Bendradarbiavimas su šveicarais pelnė Sėkmės projekto vardą

Evelina Machova
2017-06-05
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, galima sakyti, yra puikus pavyzdys, kaip vykdant tarptautinį projektą galima pasiekti puikių rezultatų. Tam reikia valios, strategijos ir vizijos keleriems metams į priekį. Kauno klinikų medikai sako, jog norėdamas įgyvendinti tokius projektus idėja turi gyventi dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Tiesa, dabar laukia naujas etapas - sukurtą nėščiųjų ir naujagimių priežiūros sistemą išlaikyti tokio pat aukšto lygio. Tačiau tam prireiks ir sveikatos politikų valios, kad gerai dirbančios, aukščiausios standartus atitinkančios įstaigos būtų ir papildomai skatinamos finansiškai. 
Bendradarbiavimas su šveicarais pelnė Sėkmės projekto vardą
Projekto metu atnaujintas gimdyvių ir nėščiųjų priėmimas. Akušerijos ir ginekologijos klinikos akušerė Danguolė Kačkauskienė apžiūri ketvirto vaikelio besilaukiančią Gėlę.

Projekto stiprioji pusė

27 – tiek milijonų eurų per penkerius metus iš projekto buvo skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai gerinti.

 
„Stiprioji šios programos pusė ta, kad prieš jai startuojant atlikta nuodugni studija. Aplankytos ligoninės, kuriose tuomet buvo akušerijos ir naujagimių skyriai. Kolegos aiškiai išdėstė, ko jiems trūksta, kad galėtų teikti kvalifikuotą ir savalaikę pagalbą. Kalbėta ne tik apie medicininę įrangą ar patalpų remontą, bet ir specialistų kvalifikaciją, kokių metodikų jiems trūksta, kokių mokymų norėtų. Virė daug diskusijų, kokia turėtų būti nėščiųjų ir naujagimių priežiūra bei gydymas nacionaliniu mastu.
 
Šis projektas turbūt yra geriausia, kas galėjo nutikti mums per visą profesinę karjerą. Prie vieno stalo susėdo skirtingų regionų specialistai ir diskutavo, ginčijosi, ieškojo kompromisų. Tai turbūt ir buvo tvirtas pamatas projekto sėkmei. Todėl norisi tikėti, kad ši programa turės ilgalaikį poveikį tiek nėščiųjų, tiek ir naujagimių priežiūrai“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R.Nadišauskienė.
 
O viskas prasidėjo maždaug prieš aštuonerius metus. Tuomet Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursą galimybių studijai atlikti, mat tokia buvo Šveicarijos Vyriausybės sąlyga. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko teigimu, galimybių studiją atlikti laimėjusi įmonė pasikvietė jį ir kolegą neonatologą Antaną Pužą kaip ekspertus.
 
„Didžiausias pliusas, jog galimybių studija buvo parengta ne pagal politinius užsakymus, o pagal konkrečius kriterijus. Tam, žinoma, pasitarnavo ir ministro įsakymas, kuriuo, kaip žinia, visos gydymo įstaigos, teikiančios šias paslaugas, jau prieš penkiolika metų buvo suskirstytos į tam tikrus lygius. Rengiant galimybių studiją iš karto suplanuoti numatomi darbai, kryptys ir didžia dalimi lėšos, kurios buvo reikalingos projektui įgyvendinti. Taip pat numatytos ir mokymų temos, aiškiai įvardinta, kokia įranga reikalinga pagal ligoninių teikiamų paslaugų lygį“, – sako prof. M.Kliučinskas. 

 

„Šis projektas - turbūt geriausia, kas galėjo nutikti mums per visą profesinę karjerą. Prie vieno stalo susėdo skirtingų regionų specialistai ir diskutavo, ginčijosi, ieškojo kompromisų. Todėl norisi tikėti, kad programa turės ilgalaikį poveikį nėščiųjų ir naujagimių priežiūrai“, - sako prof. Rūta Nadišauskienė. 



Pasirinkta teisinga vizija

Kauno klinikos tapo ir šio projekto vykdytojai. Ir tai, kaip sako prof. M.Kliučinskas, nuspręsta ne šiaip sau, nes gydymo įstaiga turėjo atitikti keliamus reikalavimus.
Tiesa, medikai prisipažįsta, kad tokio masto projektui įgyvendinti reikia ne tik geležinės kantrybės, bet ir turima idėja gyventi dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę.
 
Prof. M.Kliučinskas sako, kad kriterijai galbūt ir subjektyvūs, bet jie tokie buvo visoms gydymo įstaigoms. Tiesa, galimybių studijoje numatytos 22 gydymo įstaigos, kurios galėtų dalyvauti projekte. Tokio kiekio ligoninių, pasak mediko, Lietuvai pakaktų ir šiandien. Tačiau į procesą įsikišus savivaldos politikams prie projekto prisidėjo dar penkios įstaigos.
„Šiandienė situacija parodo, kad mūsų vizija buvo teisinga. Gimdymų skaičius kai kuriuose regionuose mažėja ir siekia vos šimtą penkiasdešimt per metus. Vadinasi, gimdymai vyksta tik kas antrą dieną. Dėl to nukenčia gydytojų kvalifikacija, o mes juk siekiame, kad gimdyvės bet kurioje ligoninėje, žinoma, pagal jos lygį gautų vienodas paslaugas“, – sako prof. M.Kliučinskas.
 
Pasak projekto vadovo, įranga buvo perkama pagal gydymo įstaigų lygius ir aiškius numatytus kriterijus, o jos kiekis tiksliai apskaičiuotas pagal kiekvienai gydymo įstaigai tenkantį gimdymų skaičių. Todėl niekam nekilo papildomų klausimų, kodėl Vilniaus ar Kauno klinikoms, kur įkurti perinataliniai centrai, tenka aukščiausio lygio įranga.
Ne vienerius metus kuriama nėščiųjų ir naujagimių priežiūros sistema leido ypač sumažinti perinatalinį, nėščiųjų ir gimdyvių bei kūdikių mirtingumą. Todėl projekto vadovas nė neabejoja, kad bus pasiektas dar vienas šuolis, įrodantis šveicarų investicijų atsipirkimą. Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės
prof. Rasos Tamelienės, šiandien, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, turime kuo pasididžiuoti – daugelyje sričių esame tarp lyderių, tačiau tobulėjimui ribų nėra.

Pasibaigus Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos (LŠBP) projektui, kurio dėka vyko Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatalogijos klinikų korpuso renovacija, gimdyvės ir naujagimiai Kauno klinikose gali džiaugtis išskirtinėmis sąlygomis. Gimdymo, pogimdyminėse palatose buvo visiškai atnaujinta medicininė įranga: įsigytos naujos gimdymo ir funkcinės moterims po gimdymo bei naujagimiams lovos, moderni vaisiaus būklės vertinimo aparatūrą, atsirado ir galimybė naujagimiams neinvaziškai atlikti kai kuriuos svarbius tyrimus. Atnaujintos ir operacinės.

Metodikos iš penkių dalių

30 – tiek neonatologijai,
40 - akušerijai,
1 - paslaugų stebėsenai ir
1 - etiniams klausimams parengta metodikų.

 
„Bene daugiausiai karštų ginčų kilo nacionaliniu mastu rengiant metodikas, kaip reikia elgtis vienos ar kitos patologijos atveju. Pirmą kartą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje metodikos parengtos iš penkių skirtingų dalių. Viena dalių – standartinė aprašomoji, kur nurodomas ne tik, kodėl taip turi būti, bet ir pateikti mokslu paremti argumentai, kiekvieno teiginio svarumas. Antra dalis – aiškiai aprašytos procedūros, operacijos, intervencijos, kad jos vienodai būtų atliekamos Kaune, Šilutėje, Utenoje ar kitur. Trečia dalis, galima sakyti, yra paruoštukas gydymo įstaigų vadovams, kaip viską įgyvendinti, atsižvelgiant į ligoninės lygį.
 
Ketvirtoji dalis – kol kas dar naujiena Lietuvoje – kas kelis mėnesius gydymo įstaigos turi atlikti teikiamų paslaugų auditus, kad pasitikrintų, ar visas metodikas įgyvendina taip, kaip numatyta, ir ne tik patikrinant dokumentus, bet ir tariantis, kuo galima pagelbėti kolegoms. Auditas reikalingas tam, kad išlaikytume vienodą paslaugų lygį.
Penktoji dalis – taip pat kol kas naujovė Lietuvoje. Daug bendravome su aktyviomis mamomis, kurios klausimais ir patarimais mums, medikams, metodikas padėjo „išversti“ į žmonių kalbą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad moterys pasigenda suprantamos ir vieningos informacijos apie nėštumo eigą, savijautą po gimdymo.
 
Internete informacijos daug, deja, ji ne visada teisinga, dėl to ir kyla nemažai nesusipratimų. Būtent moterų dalyvavimas, rengiant šią metodikų dalį, buvo ypač vertingas. Net padėjo išsiaiškinti, kodėl mes, medikai, kartais nesusikalbame su visuomene. Neslėpkim, ne vienerius metus tarp gydytojų ir pacientų yra atskirtis. Jei viskas gerai, medikai mylimi, jei situacija pasisuka į blogąją pusę, kalti medikai, nors daugeliu atvejų pacientėms tiesiog pritrūksta elementarios informacijos, ką ir kodėl vienu ar kitu atveju daro medikai“, – sako prof. R.Nadišauskienė. Taip pat sukurta metodika ir teikiamų paslaugų stebėsenai, kad tai, kas pasiekta įgyvendinant projektą, neliktų tik popierine vizija.
 
Profesorės teigimu, tai – didžiulis darbas. Svetur tokia stebėsena atliekama kas tris mėnesius. Be to, ją atlikti turėtų aukščiausios kvalifikacijos medikas, savo srities asas, kad ir kolegos norėtų išgirsti jo patarimus. Taip pat jau pradėta rengti ir etikos aspektus liečianti metodika, kuri Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos ir neonotologų asociacijos jau priimta. Palietėme itin jautrius klausimus. Tarkime, pasaulyje ne tik medikai, bet ir visuomenė kelia diskusiją, ką daryti su dvidešimt dviejų savaičių naujagimiu, sveriančiu vos penkis šimtus gramų ir turinčiu sunkų apsigimimą? Jis, net ir būdamas toks mažuliukas, yra pilietis. Vadinasi, privalome jį gaivinti, teikti pagalbą, nors ir žinome, jog jo išgelbėti nepavyks. Be to, gelbėjimas pareikalaus milžiniškų lėšų. Palietėme šiuos klausimus, tačiau apie tai dar diskutuosime ir su visuomene“, – sako prof. R.Nadišauskienė.


„Šis projektas pagal tikslingą lėšų įsisavinimą yra pelnęs Sėkmės projekto vardą. Skirtingais etapais prie jo dirbo nuo dešimties iki dvidešimties Kauno klinikų skirtingų sričių specialistų. Manau, jog ši komanda sugebėtų puikiai įgyvendinti ir dar sudėtingesnius projektus“, - sako prof. Mindaugas Kliučinskas. 


 
Sukurta informacinė sistema
Pasak prof. M.Kliučinsko, projekto sėkmė priklausė ir nuo prioritetų, ir nuo to, kad į kiekvieną sritį buvo žvelgiama sistemiškai. „Pirmiausia vykdėme įrangos pirkimus, vėliau parengėme metodikas ir tik tuomet rengėme personalo mokymus. Toks sprendimas pasirinktas todėl, kad personalas susipažintų su metodikomis, o per mokymus galėtų praktikuotis su nauja įranga, kurią naudos kasdieniame darbe.
Viena veiklų, pareikalavusi daugiausiai žinių, – informacinės sistemos kūrimas. Jos tikslas – kad nėščiosios, apsilankiusios bet kurioje moterų konsultacijoje, duomenys nuo pat nėštumo pradžios būtų suvedami ir esant reikalui būtų prieinami kiekvienoje gydymo įstaigoje.
 
Tikiuosi, jog ši sistema visu pajėgumu startuos jau artimiausiu metu, o politikams ir gydymo įstaigų vadovams užteks valios rasti papildomų resursų, kad ji taptų nacionalinė. Tai būtų unikalus projektas, neturintis analogų kitose srityse. Kauno klinikos šiuo metu sistemą tobulina, kad ji galėtų tapti pavyzdžiu kitoms gydymo įstaigoms“, – sako prof. M.Kliučinskas.
Prof. R.Tamelienės teigimu, dar vienas ypač svarbus aspektas įgyvendinant šį projektą, kad gydymo įstaigos turėjo galimybę gauti palankios naujagimiams ligoninės statusą. O tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Iš viso tokį statusą šiuo metu turi 10 ligoninių.
 
Bendradarbiauja ne pirmą kartą

3 - tiek programų per visus Lietuvos nepriklausomybės metus finansiškai parėmė Šveicarijos Vyriausybė.

 
Pirmasis bendradarbiavimo su šveicarais projektas buvo skirtas naujagimių reanimacijoms sukurti. Tai buvo puikus startas, kuris leido pradėti teikti kvalifikuotą pagalbą patiems mažiausiesiems šalies gyventojams. Antroji parama po kelerių metų buvo skirta vaikų reanimacijai. Trečioji – padengė visą Lietuvą, teikiant stacionarines akušerijos paslaugas.


„Su šveicarais bendradarbiaujame ne pirmą kartą. Tai - turbūt vienas geriausių įrodymų, jog jie mato, kad investicijos atsiperka. Man, kaip medikei, labai svarbus šio projekto laimėjimas - remiantis mokslu sukurtos metodikos“, - sako prof. Rasa Tamelienė.



„Tai – platus projektas, tiesa, griežtai kontroliuojamas. Delegacijos iš Šveicarijos kartą ar du per metus atvykdavo patikrinti, kaip mums sekasi. Be to, ir finansavimą gaudavome tik tuomet, kai įvykdydavome vieną ar kitą veiklą. Kiek žinau, šis projektas pagal tikslingą lėšų įsisavinimą yra pelnęs ir Sėkmės projekto vardą. Skirtingais etapais prie jo dirbo nuo dešimties iki dvidešimties Kauno klinikų įvairių sričių specialistų. Šiandien manau, jog ši komanda sugebėtų puikiai įgyvendinti ir dar sudėtingesnius projektus“, – sako prof. M.Kliučinskas, pabrėždamas, kad svarbu pirmame etape gera idėja sudominti kiek įmanoma daugiau žmonių.
 
Atkreiptinas dėmesys į projektą prižiūrėjusių institucijų (Centrinė projektų valdymo agentūra, Sveikatos apsaugos ministerija, Finansų ministerija) personalo supratingumą ir geranoriškumą. Prie sėkmės prisidėjo projekte dalyvaujančių gydymo įstaigų vadovų ir atsakingų darbuotojų geranoriškumas ir šiltas bendravimas. Vykdant projektą penkiose didžiosiose ligoninėse įrengtos simuliacinės mokymų klasės, kur medikai laisvu nuo darbo metu gali tobulinti įgūdžius. Metodikose numatyta, kad tokiose klasėse specialistas savarankiškai per metus turi pasikartoti vienuolika situacijų, kad organizuotų mokymų metu įgytos žinios nebūtų pamirštos.
 
Mokymai, kurių reikėjo

4527 – tiek medicinos specialistų kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose.

 
„Pagal parengtas metodikas buvo rengiami mokymai. Tiesa, jie šiek tiek skyrėsi nuo įprastinių, nes teorinę dalį kiekvienas specialistas išmokdavo savarankiškai, internete išlaikydavo vienai ar kitai temai parengtus testus ir tuomet visi susirinkdavo į kelių valandų praktinius užsiėmimus. Tokia mokymų praktika taikoma daugelyje šalių ir yra patogi, nes gydytojui, slaugytojai nereikia ilgam laikui atsiprašyti iš darbo“, – sako prof. R.Tamelienė.
Rengiant mokymus, dirbo didelės gydytojų praktikų komandos. Buvo paruošta ne tik teorinė medžiaga, vaizdo filmukai, bet ir specialūs testai, kuriuos reikėjo išlaikyti šimtu procentu. Priešingu atveju, viską tekdavo kartoti nuo pradžių. Medikai viliasi, kad mokymų metu įgytos žinios nepasimirš, o bus taikomos kiekvienos ligoninės kasdienėje praktikoje.
 
„Mokymuose daugiausiai akcentavome skubią pagalbą, ūmias situacijas, su kuriomis turi susidoroti gydytojas akušeris-ginekologas, akušerė, slaugytoja. Šių mokymų naujumas tas, jog stengėmės skatinti komandinį darbą. Be to, ypač naudingi buvo konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais kursai, nes mūsų niekas nemokė, kaip reikia bendrauti su pacientu, ypač konfliktinėse situacijose. Dažniausiai mes, medikai, esame linkę tiesiog prisiimti kaltę, bet dėl to nukenčia vėliau ir kiti mūsų pacientai. Iš mokymų labai įstrigo viena situacija, kurią man ir teko spręsti.
Kolegė įtikinamai vaidino pacientę, kuri rėžė: „Tai ką, daktare, tris kartus žiūrėjote ultragarsu, o vaikas gimė su Dauno sindromu!“ Turiu prisipažinti, jog nepaisant to, kad situacija suvaidinta, pasimečiau. Pagelbėjo psichologai, kurie mokė, kaip kiekvienoje situacijoje turėtume reaguoti, kaip parinkti žodžius ir bendrauti“, – sako prof. R.Nadišauskeinė.
 
Pasak prof. M.Kliučinsko, itin vertingi buvo pirmojo ir antrojo nėštumo trimestro ultragarsinės patikros mokymai specialistams, dirbantiems su nėščiosiomis.
Prof. R.Nadišauskienė sako, kad tokie praktiniai kursai, orientuoti į besimokantįjį, – tikras perversmas podiplominėse studijose: „Išmokti tinkamai atlikti ultragarsinį tyrimą nėščiajai vien teorinių paskaitų neužtenka. Smagu, kad ir pacientės, ir jų vyrai suprato šių kursų naudą, noriai prisidėjo prie gydytojų praktikos tobulinimo.“
 
Antrojo nėštumo trimestro ultragarsinės patikros mokymai Lietuvos akušeriams ginekologams surengti pirmąjį kartą. Jų tikslas – Lietuvoje įdiegti standartizuotą ir kokybišką ultragarsinę patikrą. Ne tik didžiuosiuose medicinos centruose, bet ir regioninėse ligoninėse nėščiosioms turi būti teikiamos aukščiausios kokybės reikalavimus atitinkančios ultragarsinės patikros. Laikomasi įsitikinimo, kad medicinos priežiūros nėščiosioms suvienodinimas – ramesnių ir sveikesnių šeimų garantas. Įgytoms žinioms patikrinti šiemet pirmą kartą buvo surengtos varžybos, kuriose dalyvavo gydymo įstaigų komandos. Pasak prof. M.Kliučinsko, viliamasi, kad tai taps tradicija.
 
„Baigiamosios konferencijos – žaidynių metu buvo galimybė susėsti kartu su projekte dalyvavusių gydymo įstaigų vadovais ir diskutuoti, ką darysime toliau. Įvardijome penkis svarbius punktus, kuriuos po truputį stengiamės spręsti ir politiniu lygiu. Tarkim, kad gydymo įstaigos rastų resursų kasmetiniams mokymams, nacionalinei sistemai diegti ir auditavimui. Žinoma, esminis klausimas – kas tai finansuos. Ligonių kasos žada sukurti atskirą fondą, kuris veiktų panašiai kaip greitosios pagalbos srityje. Norint tai pasiekti teks ir patiems pasistengti bei investuoti. Bet tai – ateities planai, kaip juos seksis įgyvendinti, pamatysime po kelerių metų“, – sako prof. M.Kliučinskas.

Ligoninėje įrengta ir mokymosi laboratorija, kur personalas laisvu nuo darbo metu gali tobulinti įgūdžius. Pasak medikų, kiekvienai situacijai spręsti yra numatyti tam tikri algoritmai, kuriais sekdamas gydytojas, akušeris  ar slaugytojas suteikia pagalbą.
 

 
Tarp kitko
Paramos lėšomis Kauno klinikose atliktas patalpų remontas, rekonstruotos vandentiekio ir nuotekų sistemos, atnaujinta šildymo sistema, vėdinimo sistema, šilumos punktas, vidaus elektros tiekimo sistema, magistraliniai šildymo vamzdynai, suspausto oro, vakuumo ir deguonies tiekimo sistemos, dalyje patalpų įrengtas modernus LED apšvietimas, cokoliniame aukšte įrengtos modernios slankiojančios durys, ant pastato stogo sumontuota fotoelektrinė jėgainė bei saulės kolektorių ir šilumos siurblių sistema. Atliktų darbų vertė – beveik 3,2 mln. eurų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai
! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris