išgirstame tiek Kaune, tiek Kėdainiuose“, - sako gydytojas E.Gaučas.

 
Reikia ir pacientų noro
Pirmiausia į Skausmo centrą atvykę pacientai turi užpildyti specialią anketą. Vieni užpildo patys, o silpnesnieji – padedami slaugytojų. Vėliau skiriamos individualios skausmo malšinimo metodikos: medikamentinis gydymas parenkant vaistų derinius, tam tikros invazinės procedūros.
„Anketa skirta paciento lūkesčiams ir motyvacijai įvertinti. Dokumentas kuklus – vos vienas lapas, kai, pavyzdžiui, Vokietijos skausmo gydymo įstaigose anketą sudarančių lapų yra dvidešimt. Bet to visai pakanka, kad galėtume nustatyti, ar žmogus iš tiesų yra pasiryžęs gydytis. Norint, kad paciento būklė taisytųsi, svarbus ne tik su juo dirbančių gydytojų indėlis. Reikia, kad ir pats žmogus susitelktų į gydymą ir apsišarvuotų kantrybe“, – tikina E.Gaučas.
 
Finansinę naštą Kėdainių ligoninei palengvinti padeda Kėdainių rajono savivaldybė. Iš skiriamų lėšų perkama naujesnė ir pažangesnė įranga, renovuojami ligoninės korpusai, o pernai įrengta nauja ir patogi automobilių stovėjimo aikštelė.

Žvilgsnis į ateitį
Kad skausmo gydymą būtų galima taikyti dar efektyviau, ateityje tikimasi plėsti su pacientais dirbančią komandą. „Visų mūsų šalyje įsteigtų skausmo gydymo centrų problema – specialistų trūkumas. Šiuo metu ruošiamas projektas, kuriuo siekiama, kad ligonių kasos skirtų lėšų papildomų specialistų darbo išlaidoms padengti. Ilgus metus trunkantis skausmas pakeičia ir žmogaus kūną, ir psichiką. Dabar yra anesteziologas, kuris tiksliomis injekcijomis į skausmo židinį malšina skausmą, bet reikia ir psichologo, kuris išmokytų žmogų valdyti dėl nuolatinio skausmo patiriamą stresą. Taip pat kineziteraupeuto, nes ilgai kūne tūnantis skausmas sukelia spazmus, raumenų sutrumpėjimus ir netaisyklingus judesius.
 
Mes ir dabar ieškome specialistų, su kuriais galėtume bendradarbiauti gydant stacionaro pacientus. Bet toks gydymas reikalauja glaudaus, komandinio darbo. Jeigu vienas gydytojas taikys vieną metodiką, o kitas – visai kitą, rezultato nebus. Anesteziologas, psichologas ir kineziterapeutas turi kartu išnagrinėti kiekvieną atvejį ir bendromis jėgomis parengti gydymo planą, nes skausmo problema turi būti vertinama ir gydoma kompleksiškai. Pacientams tikrai būtų į naudą, jeigu skausmo klinikos įgytų psichologo ir kineziterapeuto etatus. Tuomet pagalba būtų įvairiapusiškesnė ir visavertiškesnė. Mes nesame stebukladariai ir niekada tokiais nebūsime, tačiau jeigu ateityje komanda plėsis, augs ir gydymo galimybės“, – mano E.Gaučas.

 
Komentaras
Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius:

- Iš savivaldybės biudžeto per pastaruosius trejus metus Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skirta 1 mln. 778 tūkst. eurų. Ypač džiaugiamės, kad suradome lėšų Kėdainių ligoninės laboratorijos ir odontologinio korpuso renovacijai, kai Sveikatos apsaugos ministerija nesugebėjo tam korpusui rasti jokių pinigų. Prisidedame ir prie ligoninės įrangos įsigijimo. Mes puikiai suprantame, kad Kėdainių ligoninė dažnai yra priversta pati ieškoti lėšų infrastruktūrai gerinti, tad esant galimybei savivaldybė turi pagelbėti.
Ar skirti lėšų ligoninei ir kitoms rajono sveikatos priežiūros įstaigoms – pareiga? Sakyčiau, kad tai tiesiog kiekvienos savivaldybės priedermė. Mes privalome prisidėti prie kokybiškesnio gydymo įstaigų darbo, nes niekas kitas taip gerai nepasirūpins mūsų rajono žmonėmis, kaip šių įstaigų darbuotojai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris