„Gelbėti gyvybes - jaudinantis darbas“, - sako Bendrojo pagalbos centro (BPC) darbuotojai, prisipažindami, jog tokie skambučiai - itin sunkūs, nes ant plauko kabo žmogaus gyvybė. Labai padeda aktyvūs ir neabejingi praeiviai, kurie, tik pastebėję potencialų savižudį, surenka Bendrojo pagalbos centro (BPC) numerį 112, stengiasi užmegzti su palūžusiu žmogumi kontaktą, taip išlošdami daugiau laiko, kuris tokiose situacijose itin brangus.
„Stengiesi su žmogumi užmegzti dialogą: palaukite, nedarykite skubotų veiksmų, pasikalbėkime, papasakokite, kas atsitiko, kodėl taip nusprendėte, kas jus neramina, kas jus kankina. Dažniausiai pasikalbi ir žmogus nusiramina, persigalvoja“, - pasakoja Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos ketvirto būrio vyresnysis patrulis K.Sakalauskas. L.Masio nuotr.
Per šventes jaučiasi vienišesni
„Gavome pranešimą, kad žmogus priėjo užšalusio ežero vidurį, po jo kojomis siūbuoja ledas. Greičiausiai jis ruošėsi šokti. Nieko nelaukdami į incidento vietą išsiuntėme artimiausią ugniagesių komandą iš Tauragnų miestelio bei Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narus“, - įsirėžusį sausio 11-osios nutikimą ant Tauragno ežero pasakojo ugniagesių gelbėtojų pajėgas valdantis BPC Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Konstantinas Novikovas.
Atvykus ugniagesiams, kaip pasakoja, incidento vietoje jau budėjo policija. Netrukus pasirodė ir profesionalūs narai, kurie gali saugiai ir profesionaliai atlikti gelbėjimo darbus tiek ant ledo, tiek vandenyje.
„Narai su rogėmis prisiartino prie ežero viduryje ant ledo stovėjusio žmogaus ir jį sėkmingai parvedė ant kranto bei perdavė į policijos ir medikų rankas“, - laimingai pasibaigusią istoriją papasakojo BPC darbuotojas.
Įsimintinas incidentas prie vandens įvyko ir sausio 1-ąją, iškart po Naujųjų sutikimo.
„Paskambino moteris ir pranešė, kad mato ant tilto žmogų, kuris grasina šokti. Džiaugiuosi geranoriška praeive, kuri nepasimetė, neišsigando, nesupanikavo, priešingai, vyrą užkalbino, pelnė jo pasitikėjimą ir paragino perlipti turėklus į jos pusę. Kitas žmogus panašioje situacijoje galėtų pasimesti, išsigąsti ar tiesiog praeitų pro šalį“, - sako BPC Klaipėdos skyriaus operatorė Edita Šiaudvytienė, kuri visą tą laiką sufleravo moteriai, ką sakyti savižudybę planuojančiam vyrui ir ji sėkmingai vykdė visus nurodymus.
Tokio pobūdžio incidentai švenčių metu pagalbos tarnybų nestebina.
„Po švenčių kai kas jaučiasi vienišesnis. Jiems atrodo, kad visi aplinkui laimingi, o jis vienas toks vienišas... Tai - sudėtingi skambučiai, kuomet žmogaus gyvybė kapo ant plauko. Jei yra minčių apie savižudybę, vadinasi, žmogui jau reikia skubios pagalbos“, - sako ketverius metus operatore dirbanti Edita.
Batutą neša trise keturiese
BPC Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas K.Novikovas prisiminė dar vieną ne per seniausią atvejį, kai Pilaitėje vyrukas užsiropštęs ant devynaukščio stogo jau ruošėsi šokti, bet, laimei, jį pačiu laiku pastebėjo aplinkinių namų gyventojai. Tokiais atvejais itin praverčia batutas, kuris atvažiavus tarnybai iškleidžiamas vos per kelias minutes, o į incidento vietą nešamas trise ir net keturiese.
Praėjusiais metais plačiai nuskambėjo istorija, kai batutas išgelbėjo jaunos moters gyvybę sostinėje.
„Dėl vieno žmogaus atvyksta net trys autocisternos: viena jų, turinti batutą, kurį iškleidus žmogus galėtų saugiai pasiekti žemę. Tai yra tam tikras saugiklis. Autokopėčios, kuriomis būtų galima pasikelti, jei nėra galimybės pastatyti batuto. Kartais autokopėčių dėka galima pasiekti žmogų, jį perkalbėti ir pasiūlyti pagalbą. Taip pat vyksta autocisterna su gelbėjimo darbų vadovu ar pamainos vadu.
Vien batuto išskleidimui reikia trijų keturių žmonių. Jis – sunkus, tad reikia fizinės jėgos jį tempiant į incidento vietą. Todėl vienos cisternos įgulos per mažai. Gerai, kai kartu vyksta pamainos vadas, kuris koordinuoja veiksmus incidento vietoje, tai yra, kartais siunčia gelbėtojus į viršų laiptais, duoda uždavinį nešti batutą, statyti autokopėčias ir taip toliau.
Dėl savižudžio stengiamės kuo tyliau ir ramiau privažiuoti, išjungiame garso signalus, kad jo neišgąsdintume“, - darbo ypatumais dalijasi Konstantinas.
Pagrindinis režisierius – alkoholis
Televizijos ekranuose atpažįstamas veidas Karolis Sakalauskas pasakoja, kad jam, kaip pareigūnui, irgi tenka susidurti su žmonėmis, kurie grasina prieš save pakelti ranką.
„Stengiesi su žmogumi užmegzti dialogą: palaukite, nedarykite skubotų veiksmų, pasikalbėkime, papasakokite, kas atsitiko, kodėl taip nusprendėte, kas jus neramina, kas jus kankina. Dažniausiai pasikalbi ir žmogus nusiramina, persigalvoja“, - pasakoja Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos ketvirto būrio vyresnysis patrulis K.Sakalauskas.
Pasak jo, jei žmogus neatidaro pareigūnams durų, į pagalbą kviečiami ugniagesiai, jog padėtų patekti vidun. Karolis pasakoja, kad neseniai gelbėjo pasiligojusią senolę, kuri norėjo nusižudyti. Jau stovėjo prie lango balkone, bet pamatė kaimynai ir iškvietė pagalbos tarnybas.
„Močiutė neatidarė durų, tad ugniagesiai nusileido nuo stogo su virvėmis į balkoną ir mums atrakino buto duris.
Mes ją valandą įkalbinėjome sakydami, kad norime padėti ir ji sutiko važiuoti su medikais.
Būna, skambina artimieji ir sako: sūnui paūmėjo liga, jis turi peilį ir yra neprognozuojamas. Tai mums tenka vilkėti ir neperšaunamas, neperduriamas liemenes bei tokį asmenį perduoti medikams“, - pasakoja Karolis.
Anot jo, per plauką nuo mirties atsidūrę žmonės skundžiasi sunkia finansine padėtimi, slegiančiomis skolomis, kitiems nesiseka meilėje, išgyvena skyrybas ir praranda tikslą gyventi. „Jei žmogus grasina, kad nori nusižudyti, vadinasi, su juo ne viskas gerai ir jam reikalinga skubi medikų ir psichiatrų pagalba. Dažniausiai tokie žmonės yra pristatomi į gydymo įstaiga ir toliau specialistai įvertina jo būklę bei priima sprendimą dėl tolesnio gydymo“, - sako pareigūnas.
K.Sakalauskas yra baigęs ir savižudybių prevencijos mokymo kursus. Tiesa, kaip sako, šių žinių tiesiogiai negali pritaikyti darbe, nes paprastai atvažiuoja jau į įvykio vietą. Bet žinias gali pritaikyti kolektyve stebėdamas, ar kuris nors kolega nesijaučia prislėgtas, arba galėdamas įtarimų sukėlusio šeimos nario paklausti: tu kartais negalvoji apie savižudybę?
„Dažniausios ir baisiausios nelaimės yra alkoholio pasekmė. Kaip žmonės bepyktų ant mūsų valdžios, kad ši stengiasi bet kokia kaina sumažinti alkoholio vartojimą, aš palaikau draudimus, nes, kaip sakiau, skaudžiausios nelaimės įvyksta per alkoholį“, - atsidūsta K.Sakalauskas.
Komentaras
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė:
- Jei paskambina į dispečerinę žmogus, kuris yra neramus, prislėgtas, nerandantis išeities, dispečeris gali įtarti savižudybės riziką. Tada registruoja iškvietimą ir perduoda ragelį pamainos vyresniajam gydytojui. Iš karto važiuoja brigada ir pamainos vyresnysis kalbasi su tuo žmogumi. Atsargiai klausia, kas atsitiko, kodėl jo tokia prislėgta nuotaika.
Brigada sprendžia klausimą vietoje. Jei žmogus aiškiai pasako norintis nusižudyti, tada irgi registruojamas kvietimas, pokalbis perduodamas pamainos vyresniajam. Brigada išvažiuoja ir, jei yra aiškūs simptomai, kad yra toks planas (nusižudyti – red.), jo namuose palikti jau nebegalima, jį priklauso vežti į stacionarą. Kada žmogus jau bando žudytis, irgi skubiai išvažiuoja brigada. Jei yra galimybė, dar bando su juo kalbėtis. Dažnai reikia ir policijos. Jei yra reali savižudybės grėsmė, jis privalo atsidurti stacionare. Kartais iš tikrųjų sudėtinga įvertinti riziką, nes žmogaus psichologija – itin sudėtingas dalykas.
Apie gręsiantį savižudybės pavojų galima įtarti, jei žmogus:
kalba arba juokauja apie savižudybę;
perdėtai domisi mirties ar savižudybės temomis;
rodo atsisveikinimo ženklus (pvz.: grąžina gautas dovanas, skolintus daiktus ir pan.);
staiga susidomi testamentais ir gyvybės draudimais;
ima be saiko gerti alkoholį arba vartoti narkotikus;
staiga pasikeičia, pradeda kitaip elgtis savo aplinkoje, nepagrįstai rizikuoja;
nebegali susikaupti, pasidaro dirglus ir agresyvus;
netenka intereso įprastinei veiklai;
atitolsta nuo draugų ir šeimos;
atsiranda ryškūs nuotaikos svyravimai, netikėti emocijų protrūkiai, depresiškumas;
sutrinka miegas, apetitas;
žmogus neigiamai vertina save.
Jeigu nujaučiate, kad jums artimas asmuo ketina nusižudyti:
Žiūrėkite į tai rimtai. Neatmeskite tos galimybės vien todėl, kad manote, jog jis tikrai to nepadarys.
Galite tiesiai paklausti ir paties žmogaus, kurį įtariate galvojant apie savižudybę, ir paaiškinti iš kokių užuominų apie tai sprendžiate.
Dažnai į savižudybę linkusiems asmenims labai palengvėja, kai atsiranda su kuo pasikalbėti. Nebijokite, kad pakišite jam tokią mintį apie tai užsimindami.
Būkite ramūs. Nepanikuokite. Panika tik padidins asmens nerimą, prarasite galimybę veikti.
Paskatinkite jį išsakyti savo jausmus ir mintis. Neteiskite jo už tai, ką sako. Neteisingai nežadėkite, kad viskas greitai susitvarkys. Nesileiskite priverčiami pažadėti, kad niekam nesakysite.
Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei asmuo pagalbos atsisako, pasikonsultuokite su specialistais.
Jei savižudybės rizika didelė, nepalikite asmens vieno. Nusiveskite jį su savimi ten, kur galima sulaukti pagalbos, arba paskambinkite į krizių centrą – ten jums patars, ką daryti.
Jei savižudybės aktas jau pradėtas, nedelsdami iškvieskite greitąją ir policiją. Jei asmuo ėmėsi savo gyvybei pavojingų veiksmų, vėliau ką nors daryti gali būti vėlu.
(parengta pagal Visuomenės sveikatos biuro informaciją).
Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais.
Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.
Komentuoti: