Jūrininkų ligoninės medikai mokė klaipėdiečius rūpintis širdimi

Deimantė Zailskaitė
2014-10-03
„Visai kas kita, kai pacientas mato, kaip jo gydytojas mina dviračio pedalus. Tuomet jis susimąstys, galbūt rimčiau susirūpins savo sveikata“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Jau devintus metus iš eilės Klaipėdos jūrininkų ligoninės, kurioje veikia šiuolaikinis širdies ligų gydymo centras, medikai Pasaulinę širdies dieną mini sėsdami ant dviračių. Taip jie siekia, kad klaipėdiečiai būtų sveikesni, labiau rūpintųsi savo širdimi. Medikų siekį palaiko jų šeimos nariai, pacientai bei jų artimieji.
Jūrininkų ligoninės medikai mokė klaipėdiečius rūpintis širdimi
Akcijos dalyviai, kurių priešakyje – Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga, vienbalsiai sutaria: dviratis – sveikatos simbolis.

Medikas turi rodyti pavyzdį
„Pasaulinė širdies diena minima nuo 1999-ųjų. Kadangi Klaipėdos jūrininkų ligoninėje yra Kardiologinės pagalbos centras, skirtas Vakarų Lietuvai, jautėme įsipareigojimą organizuoti akciją, kurios pagrindinė misija – atkreipti visuomenės dėmesį į širdies ligas. O tai daryti būtina: Lietuvoje 55 procentai mirčių įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, dėl jų sulaukiama ir daugiausiai apsilankymų pas medikus, o sergančiųjų amžius vis jaunėja. Iš pradžių bandėme ligoninės kiemelyje organizuoti kraujospūdžio, cholesterolio matavimo akcijas. Bet pastebėjome, kad jose dalyvauja tie patys pacientai, kurie ir šiaip kreipiasi į mūsų gydytojus. Nutarėme patys išeiti į visuomenę, kad mūsų žinią apie širdies ligų prevenciją išgirstų kuo daugiau žmonių. Taip kilo idėja surengti dviračių žygį“, – apie sumanymą pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas J.Sąlyga.
Jau kelintus metus akcijos dalyviai nuo ligoninės iki kitame miesto gale esančio prekybos centro dviračiais numina penkiolika kilometrų.
„Visai kas kita, kai pacientas mato, kaip jo gydytojas mina dviračio pedalus. Juk medikui svarbu ne tik pasakoti, kaip reikėtų sveikai gyventi, bet ir pačiam rodyti pavyzdį. Smagu matyti, kad mūsų žygis sudomina ne vien medikus, jų šeimos narius, bet ir pacientus“, – akcijos sėkme džiaugėsi ligoninės vadovas.
„Medikas turi ne tik gydyti, bet užsiimti ir ligų prevencija. Skatinimas imtis priemonių, užkertančių kelią ligoms, turėtų įgauti didesnį mastą. Dabar žmonės į medikus kreipiasi jau susirgę. Tačiau kovą su širdies ligomis reikėtų pradėti dar darželyje ar mokykloje. Mažus vaikus būtina supažindinti su sveikos mitybos principais, kad ateityje jie neturėtų bėdų dėl antsvorio. Mažieji turėtų būti atskirti ir nuo rūkančiųjų. Riebus maistas, per didelis cukraus ar druskos vartojimas, cigaretės, alkoholis taip pat kelia didelį pavojų“, – ligoninės vadovui antrino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus vedėja dr. Sigutė Norkienė.
Tačiau, kaip teigė kardiologė, didžiausias žmogaus priešas yra nejudra. Anot jos, judėti yra būtina. Nuolatinis fizinis aktyvumas - viena geriausių prevencinių priemonių, norintiems išvengti širdies ligų.
S.Norkienė įsitikinusi, kad mediko pareiga – parodyti visuomenei, kad jis pats sveikatinasi.
 

Pacientų amžius ilgėja
„Yra daug rizikos faktorių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas. Vieni jų – koreguojami, kiti, deja, nuo žmogaus nepriklauso. Tai, pavyzdžiui, lytis, amžius. Iš koreguotinų rizikos faktorių reikėtų išskirti padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, rūkymą, antsvorį, nepalankų gyvenimo būdą. Mūsų pacientų amžius išlieka panašus, netgi jaučiama vyresnio amžiaus pacientų daugėjimo tendencija. Taip pat didėja pacientų išgyvenamumas, nes sveikatos procedūros ir modernizacija daro įtaką, todėl ilgėja bendras gyventojų amžius. Tiek vyrų, tiek moterų. Atitinkamai mūsų pacientų amžius irgi ilgėja“, – atkreipė dėmesį Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas.
Gydytojas kardiologas akcentuoja, kad dviračio pedalų mynimas yra labai naudingas mūsų širdžiai.
„Visų pirma dviračių sportas yra patogus ir visiems prieinamas, nereikalaujantis specialių fizinių gebėjimų. Nebūtinai reikia važiuoti labai greitai arba daug kilometrų.
Pagal poreikius žmogus gali važiuoti lėčiau, trumpesnį atstumą. Tai galima daryti kiekvieną dieną. Tokie būtų pagrindiniai važiavimo dviračiu privalumai.
Kaip minėjau, antsvoris irgi yra vienas širdies ligų rizikos faktorių. Važiavimas dviračiu padeda sudeginti kalorijas. Jeigu važiavimas yra intensyvus, tikrai sudeginama ne mažiau kaip tūkstantis kalorijų“, – sakė V.Jokšas, tikėdamasis, kad ateityje medikų inicijuota dviračių akcija apims didesnę Klaipėdos gyventojų dalį.
Prie kolegų dviračių žygio noriai jungiasi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje šiemet pradėję dirbti jauni specialistai.
„Ši Pasaulinė širdies diena turi temą – tai širdžiai palankios aplinkos skatinimas.
Sakykime, kad būtų galimybė į darbą atvažiuoti dviračiu, kad pakeistume mašiną į dviratę transporto priemonę – užuot sėdę į patogų krėslą šiek tiek pajudėtume ir pamintume dviračio pedalus. Kiekvieną rytą tokia mankšta, be abejonės, yra labai naudinga širdžiai. Tokiu būdu galime stipriai pagerinti širdies darbą. Reikia labai nedaug, kad galėtume padėti savo širdžiai. Net 50 procentų sveikatos nulemia mūsų gyvenimo būdas. Pakeitus jį - pradėjus sveikiau maitintis ir daugiau judėti - tikrai pasiektume geresnių sveikatos rodiklių ir jaustumėmės nepalyginamai geriau“, – sveikiau gyventi ragino gydytojas kardiologas Jonas Jarašūnas.
 
Pirmos valandos yra lemtingos
Klaipėdos jūrininkų ligoninė – vienintelis specializuotas kardiologinės pagalbos centras Vakarų Lietuvoje.
„Čia įkurtas integruotas širdies ligų gydymo centras. Ligoninėje yra trys kardiologijos skyriai, taip pat Širdies ir kraujagyslių intervencinės radiologijos, Kardiochirurgijos skyriai. Kardiologinę pagalbą teikia 29 gydytojai kardiologai. Per metus stacionare gydome daugiau nei 4 tūkstančiai, o ambulatoriškai konsultuojame dar 14 tūkstančių pacientų, sergančių širdies ligomis. Džiugu, kad per keletą metų visiškai atnaujinome įrangą širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti bei gydyti. Ligoninėje visą parą dirba trys angiografai, vienintelė Vakarų Lietuvoje magnetinio rezonanso įranga, pritaikyta tirti širdį, be to, įsigijome modernią operacinių ir intensyvios terapijos skyrių įrangą. Pas mus dirbti noriai atvyksta jauni specialistai“, – pasakojo J.Sąlyga.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per metus vidutiniškai atliekama šeši šimtai širdies operacijų. Nors daugiau nei prieš porą dešimtmečių įkurto trečiojo šalyje širdies chirurgijos centro steigimas pradžioje buvo vertinamas įvairiai, laikas parodė, kad Vakarų Lietuvoje jis yra būtinas.
„Ištikus ūmiai širdies patologijai pacientai nesuspėtų laiku nuvykti į Vilniaus ar Kauno klinikas. Įsivaizduokite, jeigu Sabonio atvejis būtų nutikęs uostamiestyje ir čia nebūtų pagalbos. Todėl šiuolaikinė invazinė kardiologija Vakarų Lietuvoje būtina. Be kardiochirurgijos ji nebūtų šiuolaikiška ir visiškai saugi pacientui“, – akcentavo J.Sąlyga.
„Ligoninė turi moderniausią įrangą, puikius specialistus, kurie yra pasirengę bet kuriuo paros metu suteikti kvalifikuotą pagalbą. Tačiau pacientai turi suprasti, kad daug kas priklauso ir nuo jų pačių. Nesikartosiu apie gyvenimo būdą. Tačiau noriu priminti, kad į medikus pagalbos žmonės kreiptųsi iš karto, vos tik pajutę skausmus širdies plote. Kaip rodo patirtis, pacientai neatpažįsta simptomų, delsia, manydami, kad pailsėjus ar prigulus, skausmas širdies plote atlėgs. Šios dvejojimo valandos mums, medikams, yra auksinės. Kuo anksčiau pacientas atvyksta, tuo lengviau jam padėti“, – nedelsti kreiptis pagalbos ragino Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius.

 
Gydytoja ir pacientas

Pacientas Gintautas Mockevičius (70 m.):
- Problemos su širdimi prasidėjo prieš keletą metų. Tada kreipiausi į gydytoją. Buvo pastebėta aortos vožtuvo stenozė. Dar trejus ar ketverius metus tempėme, paskui gydytoja pasakė: kol dar esi stiprus, ryžkimės operacijai. Prieš dvejus su puse metų buvo pakeistas aortos vožtuvas, tuo pačiu atliktas vienos kraujagyslės šuntavimas. Dabar važinėju dviračiu, parėjusiais metais nuvažiavau tūkstantį kilometrų, šiemet – daugiau nei tūkstantį. Visą vasarą važinėju dviračiu ir jaučiuosi neblogai.
 
Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė:
- Visiems atrodo, kad po širdies operacijų žmogus tampa neįgalus. Tačiau taip nėra. Jis turi sportuoti, aktyviai gyventi. Kai viskas padaroma laiku, žmogus gyvena normalų gyvenimą. Norėčiau, kad būtų daugiau prie akcijos prisijungiančių pacientų.
Šiandien nevardinsiu Jūrininkų ligoninės laimėjimų, nes ši diena yra skirta sveikai gyvensenai. Aš galvoju, kad kiekvieno žmogaus tikslas - gera sveikata. Kiekvienas turi rasti kelią į sveikatą per savo gyvenimo būdą: nerūkyti, kontroliuoti svorį, daugiau judėti ir mažiau stresuoti.
 
Nuomonės
Farmacininkė Daiva Razbadauskienė:

- Šioje akcijoje visada dalyvaujame su šeima. Manau, dar daug žmonių stokoja sveikos gyvensenos žinių, galbūt neturi laiko arba neturi noro pasidomėti.
Esu tikra, kad ši akcija skatina labiau susirūpinti savo sveikata. Galbūt kas nors pamatė, galbūt perskaitė laikraštyje ir pasidomės sveiku gyvenimo būdu.
 
Moksleivė Elena Kryžanovskytė:
- Esame iš „Žaliakalnio“ gimnazijos ir dalyvaujame šiame projekte kiekvienais metais. Labai džiaugiamės, kad yra proga sudalyvauti tokioje gražioje ir prasmingoje akcijoje. Važiavome dviračiais nuo ligoninės iki prekybos centro „Big‘as“, taip pat balionais palaikėme šį projektą. Visiems linkime nesirgti širdies ligomis.
 
Inžinierius Romualdas Norkus:
- Turiu prisipažinti, kad kasmet labai laukiu šios dienos, nes į šventę susirenka draugai ir pažįstami. Aš ne medikas – turiu inžinieriaus išsilavinimą, tačiau prijaučiu sveikai gyvensenai. Dviratis – tai sveikatos simbolis. Nepalyginami dalykai: važiuoti automobiliu ar dviračiu. Turbūt nuodėmė būtų nesidomėti pagrindiniais sveikos gyvensenos principais.









 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris