„Stiprioji šios programos pusė ta, kad prieš jai startuojant atlikta nuodugni studija. Aplankytos ligoninės, kuriose tuomet buvo akušerijos ir naujagimių skyriai. Kolegos aiškiai išdėstė, ko jiems trūksta, kad galėtų teikti kvalifikuotą ir savalaikę pagalbą. Kalbėta ne tik apie medicininę įrangą ar patalpų remontą, bet ir specialistų kvalifikaciją, kokių metodikų jiems trūksta, kokių mokymų norėtų. Virė daug diskusijų, kokia turėtų būti nėščiųjų ir naujagimių priežiūra bei gydymas nacionaliniu mastu. Šis projektas turbūt yra geriausia, kas galėjo nutikti mums per visą profesinę karjerą. Prie vieno stalo susėdo skirtingų regionų specialistai ir diskutavo, ginčijosi, ieškojo kompromisų. Tai turbūt ir buvo tvirtas pamatas projekto sėkmei. Todėl norisi tikėti, kad ši programa turės ilgalaikį poveikį tiek nėščiųjų, tiek ir naujagimių priežiūrai“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. R.Nadišauskienė. O viskas prasidėjo maždaug prieš aštuonerius metus. Tuomet Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė konkursą galimybių studijai atlikti, mat tokia buvo Šveicarijos Vyriausybės sąlyga. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovo prof. Mindaugo Kliučinsko teigimu, galimybių studiją atlikti laimėjusi įmonė pasikvietė jį ir kolegą neonatologą Antaną Pužą kaip ekspertus. „Didžiausias pliusas, jog galimybių studija buvo parengta ne pagal politinius užsakymus, o pagal konkrečius kriterijus. Tam, žinoma, pasitarnavo ir ministro įsakymas, kuriuo, kaip žinia, visos gydymo įstaigos, teikiančios šias paslaugas, jau prieš penkiolika metų buvo suskirstytos į tam tikrus lygius. Rengiant galimybių studiją iš karto suplanuoti numatomi darbai, kryptys ir didžia dalimi lėšos, kurios buvo reikalingos projektui įgyvendinti. Taip pat numatytos ir mokymų temos, aiškiai įvardinta, kokia įranga reikalinga pagal ligoninių teikiamų paslaugų lygį“, – sako prof. M.Kliučinskas.27 – tiek milijonų eurų per penkerius metus iš projekto buvo skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai gerinti.
„Bene daugiausiai karštų ginčų kilo nacionaliniu mastu rengiant metodikas, kaip reikia elgtis vienos ar kitos patologijos atveju. Pirmą kartą Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje metodikos parengtos iš penkių skirtingų dalių. Viena dalių – standartinė aprašomoji, kur nurodomas ne tik, kodėl taip turi būti, bet ir pateikti mokslu paremti argumentai, kiekvieno teiginio svarumas. Antra dalis – aiškiai aprašytos procedūros, operacijos, intervencijos, kad jos vienodai būtų atliekamos Kaune, Šilutėje, Utenoje ar kitur. Trečia dalis, galima sakyti, yra paruoštukas gydymo įstaigų vadovams, kaip viską įgyvendinti, atsižvelgiant į ligoninės lygį. Ketvirtoji dalis – kol kas dar naujiena Lietuvoje – kas kelis mėnesius gydymo įstaigos turi atlikti teikiamų paslaugų auditus, kad pasitikrintų, ar visas metodikas įgyvendina taip, kaip numatyta, ir ne tik patikrinant dokumentus, bet ir tariantis, kuo galima pagelbėti kolegoms. Auditas reikalingas tam, kad išlaikytume vienodą paslaugų lygį. Penktoji dalis – taip pat kol kas naujovė Lietuvoje. Daug bendravome su aktyviomis mamomis, kurios klausimais ir patarimais mums, medikams, metodikas padėjo „išversti“ į žmonių kalbą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad moterys pasigenda suprantamos ir vieningos informacijos apie nėštumo eigą, savijautą po gimdymo. Internete informacijos daug, deja, ji ne visada teisinga, dėl to ir kyla nemažai nesusipratimų. Būtent moterų dalyvavimas, rengiant šią metodikų dalį, buvo ypač vertingas. Net padėjo išsiaiškinti, kodėl mes, medikai, kartais nesusikalbame su visuomene. Neslėpkim, ne vienerius metus tarp gydytojų ir pacientų yra atskirtis. Jei viskas gerai, medikai mylimi, jei situacija pasisuka į blogąją pusę, kalti medikai, nors daugeliu atvejų pacientėms tiesiog pritrūksta elementarios informacijos, ką ir kodėl vienu ar kitu atveju daro medikai“, – sako prof. R.Nadišauskienė. Taip pat sukurta metodika ir teikiamų paslaugų stebėsenai, kad tai, kas pasiekta įgyvendinant projektą, neliktų tik popierine vizija. Profesorės teigimu, tai – didžiulis darbas. Svetur tokia stebėsena atliekama kas tris mėnesius. Be to, ją atlikti turėtų aukščiausios kvalifikacijos medikas, savo srities asas, kad ir kolegos norėtų išgirsti jo patarimus. Taip pat jau pradėta rengti ir etikos aspektus liečianti metodika, kuri Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos ir neonotologų asociacijos jau priimta. Palietėme itin jautrius klausimus. Tarkime, pasaulyje ne tik medikai, bet ir visuomenė kelia diskusiją, ką daryti su dvidešimt dviejų savaičių naujagimiu, sveriančiu vos penkis šimtus gramų ir turinčiu sunkų apsigimimą? Jis, net ir būdamas toks mažuliukas, yra pilietis. Vadinasi, privalome jį gaivinti, teikti pagalbą, nors ir žinome, jog jo išgelbėti nepavyks. Be to, gelbėjimas pareikalaus milžiniškų lėšų. Palietėme šiuos klausimus, tačiau apie tai dar diskutuosime ir su visuomene“, – sako prof. R.Nadišauskienė.30 – tiek neonatologijai, 40 - akušerijai, 1 - paslaugų stebėsenai ir 1 - etiniams klausimams parengta metodikų.
3 - tiek programų per visus Lietuvos nepriklausomybės metus finansiškai parėmė Šveicarijos Vyriausybė.
Pirmasis bendradarbiavimo su šveicarais projektas buvo skirtas naujagimių reanimacijoms sukurti. Tai buvo puikus startas, kuris leido pradėti teikti kvalifikuotą pagalbą patiems mažiausiesiems šalies gyventojams. Antroji parama po kelerių metų buvo skirta vaikų reanimacijai. Trečioji – padengė visą Lietuvą, teikiant stacionarines akušerijos paslaugas.„Pagal parengtas metodikas buvo rengiami mokymai. Tiesa, jie šiek tiek skyrėsi nuo įprastinių, nes teorinę dalį kiekvienas specialistas išmokdavo savarankiškai, internete išlaikydavo vienai ar kitai temai parengtus testus ir tuomet visi susirinkdavo į kelių valandų praktinius užsiėmimus. Tokia mokymų praktika taikoma daugelyje šalių ir yra patogi, nes gydytojui, slaugytojai nereikia ilgam laikui atsiprašyti iš darbo“, – sako prof. R.Tamelienė. Rengiant mokymus, dirbo didelės gydytojų praktikų komandos. Buvo paruošta ne tik teorinė medžiaga, vaizdo filmukai, bet ir specialūs testai, kuriuos reikėjo išlaikyti šimtu procentu. Priešingu atveju, viską tekdavo kartoti nuo pradžių. Medikai viliasi, kad mokymų metu įgytos žinios nepasimirš, o bus taikomos kiekvienos ligoninės kasdienėje praktikoje. „Mokymuose daugiausiai akcentavome skubią pagalbą, ūmias situacijas, su kuriomis turi susidoroti gydytojas akušeris-ginekologas, akušerė, slaugytoja. Šių mokymų naujumas tas, jog stengėmės skatinti komandinį darbą. Be to, ypač naudingi buvo konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais kursai, nes mūsų niekas nemokė, kaip reikia bendrauti su pacientu, ypač konfliktinėse situacijose. Dažniausiai mes, medikai, esame linkę tiesiog prisiimti kaltę, bet dėl to nukenčia vėliau ir kiti mūsų pacientai. Iš mokymų labai įstrigo viena situacija, kurią man ir teko spręsti. Kolegė įtikinamai vaidino pacientę, kuri rėžė: „Tai ką, daktare, tris kartus žiūrėjote ultragarsu, o vaikas gimė su Dauno sindromu!“ Turiu prisipažinti, jog nepaisant to, kad situacija suvaidinta, pasimečiau. Pagelbėjo psichologai, kurie mokė, kaip kiekvienoje situacijoje turėtume reaguoti, kaip parinkti žodžius ir bendrauti“, – sako prof. R.Nadišauskeinė. Pasak prof. M.Kliučinsko, itin vertingi buvo pirmojo ir antrojo nėštumo trimestro ultragarsinės patikros mokymai specialistams, dirbantiems su nėščiosiomis. Prof. R.Nadišauskienė sako, kad tokie praktiniai kursai, orientuoti į besimokantįjį, – tikras perversmas podiplominėse studijose: „Išmokti tinkamai atlikti ultragarsinį tyrimą nėščiajai vien teorinių paskaitų neužtenka. Smagu, kad ir pacientės, ir jų vyrai suprato šių kursų naudą, noriai prisidėjo prie gydytojų praktikos tobulinimo.“ Antrojo nėštumo trimestro ultragarsinės patikros mokymai Lietuvos akušeriams ginekologams surengti pirmąjį kartą. Jų tikslas – Lietuvoje įdiegti standartizuotą ir kokybišką ultragarsinę patikrą. Ne tik didžiuosiuose medicinos centruose, bet ir regioninėse ligoninėse nėščiosioms turi būti teikiamos aukščiausios kokybės reikalavimus atitinkančios ultragarsinės patikros. Laikomasi įsitikinimo, kad medicinos priežiūros nėščiosioms suvienodinimas – ramesnių ir sveikesnių šeimų garantas. Įgytoms žinioms patikrinti šiemet pirmą kartą buvo surengtos varžybos, kuriose dalyvavo gydymo įstaigų komandos. Pasak prof. M.Kliučinsko, viliamasi, kad tai taps tradicija. „Baigiamosios konferencijos – žaidynių metu buvo galimybė susėsti kartu su projekte dalyvavusių gydymo įstaigų vadovais ir diskutuoti, ką darysime toliau. Įvardijome penkis svarbius punktus, kuriuos po truputį stengiamės spręsti ir politiniu lygiu. Tarkim, kad gydymo įstaigos rastų resursų kasmetiniams mokymams, nacionalinei sistemai diegti ir auditavimui. Žinoma, esminis klausimas – kas tai finansuos. Ligonių kasos žada sukurti atskirą fondą, kuris veiktų panašiai kaip greitosios pagalbos srityje. Norint tai pasiekti teks ir patiems pasistengti bei investuoti. Bet tai – ateities planai, kaip juos seksis įgyvendinti, pamatysime po kelerių metų“, – sako prof. M.Kliučinskas.4527 – tiek medicinos specialistų kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose.
Komentuoti: