Jauni specialistai laužo stereotipus apie slaugos sektorių

Evelina Machova
2018-09-07
Pastaruoju metu nemažai kalbama apie tai, kaip išlaikyti jaunus medikus Lietuvoje. Vieni aiškina, kad jiems reikia gerų atlyginimų, kiti ragina sukurti gerovę, kad jie patogiai jaustųsi ne tik didmiestyje. Jauni specialistai, dirbantys Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, sako, kad vienas svarbiausių aspektų šiuo atveju - šiuolaikiškos darbo sąlygos bei profesinė savirealizacija.
Vis dėlto įstaigos vadovė Violeta Grigienė pripažįsta, jog profesionalių darbuotojų stygius vis jaučiamas, nes kol kas mūsų šaliai su skandinavais, kurie pristatomi kaip sektinas pavyzdys, nesiseka konkuruoti nei darbo krūvio, nei atlyginimų klausimu.
Jauni specialistai laužo stereotipus apie slaugos sektorių
Kineziterapeutas Paulius Laguninas sako, kad ligoninėje pirmiausia nustebino geros darbo sąlygos ir sukurta infrastruktūra. Metus ligoninėje dirbantis specialistas jau nuo spalio kineziterapijos amato paslapčių pradės mokyti jaunuosius kolegas iš Panevėžio kolegijos. Visi praktiniai užsiėmimai vyks Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.

Svarbu duoti galimybę
Ligoninės žvaigždė - taip dažnai kolegų vadinamas kineziterapeutas Paulius Laguninas. Baigęs universitetą Vilniuje dirbti grįžo į Panevėžį. Kaip sako pats medikas, viskas susidėliojo savaime. „Baigęs studijas grįžau į Panevėžį vasaros atostogoms ir aplankiau gydymo įstaigas. Atėjęs į slaugos ligoninę, nustebau pamatęs šiuolaikiškai sutvarkytą įstaigą ir puikias darbo sąlygas. Kadangi bakalaurinį darbą rašiau apie sunkios būklės neurologinius pacientus, norėjau dirbti su tokio profilio pacientais. Atrodo, kad viskas išėjo pagal planą“, - šypsosi kineziterapeutas. 

Ligoninės vadovė V.Grigienė sako, jog svarbu jauniems žmonėms duoti galimybę save realizuoti ir džiaugiasi, jog gydymo įstaigos komanda per pastaruosius metus pasipildė ne vienu jaunu specialistu. Štai prieš tris savaites darbą iš karto po rezidentūros studijų Kaune, kur įgijo šeimos gydytojos profesiją, pradėjusi Karina Ona Popovaitė sako, jog grįžti į gimtąjį kraštą paskatino namų trauka.
 

„Kaunas, žinoma, - didmiestis, kultūrinis gyvenimas gal platesnis, bet tėvų namai yra tėvų namai ir gimtasis kraštas traukia. Kol kas nesigailiu. Pirmosios darbo savaitės turbūt kaip ir kiekvienam pradedančiam darbą naujoje vietoje sukelia tam tikrą nerimą. Bet jaučiuosi globojama, todėl ir pritapti nelabai sunku“, - sako šeimos gydytoja Ona Popovaitė.


Anot V.Grigienės, širdis džiaugiasi, kai dirbti į slaugos sektorių, kuris dažnu atveju nuvertinamas ir nelaikomas prestižiniu, ateina jauni žmonės. „Čia - tautos pasididžiavimas ir visos viltys mūsų turi būti siejamos su jaunais žmonėmis. Todėl ir iš sveikatos sektoriaus reformos tikimės ne tik lūkesčių išpildymo, bet ir jausmo, kad mūsų darbas vertingas. Šie jauni žmonės – tikri deimančiukai: jie nesusigundė sotesniu duonos kąsniu svetur, o grįžo į gimtąjį miestą ir dirba viename sunkiausių gydymo sektorių - slaugos ligoninėje“, - pasakoja V.Grigienė.
 
Kvalifikuoto specialisto paieška - iššūkis

Gydymo įstaigos vadovė neslepia, jog rasti kvalifikuotą slaugytoją ar kitą specialistą yra rimta problema. Apie tai vertėtų susimąstyti ir sveikatos politikos formuotojams. „Džiaugiuosi, kad esame Panevėžio kolegijos praktinio mokymo bazė. Prieš kelias savaites kolegijos dekanė paklausė, ar nesutiktume, kad praktinis mokymas studijų metu kolegijos studentams, būsimiems kineziterapeutams, vyktų pas mus. Sutikom iš karto, mokymus ves mūsų perliukas – kineziterapeutas Paulius.
 
Man, kaip institucijos vadovei, tai – ne tik pasididžiavimas dėl jauno specialisto, dirbančio įstaigoje, įvertinimo, bet ir ženklus postūmis teikiamų paslaugų kokybės gerinimo link, nes penkias valandas būrys jaunų specialistų papildomai dirbs su ligoniais, juos aktyvindami. Aktyvinimo procesas mūsų pacientams ypač svarbus. Be to, praktiką ligoninėje visus mokymo metus atlieka ir burnos higienistai, bendrosios praktikos slaugytojai, odontologo padėjėjai, kineziterapeutai. Praktiką atlieka ir studentai užsieniečiai, atvykę pagal Erasmus programą. Tai - ne tik papildoma darbo jėga, kiekvienas jaunas žmogus naujų gydymo taktikų, metodikų pamoko ir mus, senbuvius. Ne paslaptis, po studijų kai kurie jaunieji specialistai lieka dirbti mūsų įstaigoje. Aišku, kad mums pasisekė dėl geros geografinės padėties - esame regiono centras, priešingu atveju, situacija būtų kur kas liūdnesnė“, - sako V.Grigienė.
 
Pasmalsavus, ar už dabartinį įkainį gydymo įstaiga galėtų užtikrinti tokį gausų specialistų būrį, įstaigos vadovė atvira - tai būtų nerealu.
„Nuo spalio mokysiu Panevėžio kolegijos būsimuosius kineziterapeutus. Mintį mokyti kitus turėjau dar studijuodamas, o čia pasitaikė puiki proga. Studijų metais turėjau labai gerą pavyzdį, nes mano dėstytojai buvo trejais ketveriais metais vyresni už mane. Tai - puikus pavyzdys, ką jaunas, vos studijas baigęs žmogus gali perduoti būsimiems kolegoms. Žinoma, atsakomybės daug, bet manęs tai nebaugina, nes, kaip ir sakiau, to norėjau“, - sako P.Laguninas.
Pasak gydymo įstaigos vadovės, per metus Paulius, kaip jaunas specialistas, pelnė ir pacientų pasitikėjimą. Grįžtantys pacientai ar jų artimieji vis prašo būti paguldyti į tą aukštą, kur dirba jaunasis specialistas. „Reikia padėkoti Vilniaus Alma Mater, kad tokius gerus specialistus paruošia. O kalbant apie jaunimą, mane labiausiai žavi jų gebėjimas bendrauti su senais žmonėmis. Jauni žmonės stipriai motyvuoti ir tiksliai žino, ką nori pasiekti. Man atrodo, kad mes tokie tikrai nebuvome“, - sako V.Grigienė.
 
Paulius teigia, kad su kiekvienu pacientu stengiasi bendrauti kaip su savo močiute. Gal dėl tokio bendravimo pacientai jį taip ir myli. „Per tuos keturis mėnesius, kuriuos pacientai čia praleidžia, prisiriši prie jų, net gaila, kai išvažiuoja“, - sako kineziterapeutas ir priduria, kad apie medicinos studijas svajojo nuo vaikystės.
Pasmalsavus, kodėl rinkosi būtent tokią profesiją ir darbą su senyvo amžiaus žmonėmis, medikas atviras: „Norėjau rinktis sporto mediko specialybę. Kadangi esu aukštas, žaidžiau krepšinį, patyriau keletą traumų, maniau, kad tuo keliu ir eisiu. Tačiau studijuojant mane „užvaldė“ neurologija ir darbas su sunkios būklės pacientais, atliekant būtent kineziterapeuto darbą.“

 Šeimos gydytoja Evelina Narkevičiūtė ligoninėje dirba trejus metus. Tiesa, karjerą joje pradėjo, dar studijuodama rezidentūroje. Darbas, kaip sako jauna medikė, - įdomus, o svarbiausia, kad sudaromos galimybės tobulėti ir siekti daugiau. Jauna medikė išklausė echoskopuotojų kursus ir dabar pacientams teikia ne tik šeimos gydytojos paslaugas, bet ir darbuojasi instrumentinių tyrimų srityje.

Laužo stereotipus
Slaugos ligoninėje dirba šeši kineziterapeutai, trys masažuotojai, fizinės medicinos slaugytoja. Norint suteikti kokybišką slaugos paslaugą, be šių specialistų pagalbos neišsiversi. Juk jei žmogaus po insulto iš karto nereabilituosi, jam atsiras kontraktūros, raumenų silpnumas ir atrofija, todėl tokie pacientai, vos patekę į slaugos ligoninę, iš karto pradedami mokyti vaikščioti.
Paklaustas, kaip atrodo kineziterapeuto veikla slaugos ligoninėje, Paulius tikina, kad ji niekuo nesiskiria nuo darbo kitose gydymo įstaigose. Tiesa, čia ligų spektras kur kas platesnis. Pacientai atvyksta sunkios būklės, dažnu atveju nevaikštantys, tad kineziterapeuto darbas - pastatyti juos ant kojų.
 

„Mano darbo stažas - dvidešimt devyneri metai. Anksčiau dirbau ligoninėje Nervų ligų skyriuje, bet čia susidūriau su tokiu plačiu ligų spektru, kad daugelio dalykų tiesiog mokausi. Yra dalykų, su kuriais susiduriu pirmą kartą, pavyzdžiui, chirurginių žaizdų perrišimas ar žaizdos išspaudimas, stoma“, - sako bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Rapkevičienė.

 
„Kitose ligoninėse dirbi dažniausiai su tam tikro profilio pacientais, o čia turi žinoti tiek vidaus ligas, tiek kardiologiją, neurologiją, traumatologiją ir su kiekvienu pacientu dirbti individualiai. Slaugos ligoninėje kineziterapeutas, kaip dažnai manoma, tikrai neapsiriboja vien stiklinės padavimu - turi žmogų vėl išmokyti vaikščioti“, - sako Paulius.
K.O.Popovaitė šeimos gydytojos profesiją teigia pasirinkusi todėl, kad ši labai plati. Jauna specialistė sako nenorėjusi, kaip kartais pajuokaujama, tapti vieno piršto gydytoja. „Čia - plačios galimybės. Gali ne tik gydyti, bet ir užsiimti ligų prevencija. O slaugos sektorių pasirinkau, nes jaučiu, kad galiu padėti. Žinoma, darbas sudėtingesnis nei poliklinikoje, bet tai ir yra pusė jo žavesio“, - sako K.O.Popovaitė.


Kolegei antrina ir šeimos gydytoja Evelina Narkevičiūtė. „Man patinka čia dirbti, įdomu, nes kasdien pamatai įvairių pacientų - toks jausmas lyg dirbtum vidaus ligų skyriuje. Pacientai į slaugos ligoninę atvyksta kamuojami įvairiausių ligų, norint jiems padėti reikia daug žinių, bet dirbdamas tokioje srityje įgyji ir daug praktikos. Ligoninėje dirbu trejus metus, darbą pradėjau, dar besimokydama rezidentūroje“, - sako E.Narkevičiūtė. Jauna medikė nuolat tobulinasi: išklausė echoskopijos kursus ir dabar jas atlieka. Klausiu, ar per darbus lieka laiko laisvalaikiui? Mergina šypsosi: „Šiek tiek, savaitgaliais, bet man taip patinka.“
 
Bendrosios praktikos slaugytoja Aušra Rapkevičienė darbą Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje pradėjo prieš savaitę. Į klausimą, ar darbas tokio pobūdžio ligoninėje skiriasi nuo ankstesnės darbovietės, atsako atvirai - kaip diena ir naktis. „Mano darbo stažas - dvidešimt devyneri metai. Anksčiau dirbau ligoninėje Nervų ligų skyriuje, bet čia susidūriau su tokiu plačiu ligų spektru, kad daugelio dalykų tiesiog mokausi. Yra dalykų, su kuriais susiduriu pirmą kartą, pavyzdžiui, chirurginių žaizdų perrišimas ar žaizdos išspaudimas, stoma. Mokausi kiekvieną dieną, gerai, kad kolektyvas visada pasiruošęs padėti, o ir pati stengiuosi, klausiu, kai kas nors neaišku. Čia vyksta gydymas, o ne, kaip stereotipiškai teigiama, tik priežiūra. Darbas sunkus, bet dirba savo srities profesionalai“, - sako A.Rapkevičienė.


Komentaras
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovė Violeta Grigienė: 


- Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių valstybių ir, jei toliau migracijos mastai nemažės, kokybiškų slaugos paslaugų reikės daugiau. Tiesa, daugelis įsivaizduoja, kad slauga yra gulinčiam žmogui paduoti stiklinę vandens, pamaitinti ir pakeisti sauskelnes. Bet biologinių funkcijų tenkinimas nėra slauga, tai – priežiūra, daugiau apimanti socialinės politikos sritį.

 
Profesionali slauga reikalinga sunkiai sergantiems žmonėms, kuriems svarbiausia yra gyvybinių funkcijų palaikymas, šiuolaikiškas ligų ir būklių gydymas bei kokybiška slauga. Tokiems pacientams reikalinga nuolatinė gydytojo ir profesionalios slaugytojos pagalba. Žinoma, šalia to ne mažiau svarbu ir biosocialinių funkcijų užtikrinimas: ligonio dietinis maitinimas, švarinimas ir viešbučio paslaugos. Taip jau susiklostė, kad pas mus slaugos paslaugos suprantamos labai vienpusiškai ir klaidingai – kažkas per vidurį tarp socialinių ir medicininių paslaugų, o ne kaip kompleksinė sveikatos priežiūros paslauga.

Tai, kad slaugos paslaugos įvardinamos kaip prioritetinės, džiaugiuosi ir tikiuosi, jog šis sektorius ateityje užims deramą vietą sveikatos priežiūros paslaugų spektre. Vaizdas slaugos ligoninėje nė iš tolo neprimena nuo seno susikurto klaidingo stereotipo - esą močiutės čia mezga kojines, o diedukai lošia domino. Vos 8-10 procentų visų paslaugų teikiame lengvesnių būklių pacientams, kurie dar patys šiek tiek juda. Jiems reikia mažiau nuolatinės priežiūros, stebėjimoDidžioji dalis pacientų – gulintys, sunkios būklės, su įvairia ir sudėtinga patologija, kuriems reikalinga nuolatinė profesionali kompleksinė medicininė pagalba.

Pasikeitus aktyvaus gydymo paslaugų finansavimui, šias paslaugas teikiančios įstaigos stengiasi taupyti išlaidas, ir kuo greičiau, diagnozavus susirgimą, iš dalies stabilizavus ligonio būklę, pooperaciniu laikotarpiu perkelti pacientus į slaugą. Gal taip ir turėtų būti šiuolaikinėje medicinoje, nes aktyvus gydymas yra labai brangus. Tačiau einant šia linkme, reikia peržiūrėti ir palaikomojo gydymo, ir slaugos sektoriaus finansavimą. Pirmiausia – teikiamų slaugos paslaugų spektrą, griežtai nustatyti kriterijus, galbūt išplėsti paslaugų kodus ir pagal juos nustatyti realius įkainius.

Kad neprarastume medicinos personalo, turime viziją vytis Europos Sąjungos šalių medikų darbo užmokestį. Tačiau jei atlyginimus kelsime tokiais tempais, tai tebus simbolinis žingsnis, tikrai nepajėgsime konkuruoti su užsienio šalimis. Jau dabar rasti kvalifikuotus darbuotojus tampa didžiuliu iššūkiu, nes gydymo įstaigos iš uždirbamų lėšų nuo 70 iki 85 procentų išleidžia darbo užmokesčiui. Džiaugiuosi, kad kalbame apie slaugos paslaugų plėtrą, bet prieš imantis veiksmų, reikia padaryti poreikio- kaštų analizę, įvertinti realią situaciją sveikatos sektoriuje žmogiškųjų išteklių ir finansinių resursų prasme.
 
Manyčiau, jog reikėtų išsamios galimybių studijos, detalios strategijos, tarimosi su praktikais ir būsimų pokyčių aiškinimo. Labai pasigendu to, kad sveikatos politikai išsamiai supažindintų būsimus reformos vykdytojus- savivaldybes- steigėjus ir gydymo įstaigas su ateities planais, siekiais, tikslais. O nežinia gimdo nepasitikėjimą, abejones, priešpriešą ir trukdo realizuotis net ir geriausioms idėjoms.
Sakoma, kad slaugos sektorius bus plečiamas rajoninėse ligoninėse, kurioms reformuojantis teks keisti profilį. Bet klausimas, ar ten bus specialistų, kurie galės užtikrinti profesionalią pagalbą?.


Tarp kitko
Šiemet Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės slaugytojoms atlyginimai didėjo 24 procentais, gydytojams - 16 procentų nuo pastoviosios atlyginimo dalies.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris