Kaip veikia e. sveikatos sistema

Darius Matas
2015-06-05
Šią savaitę, pirmadienį, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje viešėjo šalies Premjeras Algirdas Butkevičius, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir daugybė kitų Lietuvos pareigūnų, žiniasklaidos atstovai. Visuomenei demonstruotas elektroninės sveikatos sistemos (e. sveikata) veikimas. Sistema sudarys galimybę kaupti paciento informaciją iš įvairių sveikatos priežiūros įstaigų, nuotoliniu būdu patikrinti paciento ligos istoriją, išrašyti elektroninius receptus ir keistis informacija gydymo įstaigoms.
Kaip veikia e. sveikatos sistema
Premjeras Algirdas Butkevičius dalyvavo Vilniaus klinikinėje ligoninėje vykusiame e. sistemos pristatyme. Vidaus ligų gydytojas echoskopuotojas Vaidotas Silickas pacientui atlieka skydliaukės echoskopinį tyrimą, gautas vaizdas perduodamas į nacionalinę E.sveikatos sistemą (ESPBI).

 
Gydymo įstaiga 
Pirmas žingsnis. Į gydymo įstaigą atvykęs pacientas pateikia asmens dokumentą ir užregistruojamas instrumentiniam tyrimui atlikti.
Gydytojas jau užpildė kortelę ir pacientas ruošiamas echoskopijos tyrimui, kurį atlieka vidaus ligų gydytojas, echoskopuotojas Vaidotas Silickas.
Pacientui privalu pateikti savo asmens dokumentą, nes pagal asmens kodą jis registruojamas elektroninėje sistemoje. Joje nurodomas konkretus tyrimas, gydytojo pavardė, preliminari diagnozė. Tada užsakymas išsaugomas ir laukiama, kol bus atsiųsta tyrimo vaizdinė informacija. Tai užtrunka apie 5-7 minutes.
Antras žingsnis.
Gydytojas paskiria pacientui medikamentinį gydymą ir sukuria elektroninį receptą.
Procedūrą gali atlikti pats gydytojas, asistentas ar slaugytoja. Tačiau gydytojas privalo peržiūrėti ar nebuvo padaryta klaidų, nes jis yra atsakingas už skiriamą vaistą ar gydymą. Informaciją privalu pateikti tiksliai, nes duomenys perduodami į nacionalinę e.sveikatos sistemą (ESPBI), kur juos matys vaistininkas.
 
Vaistinė 
Trečias žingsnis. Ligoninės patalpose įrengta vaistininko darbo vietos simuliacija.
Pacientas atvykęs pateikia asmens duomenis, vaistininkas ESPBI informacinėje sistemoje suranda pacientui išrašytą receptą, paskirtą dozę, vartojimo rekomendacijas, išrašiusiojo gydytojo vardą ir pavardę bei gydymo įstaigą. Jei kils neaiškumas, specialistas mato, į ką kreiptis. Vaistininkas ESPBI sistemoje pažymi, koks konkretus vaistas išduotas pacientui. Esant poreikiui, receptą galima atsispausdinti. Bus matoma, koks konkrečiai vaistininkas įrašė informaciją.
 

Pacientas 
Ketvirtas žingsnis. Pacientas grįžęs namo prisijungia prie ESPBI pacientų portalo ir mato, kokie tyrimai jam buvo atlikti, kurioje įstaigoje, koks specialistas atliko tyrimą ir skyrė vaistus. Taip pat, vaistinė, kurioje įsigijo medikamentus ir informacija kaip juos vartoti.
 
Komentaras
Haroldas Baubinas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadybos ir organizavimo analitikas, vienas iš e-sveikta projekto diegėjų:

- Šiandien e. sveikatos sistemos demonstracijai pasirinkta Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, nes ji pakankamai didelė, dalyvavo sistemos diegimo projekte ir turi visą reikiamą infrastruktūrą. Teko nemenka atsakomybė pasiruošti, reikėjo suplanuoti veiksmo scenarijų, jį išdirbti, kad viskas vyktų sklandžiai. Numatyti, koks pacientas ir kur bus priimtas, koks tyrimas bus atliekamas, kad atėjus svečiams nekiltų sumaištis. Sistemos testavimo ir kiti paruošiamieji darbai vyko visą gegužės mėnesį. Jei ateityje iškiltų tam tikri trūkumai, jie bus ištaisyti. E. sveikata sistemos diegėjai įsipareigoja dvejus metus vykdyti priežiūrą.
Jei įvedus paciento duomenis, išrašant receptą įsiveltų klaida, numatytos apsauginės procedūros. Tokie pasirašyti dokumentai gali būti anuliuoti, jei gydytojas arba vaistininkas pastebėjo klaidą. Tikiu, kad tokių klaidų skaičius, naudojant e. sveikata sistemą, bus mažesnis nei iki šiol. Dabar gydytojas paskirdamas vaistą, pasirinks iš konkretaus pardavime esančio vaistų sąrašo. Antras dalykas, jei reikės pakartotinai skirti medikamentą, bus galimybė naudotis jau sukaupta paciento gydymo istorija, kurioje atsispindės, kurie preparatai buvo veiksmingiausi konkrečiam ligoniui. Ateityje, plečiant Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vaistų registrą, ten gali atsirasti ir informacija apie nepageidaujamus vaistus, maksimalias medikamentų dozes.

 
Ankstesnė patirtis palengvina naujovių diegimą
 

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje jau keletą metų veikia vietinė ligoninės informacinė sistema, dabar atėjo metas visus turimus duomenis perkelti į centrinę sistemą. Tai leis jais naudotis ir kitų įstaigų gydytojams bei patiems pacientams. Ligoninės vadovo Narimanto Markevičiaus teigimu, tai padaryti nebus sudėtinga, nes turima patirtis  formuoja teigiamą medicinos įstaigos darbuotojų požiūrį.
 
Įgyvendino projektą
Projekto metu sukurta interaktyvi elektroninė paslauga, ji integruota su nacionaline elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastrauktūros informacine sistema (ESPBI IS) bei e. recepto, medicininių vaizdų duomenų bazės (MedVAIS) posistemėmis. Sukurtos paslaugos sąsajos su privalomojo sveikatos draudimo informacine sistema (SVEIDRA), valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) ir draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registru (DPSDR). Iš viso įrengtos 310 kompiuterizuotos darbo vietos, įkurtas techninės įrangos centras. Projekto darbai VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje kainavo 866,4 tūkst. eurų, kurių didžiąją dalį sudarė ES Struktūrinių fondų lėšos.
 
Vertina naudą
Tai, kad planuojami pokyčiai palengvins darbą ir užtikrins paslaugų kokybę, tikina ir kalbinti gydytojai, ir slaugytojai. „Nemanau, kad čia yra labai baisu. Iš pradžių aišku, kad bus sunkiau, nes daug esame įpratę rašyti ant lapų, o dabar viską reikia pateikti elektroniniu būdu. Tačiau kiek teko įvedinėti tyrimus, viskas paprasta. Kai darbą myli, viskas gerai sekasi“, - pasakojo Nefrologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Dovilė Volodzkaitė. Medicinos įstaigos darbuotojai tiki, kad sukurta sistema leis gyventojams gauti dar kokybiškesnes sveikatos priežiūros paslaugas, garantuos jų tęstinumą, o sveikatos priežiūros įstaigos turės galimybę gauti ir naudoti esamą informaciją laiku ir vietoje, bendradarbiauti tarpusavyje.


 
Interviu
Dr. Narimantas Markevičius, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius:

- Kaip vertinate naująją sistemą?
- Visos naujos modernios technologijos ateinančios į mediciną yra teigiamas ženklas. Gyvename technologijų amžiuje. Dauguma mūsų naudojamų prietaisų yra skaitmeniniai: rentgeno, kompiuterinės tomografijos, echoskopijos, magnetinio rezonanso aparatai. Visos šios technologijos mus verčia gaunamus duomenis grupuoti ir archyvuoti. Šis projektas atneš daug lauktų pokyčių. Tikslas – sudaryti sąlygas gyventojams ir pacientams elektroniniu būdu gauti medicininius duomenis, o sveikatos priežiūros įstaigoms saugiai keistis informacija elektroninėje terpėje. Įgyvendinus projektą pacientai gaus patikimas ir kokybiškas paslaugas, bus garantuoti dėl sveikatinimo paslaugų tęstinumo, o sveikatos priežiūros įstaigos turės galimybę gauti ir naudoti esamą informaciją laiku ir vietoje, galės bendradarbiauti su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bei kitais sveikatos priežiūros dalyviais.

- Jūsų ligoninėje jau anksčiau veikė vietinė informacinė sistema, kaip tai pakeitė darbą?
- Prieš penkerius metus savo jėgomis įsirengėme ligoninės informacinę sistemą. Naudodamasis ja, kiekvienas darbuotojas mato laboratorijos tyrimų duomenis, jų nebereikia spausdinti, transportuoti - tai gaišina visų darbuotojų brangų laiką. Duomenų gavimas vyksta žymiai greičiau. Pavyzdžiui, pirmajame aukšte laboratorijoje buvo atliktas tyrimas, vos atsiranda rezultatai, gydytojas, kuris dirba ketvirtajame aukšte esančiame skyriuje, prisijungęs prie sistemos, gali iš karto gali matyti rezultatus. Jei atvykęs pacientas jau anksčiau yra buvęs mūsų ligoninėje, atsidarę jo kortelę, galėdavome matyti jam atliktus tyrimus, jų aprašymą. Tai palengvindavo specialistų kasdienį darbą.

- Kokios įtakos darbo kokybei jūsų ligoninėje turės naujoji e. sveikata sistema?
- Visu pirma galėsime keistis informacija respublikos mastu. Tai, kad jau anksčiau turėjome ligoninės informacinę sistemą, palengvins sukauptų duomenų perkėlimą į bendrą elektroninę terpę, taip padėsime kitų ligoninių gydytojams, kurie gydys mūsų pacientus. Tačiau taip pat patys gausime informacijos apie pacientus, kurie anksčiau paslaugas gaudavo kitose medicinos įstaigose. Anksčiau atlikę kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimą, informacinėje sistemoje galėdavome matyti tyrimų rezultatų aprašymą, bet nematydavome vaizdo. Naujoji e. sveikata sistema išplės mūsų galimybes. Tam tikra prasme, kol kitur vyksta pirmojo etapo diegimo darbai, mes jau galime vykdyti antrąjį ir taip sustiprinti pozicijas.

- Kokią įžvelgiate naudą pacientams? 
- Sutikime, pacientui prisijungus prie e. sveikata sistemos matyti jam atlikto echoskopijos tyrimo vaizdą – menka nauda. Tokią grafinę informaciją reikia mokėti analizuoti, tai - profesionalų darbas. Tačiau esminis dalykas yra didesnis jo sveikatos saugumas. Jei pacientas atvyko į ligoninę ir jam prieš pusmetį buvo atliktas kompiuterinio tomografo tyrimas, išskyrus išimtinius atvejus, jo kartoti nereikės. Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai pakartotinai atlikdavome, nes neturėdavome informacijos ar pacientas pamiršdavo. O juk tokio pobūdžio tyrimų metu pacientas gauna apšvitos dozę, kuri nėra naudinga jo organizmui. Atsiradus galimybei gauti visą paciento gydymo istoriją, vos suvedus jo asmeninius duomenis, užtikriname saikingą gydymą ir racionalų tyrimų skyrimą.
Medicinoje yra labai svarbu, žinoti, kokios paslaugos pacientui buvo suteiktos, kokius medikamentus jis vartojo, kam yra alergiškas. Tą, pavyzdžiui, sunkesnės būklės pacientas ne visada gali pats pasisakyti. Tokiu atveju galimos labai rimtos pasekmės. Kai šalyje yra bendra sistema, ženkliai sumažėja rizika. Sutinku, tam reikia didelių investicijų, diegimas užtrunka, bet rezultatais esame patenkinti.

- Ar nebus sudėtinga ligoninės darbuotojams naudoti naująją e. sveikata sistemą?
- Apie tai daug kalbama. Aišku, visiems žmonėms priimti naujoves yra sunku. Kai prieš penkerius metus įvedėme ligoninės informacinę sistemą, atsirado tam tikrų iššūkių, bet dabar jų jau nebekyla. Jei staiga atsisakytume tokios sistemos, dauguma pasijaustų kaip be rankų. Negalėtų prieiti prie laboratorijų informacijos greitai ir patogiai, darbuotojams tektų nešioti dokumentus iš rankų į rankas. Prie gerų dalykų greitai įprantama. Dabar irgi yra pirminis šokas: suvesti operacijų protokolus, taikyti bendrą unifikuotą tvarką. Tačiau išmokus naudoti šablonus, situacija pasikeis. Daug dėmesio personalui mokyti skirs ne tik e. sveikata sistemos diegėjai, bet ir mes patys.

- Su kokiomis problemomis, jūsų nuomone, diegiant naująją sistemą teks susidurti?
- Tikiu, kad tokių atsiras, tai yra natūralu. Manau respublikos mastu dar ne kartą apie tai išgirsime. Mūsų ligoninėje tai didelių nesklandumų nesudarys, nes mes jau turėjome panašią vidinę informacinę sistemą. Darbuotojai, kurie ja naudojosi, pozityviau žvelgia į pokyčius. Tai labiau suvokiama kaip tęstinumas. Kai iš anksčiau yra teigiamų pavyzdžių, tampa lengviau diegti kitas naujoves. Esu įsitikinęs, kad kitur problemų atsiras. Jos nebus susijusios su pačia e. sveikatos sistema - ji veikia puikiai. Bus sudėtinga diegti tose įstaigose, kurios neturėjo jokios informacinės sistemos ir panašios patirties. Net sostinėje ne visos ligoninės ir poliklinikos yra su tuo susidūrusios, o kur dar Lietuvos regionai. Tokioms įstaigoms teks didesnis krūvis, reikės ne tik įprasti naudotis, susipažinti su teikiamomis funkcijomis, bet ir įvesti daugybę ankstesnės informacijos apie pacientus.

- Kiek šių procesų užtikrinimas yra susijęs su gydymo įstaigos vadovo kompetencija? 
- Yra manoma, kad daugybę dalykų lemia įstaigų darbo krūvis. Tačiau aš manau, kad visos inovacijos ir investicijos į infrastruktūrą priklauso nuo vadovo. Svarbu žiūrėti į priekį, stebėti naujausias tendencijas. Jei vadovas seka pokyčius, domisi technologine pažanga, ligoninė visada laimi. Kartais kai kurios idėjos gali atrodyti nerealios, pernelyg ankstyvos, kyla noras jas stabdyti. Tačiau mus supanti aplinka nuolatos tobulėja. Jei delsime ir stabdysime pokyčius, atsiliksime ir liksime paskutiniai. Šiais laikais, nejungdami sistemų, nebendradarbiaudami neturėsime nė menkiausio šanso tobulėti.

- Kokie laukia tolesni darbai?
- Mes ir toliau galvojame kaip dirbti produktyviau. Yra daugybė administracinių procesų, kurios irgi pravartu skaitmenizuoti, maksimaliai sumažinti popieriaus naudojimą darbe. Aišku, tam reikia daug finansinių resursų, jie visų pirma turėtų būti skirti žmonėms gydyti. Tai yra pagrindinė medicinos įstaigos užduotis. Tačiau mes visada galime kokią nors dalį sukauptų lėšų skirti tobulesnėms paslaugoms diegti. Turiu daug vizijų, jų kryptis aiški – viskas skaitmenizuojama, taupomas darbuotojų ir pacientų laikas, gerėja paslaugų kokybė. Tokie procesai vyksta ir valstybėje, viskas priklauso nuo požiūrio. Jei galvosime, kad neverta judėti pirmyn, tai tada neverta nieko daryti.
Šiuo metu pagrindinis uždavinys - išmokyti personalą valdyti įdiegtą e. sveikata sistemą. Tai tikrai užtruks bent pusmetį. Toliau sieksime panaudoti tas galimybes, kurios yra, tačiau dėl poreikio nebuvimo nenaudojamos. Pavyzdžiui, tiesioginės sąsajos tarp laboratorijos ir archyvo užtikrinimas. Tai leistų minimizuoti kaštus, kuriuos skiriame sudėtingų tyrimų nuotraukoms spausdinti.

 
Komentarai
Nefrologijos skyriaus vedėja, gydytoja  nefrologė Elita Gruodytė:
- Tikiu, kad naudojantis elektronine sveikatos sistema greičiau galėsime užsakyti tyrimus ir peržiūrėti rezultatus. Ypač svarbu, kad galėsime susisiekti su kitų ligoninių duomenų bazėmis, gauti reikiamą informaciją apie konkretų pacientą. Tai - abipusė nauda, nes gydytojas ir pacientas dirba kaip viena komanda. Jei medikas galės greitai priimti sprendimą, ligonio požiūriu tai ir yra pati didžiausia nauda, kokia tik gali būti.

Būna tokių atvejų, kai pacientas atvyksta į gydymo įstaigą labai sunkios būklės. Jis negali mums papasakoti, kas jam atsitiko. Tokioje situacijoje greita orientacija, kokių priemonių imtis, kokį gydymą skirti yra būtina. Jei vos per keletą minučių galime sužinoti, kokia liga pacientas serga, koks gydymas taikytas iki šiol, tai ženkliai prisideda prie sprendimo radimo. Tokiais atvejais daug reikšmės turi skubiai atlikti klinikiniai ir instrumentiniai tyrimai, jų rezultatų gavimas realiu laiku.  

Mūsų ligoninės elektroninė sistema naudojamės jau senokai, tai palengvino darbą, pagerėjo darbo kokybė. Pavyzdžiui, atlikto bendro kraujo tyrimo rezultatus galime analizuoti jau po 10 minučių. Naujojoje e. sveikata sistemoje yra daug informacijos, kuri mums aktuali: paciento draustumas, jo darbingumo procentas. Ar sveikatos priežiūros specialistams bus sunku naudotis? Būdama skyriaus vedėja galiu pasakyti, kad nei vienas mano darbuotojas, nei viena slaugytoja ar jos padėjėja neišėjo iš darbo, kai buvo diegiama iki šiol naudota ligoninės informacinė sistema. Laikui bėgant, visi sugebėjo išmokti ja naudotis. Įprasti yra paprasčiau, nes ir mūsų gyvenime gausu technologijų, kurios sparčiai plėtojamos. Juk išmokstame naudotis indukcinėmis viryklėmis ir elektronine bankininkyste. Diegiant e. sveikata sistemą, mums padeda konsultantai, jie visada yra po ranka ir mes po truputį tobulėjame.
 
Vidaus ligų gydytojas, echoskopuotojas Vaidotas Silickas: 
- Didžiausias privalumas pradėjus taikyti naują sistemą yra galimybė tarpusavyje keistis svarbia informacija. Pagerės komunikacija tarp skirtingų grandžių specialistų, jų atliekamo darbo kokybė. Elektroninėje sveikatos sistemoje galėsime matyti įvairių tyrimų vaizdus, juos komentuoti, konsultuoti vienas kitą. Vaizdinė medžiaga – labai naudinga, tai papildo tyrimo duomenų aprašymą, lengviau vertinti paciento būklę. Vieni specialistai gali įžvelgti vienokius dalykus, kiti – kitokius. Dirbant kartu pavyks gerinti rezultatų suvokimą. Taip pat, reikia pripažinti, kad informaciją pateikiant raštu, pasitaiko nesusipratimų, nes kai kurių specialistų raštą būna sudėtinga įskaityti. Saugesnis taps tyrimo duomenų kaupimas, yra buvę atvejų, kai pacientai atliktų tyrimų nuotraukas paprasčiausiai pameta.

Kiekviena naujovė visada atrodo grėsmingai. Sutinku, kad iš pradžių bus sudėtinga įprasti naudotis naująja sistema, bet tai tik laiko klausimas. Juk išmokstame dar ne tokių dalykų. Kolegų komentarų dar neteko girdėti, bet tikiu, kad e. sveikatos sistemos teikiami privalumai bus įvertinti. Paprasčiau turėtų būti jaunajai kartai, kuri aktyviau naudojasi informacinėmis technologijomis. Mano specialybė yra dėkinga, netenka daug informacijos pildyti ranka. Tačiau poliklinikose, šeimos gydytojų darbe, tai tikrai sumažins darbo krūvį. Mūsų ligoninėje didžiausias privalumu taps paprastesnis įvairių dokumentų, ligonių kortelių cirkuliavimas. Aišku, informacijos kokybė labai priklausys nuo to, kaip kitoms įstaigoms pavyks skaitmenizuoti ankstesnį pacientų gydymą. Tai užtruks, bet palaukti – verta.

 
Tarp kitko
Projekte taip pat numatyta palengvinti ir pacientų registraciją pas gydytojus. Bus sukurtos elektroninės paslaugos sąsajos su išankstinės registracijos portalu sergu.lt, per kurį pacientai galės rasti bet kurią gydymo įstaigą arba gydytoją, taip pat galės peržiūrėti savo planuojamus ar jau įvykusius vizitus pa specialistus. Tuo tarpu gydytojai iš anksto galės susipažinti su atvykstančių pacientų duomenimis, bus lengviau planuoti specialistų darbo krūvį ir greičiau bei kokybiškiau aptarnauti apsilankiusius.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris