Praėjo beveik penkeri metai, kai Kaune sujungtos 2-oji klinikinė ir Raudonojo Kryžiaus ligoninės gavo naują vardą – Kauno klinikinė ligoninė. Per šiuos metus Kauno klinikinėje ligoninėje (KKL) daugelis pastatų bei įrenginių yra atnaujinti, vaikų skyriai optimizuoti ir sukurtas vienintelis šalyje Geriatrijos skyrius. Ligoninės vadovas Gediminas Abeciūnas teigia, kad turi daug planų ir ketina toliau plėsti bei tobulinti platų gydymo, medicinos paslaugų ir priežiūros spektrą, atnaujinti infrastruktūrą.
Neišsenkančios naujos idėjos
Kauno klinikinei ligoninei šie metai svarbūs tuo, kad pagaliau baigtas renovuotas Infekcinių ligų korpusas ir pastatas, kuriame įsikūrę Akušerijos ir ginekologijos, Naujagimių, Geriatrijos bei Dienos chirurgijos II skyriai. Pagerinta šių pastatų šilumos varža leis sutaupyti šildymo išlaidas. Taip pat jas padeda taupyti po viešojo konkurso pasirašyta sutartis su kitu šilumos tiekėju.
Šiuo metu įstaiga savomis lėšomis tvarko Infekcinių ligų korpuse esantį Suaugusių priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, naujose patalpose veikia Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyrius.
Per daugiau nei ketverius metus ligoninė atnaujino medicininę gydymo bei diagnostikos įrangą, planuoja plėsti reabilitacijos paslaugas. „Jau parengėme projektą, pagal kurį įrengsime erdvesnes patalpas reabilitacijos procedūroms“, - pasakoja
Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas.
Geriatrijos skyrius - pirmasis Lietuvoje
Prieš daugiau nei trejus metus Kauno klinikinėje ligoninėje buvo įkurtas Geriatrijos skyrius – pirmasis toks skyrius Lietuvoje. Daug metų tuometinėje 2-oje klinikinėje ligoninėje veikė Geriatrijos klinika, kuri buvo pasiruošusi pradėti teikti praktines geriatrijos paslaugas. Dabar KKL Geriatrijos skyriuje yra penkiasdešimt lovų. Į šį skyrių guldomi vyresni nei šešiasdešimties metų pacientai, sergantys keliomis lėtinėmis paūmėjusiomis ar ūminėmis ligomis, kuomet sutrinka jų funkcinė būklė.
„Pagrindinis mūsų tikslas – atkurti pagyvenusio žmogaus biopsichosocialines funkcijas ir grąžinti jį į bendruomenę, kad jis ir toliau galėtų gyventi namuose bei savarankiškai tvarkytis. Skyriaus komandoje dirba gydytojai geriatrai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, medicinos psichologas, gydytojas psichiatras ir socialinis darbuotojas. Visų kitų specialistų konsultacijos vyksta pagal poreikį. Skyrius visada yra pilnas. Todėl kitas mūsų tikslas – kad tokių skyrių būtų daugiau. Šiuo metu Vyriausybės lygmeniu vyksta reikšmingi pokyčiai: rengiami dokumentai ambulatorinėms geriatrijos ir dienos stacionaro paslaugoms teikti. Bus įkurti skyriai maždaug dešimtyje Lietuvos miestų. Tikimės, kad visa šalis sulauks geriatrinės pagalbos“, - pasakoja
Geriatrijos skyriaus vedėja dr. doc. Gytė Damulevičienė.
Šio skyriaus komanda kasdien susiduria su itin sunkiai sergančiais pacientais. Vienas gydytojas su slaugytoja negalėtų jiems padėti, todėl būtini kiti specialistai. Geriatrinio amžiaus pacientams nustatoma daug demencijos atvejų, todėl būtina psichiatro konsultacija. Taip pat nemažai depresijos atvejų, kuomet reikia ne tik psichiatro pagalbos ir vaistų, bet ir gydomųjų medicinos psichologo pokalbių. Dažnai pacientas, atvežtas vežimėliu ar transportuotas lova, iš šio skyriaus išeina namiškiams įsikibęs už parankės. Tai - didžiausias Geriatrijos skyriaus komandos iššūkis ir laimėjimas. Dažniausiai šiame skyriuje gydomi pacientai, sergantys plaučių uždegimu, šlapimo takų infekcija, širdies ar inkstų nepakankamumu, nepakankama mityba ir lėtine smegenų išemija. Pablogėjus paciento koordinacijai, pusiausvyrai atsiranda pasikartojantys griuvimai, tuomet toks ligonis turi pakliūti į geriatrijos skyrių ar bent į geriatrijos dienos stacionarą. Jis privalo būti ištirtas, atmestos kitos patologijos, galinčios sukelti griuvimus.
Skyriuje gydomi sunkiau ir lengviau judantys pacientai. Kiekvienam jų bandoma pritaikyti pratimus, kad pagerėtų kasdieninė veikla: apsirengimas, valgymas, vaikščiojimas, atsisėdimas, atsistojimas. „Pacientams, kurie negali vaikščioti, darome pasyvią arba aktyvią mankštą, pasodiname juos, kad būklė nesikomplikuotų plaučių uždegimu. Tiems, kurie juda šiek tiek daugiau, padedame atsisėsti, atsistoti, atkuriame vaikščiojimo funkciją. Pagrindiniai pratimai – galvos smegenų kraujotakos gerinimas, pusiausvyros, koordinacijos lavinimas. Mankštų metu naudojame masažinius kamuoliukus, lazdeles, pusiausvyros platformas, stacionarius dviračius. Žinoma, mums trūksta salės, įrangos“, – apie kasdienį darbą pasakoja kineziterapeutė Ramunė Matiušovienė.
KKL planuoja Geriatrijos skyriuje įrengti kineziterapijos ir ergoterapijos sales. Taip pat numatoma atkurti bendrą valgyklą, nes vyresniame amžiuje maitinimosi metu labai svarbus bendravimas. Nustatyta, kad, valgant ne vienam, suvalgoma daugiau maisto. Ketinama įsigyti kūno masės sandaros, kaulų tankio, raumenų masės matavimo, mobilius ultragarsinio tyrimo aparatus. Pacientai, kuriems nereikia gultis į ligoninę, tyrimus atlikti ir gauti gydymą galės Dienos stacionare. Ambulatorinėje grandyje dirbantys gydytojai geriatrai ir komanda pasiruošę teikti vizitų į namus paslaugas. Ministerija kol kas sprendžia, ar patvirtinti tokią paslaugą, taip pat būsimų paslaugų įkainius.
„Pacientai į mūsų skyrių gali patekti skubos ar planine tvarka. Planine tvarka mielai priimame žmones ir iš kitų rajonų, jeigu geriatrinei medicininei pagalbai gauti juos siunčia šeimos gydytojai. Pacientų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, srauto reguliuoti negalime, jų atvyksta daug, nes dauguma į Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių patekusiųjų yra garbaus amžiaus, sergantys daugeliu ligų. Kartais į skyrių hospitalizuojami ir ne mūsų profilio pacientai, pavyzdžiui, onkologiniai, paliatyvios pagalbos reikalaujantys pacientai.
Nesulaukę pagalbos kitur jie atvyksta pas mus, o po to iškeliauja į slaugos ir palaikomojo ar paliatyvaus gydymo įstaigas. Visgi pirmenybė hospitalizuoti į šį skyrių turėtų atitekti pacientams, kuriuos pagydę galime atkurti jų buvusią funkcinę būklę, kuriems gali padėti visa geriatrinė komanda. Jei paciento liga – paskutinės stadijos, jam nė vienas mūsų specialistas nepadės. Beje, ligoninėje numatyta įkurti Geriatrijos centrą, kurį sudarys mūsų skyrius, dienos stacionaras ir ambulatorinė grandis - poliklinika“, – sako G.Damulevičienė.
Modernus Akušerijos ir ginekologijos skyrius
Kauno klinikinė ligoninė turi palankios naujagimiui ligoninės vardą dar nuo 2004-ųjų. Šiemet šis statusas išlaikytas. Šiais metais gimdymų daugiau negu pernai – įstaigoje pasaulį išvydo 1204 naujagimiai. Bendradarbiaujant su šveicarais įstaigos Akušerijos ir ginekologijos skyrius neseniai sulaukė naujų inkubatorių, klausos aparatų kūdikiams, echoskopo naujagimiams, šildomų lovelių, monitorių, plaučių ventiliacijos aparato, gimdymo lovų.
Kitų metų gegužę turi baigtis kapitalinis skyriaus remontas. Visose gimdyklose bus įrengti dušai, kad pacientės galėtų maudytis ir sėdėdamos vežimėlyje. Visose palatose šalia mamos ir vaiko gali būti tėtis. Kaune tai - vienintelė ligoninė, kurioje yra šeimyninės palatos.
„Mūsų skyriuje yra septyniolika palatų, visos jos - dvivietės, bet jose niekada neguli dvi mamos su vaikais, tai - tik šeimai skirtos palatos. Gimus vaikeliui šeima, jei tik pageidauja, būna kartu.
Nors nuo kovo mūsų skyrius uždarytas remontui ir gyvename prastesnėmis sąlygomis, gimdymų pas mus daugėja. Didžiausias privalumas, kad mūsų ligoninė yra daugiaprofilinė. Nėra vien tik atskiras akušerijos stacionaras, visada galime pasikviesti ir terapeutą, ir chirurgą, ir urologą, ir reanimatologą. Didesnė galimybė moterims suteikti įvairiapusę pagalbą - viską turime vietoje, nereikia konsultanto iš kitos ligoninės kviestis – ir mums, ir mamai saugiau“, – sako Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Jūratė Žebrauskienė.
Atskiri laukiamieji vaikams
Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyrius anksčiau buvo Infekcinė ligoninė, todėl ligų profilis liko toks pat. KKL vienintelė Kauno zonoje turi boksuotas paltas, kur gydomos lakiosios infekcijos (vėjaraupiai, meningokokas, skarlatina, streptokokas). Parą ar dvi šios ligos būna užkrečiamos, todėl tokie pacientai patenka į mažąsias palatas. Didžiosiose sergantys vaikai skirstomi, priklausomai nuo tą sezoną vyraujančių ligų. Jeigu rudenį ar žiemą prasideda gripas, pneumonijos, didžiojoje palatoje guli tokie pacientai.
Tiesa, kai prieš dvejus metus buvo ženklus sezoninio meningito padidėjimas ir per keturis mėnesius į ligoninę dėl šio diagnozės pateko per tris šimtus pacientų, jie buvo guldomi didžiosiose palatose.
Žiemą dažnėja ir žarnyno infekcijų, ypač tarp mažesnių vaikų. Šiuo metu pastebimas noro viruso sukeltų ligų pagausėjimas. Tėvai stengiasi iš karto nevažiuoti į ligoninę, bet jei vaikas dehidratuoja, jis patenka į intensyviosios terapijos skyrių, kur mažajam pacientui subalansuojami elektrolitai, atkuriamos kalio ir natrio atsargos. Skyriuje taip pat įrengti trys apžiūros kabinetai ir stebėjimo palatos.
„Šis skyrius suremontuotas prieš aštuonerius metus ir dar nenusidėvėjo. Labai geri architektai ir statybininkai iš karto pasiūlė daryti taip, kaip yra kitose užsienio šalyse, kad būtų modernu ir patogu. Visos palatos turi sanitarinius mazgus. Lakioms infekcijoms reikalinga dviejų durų sistemą – kol vienos neužsidarė, antros neatsidaro. Tokiu būdu infekcijos neplinta. Buvo nutarta sujungti intensyviąją terapiją ir priėmimą, todėl dabar yra bendras Vaikų priėmimo skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyrius. Naujai sutvarkytas priėmimo skyrius funkcionuoja jau nuo lapkričio.
Mes išskirtiniai tuo, kad turime du laukiamuosius vaikams. Vienas – žarnyno, antras – kitoms infekcijoms. Taip pat turime lakioms infekcijoms skirtą boksą, į kurį galima patekti iš lauko. Anksčiau būdavo, kad bendrai sėdi kvėpavimo takų liga sergantis vaikas ir kitas viduriuojantis. Kituose priėmimuose yra taip, kad grįžta tėvai namo ir sako: „Atvažiavom su viena bėda, išvažiavom su kita.“ Taip pat turime du apžiūros kambarius. Pirmiausia, ligoniams yra labai gerai, be to, personalo darbingumas, atidumas ir kruopštumas ženkliai padidėjo persikėlus į kitas patalpas“, –
Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus išskirtinumą pabrėžia jo vedėjas Darius Varaškevičius.
Kauno klinikinėje ligoninėje likę du vaikų skyriai. D.Varaškevičiui čia pradėjus dirbti prieš devyniolika metų, buvo šeši. Vienas skyrius neuroinfekcijų, kitas – hepatitų. Kadangi kardinaliai pasikeitė infekcinių ligų skaičius ir pasiskirstymas, daug skyrių nebeliko, nes hepatitų diagnozuojami tik pavieniai atvejai, todėl tokie pacientai gali gulėti bendruose skyriuose. Pirmas aukštas skirtas lakioms infekcijoms ir neuroinfekcijoms. Trečias aukštas – gastroenterologiniai ligoniai. Ketvirtas ir penktas aukštas – pulmonologiniai skyriai.
„Viena pagrindinių bėdų, kad tėvai neskiepija vaikų. Laikantis tokioms tendencijoms mažėja paskiepytų žmonių skaičius, tada atsiranda ligų protrūkių. Klausdavau tėvų, kurių vaikai persirgo erkiniu encefalitu, ką jie galvoja apie skiepus. Dar nebuvo nė vieno tokio, kuris nesigailėtų, jog nepaskiepijo vaiko“, – apie neigiamą tendenciją šalyje sako D.Varaškevičius.
Komentaras
Kauno klinikinės ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Tavgenienė:
- Nuolat organizuojame bendruomenės šventes, renginius. Pavyzdžiui, gruodžio 16 dieną direktorius rengia darbuotojams Advento vakaronę. Gruodžio 28-ąją šventę su Kalėdų seneliu organizuojame visiems darbuotojų vaikams – tai jau darome ketvirtus metus. Mes, kaip profesinė sąjunga, baigiame ruošti kolektyvinę sutartį. Visi iškilę probleminiai klausimai yra sprendžiami – ar tai būtų darbo krūvis, atlyginimai, darbuotojų užimtumas. Viskas derinama su profesine sąjunga. Profesinės sąjungos ir administracijos santykiai yra labai gražūs. Geruoju galima pasiekti daugiau nei skundais. Jei kokia problema iškyla, darbuotojai rašo raštą man, tuomet prašausi į priėmimą pas direktorių. Jis mane visada priima ir kartu išsprendžiame iškilusias problemas.
Komentuoti: