Apie tikrus profesionalus ir tuo, kuo galime didžiuotis

Evelina Machova
2017-09-28
Savaitgalį Palangoje vykstant vienuoliktosioms greitosios medicinos pagalbos žaidynėms, kurortas, ko gero, buvo pats saugiausias miestas, mat gatvėmis zujo daugiau ne trys dešimtys greitosios pagalbos ekipažų. Miesto svečiai juokavo, kad prireikus pagalbos nereikėtų nė mobilaus telefono, užtektų tik šūktelėti. Užsienio komandų dalyviai teigė, jog galime drąsiai didžiuotis profesionalia Lietuvos GMP sistema ir čia dirbančiais medikais, slaugytojomis bei paramedikais.
Apie tikrus profesionalus ir tuo, kuo galime didžiuotis
Teroro aktas inscenizuotas prie pat Palangos tilto. Dviejose nelaimės vietose būta po 8 sužeistuosius ir po tris medikų brigadas. Medikai privalėjo įvertinti sužeistųjų būklę, atrinkti labiausiai nukentėjusius asmenis ir suteikti pagalbą.

Klaipėda, Panevėžys, Kazachstanas
Vienuoliktosiose Greitosios medicinos pagalbos žaidynėse Klaipėdos miesto mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė teigė, jog tai, kad klaipėdiečiai į šias žaidynes delegavo dvi komandas, yra rimtas pareiškimas ir nė neabejojo jų sėkme. Klaipėdiečiai šiemet penktą kartą iškovoja geriausiųjų titulą tarp miesto greitųjų. Mažųjų greitosios pagalbos stočių kategorijoje geriausia pripažinti Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicininės pagalbos skyriaus komanda. Iš penkių užsienio komandų - Kazachstano medikai, kurie žaidynėse dalyvauja jau penktą kartą.
 
Maža to, ne vienerius metus bendradarbiauja ir su Kauno miesto greitosios pagalbos stoties medikais, kurie dalinasi patirtimi, kaip pagal aukščiausius standartus turi būti teikiama skubi medicininė pagalba. 
Iš viso žaidynėse dalyvavo 31 komanda iš įvairių šalies miestų bei rajonų ir 5 užsienio komandos. Į Lietuvą atskridusiems Kazachstano medikams sukomplektuotą greitosios pagalbos automobilį varžyboms paskolino klaipėdiečiai. 

Lietuviams automobiliu teko aprūpinti ir Baltarusijos komandą, kuriai per valstybinę sieną nebuvo galima pervežti medikamentų. Savo automobiliais į Palangą atvyko Ukrainos komanda ir dvi brigados iš Vokietijos.
Greitosios medicinos pagalbos žaidynės – unikali galimybė itin sunkų ir atsakingą darbą atliekantiems medikams susitikti, sužinoti skubiosios pagalbos naujienas, pasidalinti patirtimi su kolegomis.

 
Užsienio svečių nuomonės
Vokietijos Raudonojo Kryžiaus apskrities sąjungos direktorius Wolfgang Greitbah:

- Žaidynėse dalyvaujame pirmą kartą, bet tikiuosi ne paskutinį. Varžėsi iš viso dvi Raudonojo Kryžiaus sąjungos komandos. Beje, mes turime ir gelbėtojų mokyklą, kuriai šiose žaidynėse ir atstovaujame. Du dešimtmečius bendradarbiaujame su Alytaus Raudonuoju Kryžiumi ir turbūt daugiau nei dešimt metų - su Kauno regionu. Manau, kad ši partnerystė yra stiprėjančios Europos ženklas. O kalbant apie greitąją pagalbą, manau, kad lietuviai gali drąsiai didžiuotis savo darbu ir profesionalumu.



Ukrainos Dobrito greitosios pagalbos stoties direktorius Vitalij Its:

- Džiaugiamės turėdami galimybę dalyvauti šiose žaidynėse ir dalyvaujame jau antrus metus. Įspūdį palieka Lietuvos greitosios pagalbos organizacinė sistema. Nors esame vietinė pagalbos stotis, greitosios medicinos pagalbos teikimui stengiamės įvesti aukščiausius standartus. Žinant pastarųjų metų įvykius smagu, kad antrus metus iš eilės turime galimybę pasitobulinti, pagilinti žinias.
 


Kazachstano Almatos apskrities greitosios pagalbos stoties direktorius Ospanovas Beržan Žunizbekovieč:

- Nepaisant tolimų geografinių atstumų penktus metus dalyvaujame šiose žaidynėse. Tampriai bendradarbiaujame su Kauno greitosios pagalbos stotimi, mokomės, keičiamės patirtimi. O varžybose mums svarbiausia ne vieta ar nugalėtojų titulas, bet galimybė mokytis, sužinoti ką nors naujo, nes mes norime kaip ir jūs taikyti tokius pačius aukštus standartus. 

 
Apie užduotis
Pasak žaidynių organizatorių, rungtys visuomet priartinamos prie aktualijų – dažniausiai pasitaikančių kvietimų priežasčių, Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių įvykių. Žaidynių dalyviai praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį varžėsi keliose rungtyse.
Kurorte vykusiame paplūdimio vakarėlyje nugriaudėjo sprogimas, žmonės teigė girdėję šūvius, yra sunkiai sužeistų. Komandoms prie jūros tilto reikėjo suteikti pagalbą neva po sprogimo stipriai sužalotiems žmonėms.
Dviračių take buvo partrenktas tėvas, kuris vežėsi dvejų metų vaiką. Medikams teko, du sunkūs trauminiai pacientai, kuriems suteikiama pagalba buvo pagal tarptautinius standartus.
 
Savižudžio nuo Palangos tilto gelbėjimas. Komandoms reikėjo pademonstruoti derybų psichologijos išmanymą atkalbant nuo tilto į jūrą šokti susiruošusį savižudį. Savižudžius vaidino psichiatrijos gydytojai, kurie galėjo įvertinti, ar medikų veiksmai ir argumentai yra profesionalūs. Medikams buvo iškelta užduotis ne tik atkalbėti savižudį, bet ir nuraminti ir atitraukti kito šeimos nario dėmesį, kad jis netrukdytų gelbėjimui.
 
Medikams teko skubėti ir į poilsio namus, kur pagalbos reikėjo ūmios būklės dviejų savaičių naujagimiui, kuriam prasidėjo sepsis.
Skubėjo medikų brigados ir į kavinę, kur vyrą švenčiant vedybų metines ištiko klinikinė mirtis. Maža to greta paspringo ir dar vienas kavinės lankytojas.
Greitą reakciją, ištvermę, fizinį pajėgumą ir darnaus darbo įgūdžius komandos demonstravo linksmojoje estafetėje, kurią parengė skubiosios medicinos gydytojai rezidentai.


 
Apie pasitikėjimą ir žinias
Dažnas mūsų esame geriausi krepšinio žinovai, komentatoriai ir treneriai. Bet tai ne vienintelė sritis, kur jaučiamės žinantys viską kur kas geriau nei šios srities profesionalai. Praėjusią savaitę Palangoje vykusios Greitosios medicinos pagalbos žaidynės sulaukė ne tik specialistų, bet ir visuomenės dėmesio. Kavinėje, imituojant situaciją, kuomet minint dvidešimtąsias vedybų metines vyrą ištiko klinikinė mirtis, pro šaly ėjusios garbingo mažiaus senjoros, pamačiusios atskubėjusią greitąją pagalbą, konstatavo: „Matyt, širdis, išgėrė ir bac. Mano kaimynui Antanui irgi taip buvo. Kaimyną vos atgaivino, bet ir gydytojai ne iš karto vežė į ligoninę, o aparatą prijungė, kažką žiūrėjo. Aš ir sakau, vežkit į ligoninę! Bet neklausė“, - prisiminusi istoriją pasakojo viena moterų.

 
Priėjusios arčiau įvykio vietos ir plušantiems medikams negailėjo patarimų. „Tai gal vežkit į ligoninę, kitaip gi žmogus numirs. Nepadės tas aparatas, mano kaimynui taip buvo“, - medikus negaišti laiko ragino senolė. Pasak GMP medikų, tokios situacijos jiems - ne naujiena. Dažnu iškvietimo atveju vis atsiranda patarėjų, kaip geriau teikti pagalbą, kada geriau vežti žmogų į ligoninę, kaip gaivinti.

„Gaivinimo sėkmė priklauso nuo pačiomis pirmosiomis minutėmis suteiktos pagalbos kokybės, – teigia Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis. – Todėl kvietėme Palangos gyventojus ir svečius stabtelti, skirti laiko ir išmokti veiksmų, kurie gali praversti kritinėje situacijoje ir išgelbėti šalia esančiojo gyvybę.“

Pasak N.Mikelionio, Lietuvos greitosios medikai yra profesionalūs ir turi reikiamas priemones, bet pagalbos sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo nelaimės liudininkų veiksmų. Jis pabrėžė, kad įvykus staigiai mirčiai, kiekvieną minutę tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja dešimčia procentų. Tad vadovaujant dispečeriui atliekamas pradinis gaivinimas, ankstyva defibriliacija įvykio vietoje turimu automatiniu išoriniu defibriliatoriumi gali padėti pakeisti negailestingą statistiką.


Faktas
Pirmąją žaidynių dieną Palangos senojoje gimnazijoje, Vlado Jurgučio, Baltijos ir Šventosios pagrindinėse mokyklose, vyko pradinio gaivinimo mokymai. Juos mokiniams vedė praėjusiųjų metų žaidynių nugalėtojų – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties – atstovai. Jūratės ir Kastyčio skvere dirbo instruktoriai, kurie kiekvieną norintįjį pamokė pirmosios pagalbos veiksmų.




Apie įvykius įsibraunančius į kasdienybę 

Gydytoja, žaidynių vyriausioji teisėja Evelina Pukenytė teigė, jog terorizmo aktas Palangos paplūdimyje sugalvotas žvelgiant į įvykių tendencijas pasaulyje.


„Užduotis artiname prie to, kas vyksta pasaulyje, prie kasdienybės, nes tai, kas anksčiau būdavo įvardinama tik karo sąlygomis, priartėja prie civilinio gyvenimo: sprogimai, teroro aktai, išpuoliai. Taip pat reikia suprasti, kad masinė nelaimė nėra vien sprogimas. Masinė nelaimė būtų, jei nukentėjusiųjų skaičius gerokai viršytų medikų skaičių, pavyzdžiui, autobuso avarija, kurioje turime 30 nukentėjusių ir atvyko dvi brigados. Žaidynėse imituojame masinę nelaimę, kur reikia pritaikyti tuos pačius vadovavimo ir pagalbos teikimo principus“, – kalbėjo žaidynių vyriausioji teisėja Evelina Pukenytė.


Masinės nelaimės užduotyje komandos varžėsi teikdamos pagalbą aštuoniems imituoto sprogimo metu nukentėjusiems asmenims. Šeši jų buvo kritinės būklės – nudegę kvėpavimo takus, nutrauktomis galūnėmis, stipriai kraujuojantys. Pasak Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojo Nedo Jasinsko, kuris vasarą dirbo karo ligoninėje Mosule (Irakas), situacija pasaulyje keičiasi: civilių asmenų patiriami sužalojimai panašėja į karo traumas. Masinių susišaudymų, sprogimų Europoje ir JAV patirtis liudija, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi keisti įprastinę taktiką ir protokolus, kad pavyktų sumažinti aukų skaičių. Masinės nelaimės užduotys žaidynių dalyvius privertė pagalvoti ne tik apie turimus įgūdžius, bet ir priemones, reikalingas nekasdienių sužalojimų atveju.

O štai vienas Ukrainos komandos narių Michailas Šaleika, su masinėmis nelaimėmis per Maidano įvykius susidūręs gyvai, sako, kad jų metu reikia ne tik šaltų nervų, bet geros reakcijos ir masės žinių. „Kiek man teko susidurti, realybėje didelė problema - gydytojų gebėjimas masinių nelaimių metu rūšiuoti pacientus. Žinoma, stresas, baimė, kai aplink girdi dar ir aidinčius šūvius, apsunkina situaciją. Po šių įvykių atidžiai nagrinėjome savo darbą, patirtas situacijas, ir šiandien galiu pasakyti, kad vien dėl organizacinio darbo trūkumo tuomet praradome per daug gyvybių“, - teigė M.Šaleika.

Kiekvienoje stotelėje žaidynių dalyvius vertino du pagal tarptautinius standartus parengti ir sertifikuoti teisėjai.
„Komandos pasirodė įvairiai. Tačiau visi teisėjai sutinka, kad komandų lygis itin aukštas. Ypač galima išskirti tokias sritis kaip psichologinė pagalba tiek šeimos nariams, tiek ir žmogui, kuris ryžtasi savižudybei. Šioje srityje per pastaruosius kelerius metus padarytas didžiulis šuolis“, - sako E.Pukenytė.




Tarp kitko
Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės Palangoje surengtos jau vienuoliktą kartą. Jų metu varžėsi 31 greitosios medicinos pagalbos komanda iš Lietuvos ir penkios – iš užsienio šalių. Po vieną komandą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano, dvi – iš Vokietijos. Iš viso į renginį užsiregistravo daugiau nei 300 dalyvių.
Kasmet vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos GMP įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centras.


Komentaras
Psichiatras Linas Slušnys:


- Komandoms išties teko nelengva užduotis ne tik įkalbėti savižudį nešokti nuo Palangos tilto, bet kartu ir nuraminti greta stovintį šeimos narį, kad jis netrukdytų gelbėtojų darbui. Maždaug prieš aštuonerius metus greitosios medicinos pagalbos specialistams vedžiau mokymus, kaip reikėtų elgtis atsidūrus tokioje situacijoje. Tuomet, reikia pripažinti, daugelis bijodavo tokių situacijų, pasimesdavo. Tai, ką matau šiandien, – vaizdas kardinaliai priešingas.
 
Dabar per tiek metų pasikeitė tai, kad jie nebebijo situacijos. Toliau prasideda technikos klausimas. Jie puikiai moka algoritmus, tik dar, mano akimis, šiek tiek painiojasi ir taiko pernelyg tiesmukai. Pavyzdys, jei žmogus stovi ant tilto ar kur kitur, tokiu atveju klausimas, kad ir iš algoritmo, „Ar tu ketini žudytis?“, sakyčiau, šiek tiek ne vietoje. Žinoma, jis yra įrašytas algoritme, bet buvo keletas komandų, kurios nustebino paklausdamos, ar tu tikrai nori mirti? Matyti, kad žmonės ne tik išmoksta algoritmą, bet ir geba jį maksimaliai išnaudoti. Daugelis savižudžių savo veiksmais nori perduoti žinią, bet ne mirti.
 
Iš kolegų vokiečių galėtume pasimokyti pradinio kontakto užmezgimo, nes jis yra tiesiog pavydėtinas. Jie nepradeda bendravimo su pacientu nuo klausimų, kokiomis ligomis šis serga, kokius vaistus vartoja. Pasiteirauja, ar nenorėtų arbatos, ar galėtų tik palaikyti už rankos. Visai tai yra tame pačiame algoritme. Tačiau tai nėra tik greitosios medikų problema, tiesiog mūsų visuomenė bendrauja kitaip. Manau, kad po penkerių metų matysime kitokią situaciją. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris