Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

Evelina Machova
2017-11-02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni specialistai vis dažniau dairosi į svečias šalis.
Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“
„Kas bus po sausio pirmosios? Problema užgrius eilinius gydytojus, kuriems teks dar daugiau dirbti, daugiau konsultuoti, ilginti darbo laiką. O juk jau šiandien gydytojų krūviai milžiniški“, - teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
- Per pastarąsias kelias dienas tapote socialinio tinko „Facebook“ superherojumi, nes ėmėtės iniciatyvos organizuoti diskusiją, kokia bus sveikatos sistemos ateitis ir koks vaidmuo čia tenka gydytojui. Šiek tiek keista, kad tokią diskusiją rengia profesorius, o ne, tarkim, Gydytojų sąjunga ar kita organizacija. Prieita riba, kai gydytojai nebegali tylėti?
- Man atrodo, kad situacija sveikatos sistemoje primena besiruošiantį užvirti arbatinuką. Mokamas atlygis už darbą nėra toks, kad medikas norėtų likti Lietuvoje. Jau dabar dėl smarkiai išaugusios migracijos beprotiškai sunku rasti slaugytojų dirbti pirminės asmens sveikatos priežiūros sistemoje. Ar slaugytoja, dirbanti su sunkiausiais pacientais, mokėsi tik tam, kad gaudama penkių šimtų eurų atlyginimą negalėtų išsinuomoti kambario sostinėje ir galop išvyktų į Norvegiją?
 
Gydytojai primena pervargusias bemieges Barbes devyndarbes, plėšosi keliais etatais bandydami sudurti galą su galu. Iš Gydytojų sąjungos kol kas nematome jokių aktyvių veiksmų. Galbūt užkulisiuose vyksta kokios nors derybos, bet mes, gydytojai ir slaugytojos, apie jas nieko nežinome. Diskusijos pakvietėme ir Gydytojų sąjungos vadovus, ir Seimo narius, ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus. Norime išgirsti, kokia iš tikrųjų yra situacija, kokios perspektyvos ir ko galime tikėtis. 

- Bet apie sveikatos sistemos problemas nuolat diskutuojama Seimo Sveikatos reikalų komitete, ministerijoje, ypač dabar, kai pradedamas svarstyti sveikatos apsaugos biudžetas. 
- Reikia ne tik kalbėti, kaip aštuoniais ar dešimt procentų padidinsime darbuotojų atlyginimus įstaigų vidinių resursų sąskaita, o nuspręsti, ar mums reikia tvarios sveikatos apsaugos sistemos. Visuomenė nori turėti kokybišką sveikatos paslaugą teikiantį gydytoją. Ar tai įmanoma, kai jis nuolat dirba viršvalandžius, o atlyginimas negarantuoja normalaus gyvenimo? Nors didžioji dalis lėšų sveikatos priežiūros sistemoje išleidžiama atlyginimams, šie, palyginti su aplinkinėmis šalimis, išlieka labai maži.
 
Galbūt sveikatos apsaugai turėtų būti skiriamas didesnis finansavimas, o gal reikia kokių nors kitų kardinalių sprendimų, idant situacija keistųsi. Galbūt reikalinga Privalomojo sveikatos draudimo fondo struktūros reforma. Pagaliau reikia spręsti ir įkainių formavimo klausimą, nes šiandien jie neatitinka sveikatos sistemos poreikių - ir gydytojai, ir gydymo įstaigos dirba skolon.
 

Gydytojas, teikiantis kokybišką paslaugą, sukuria problemą gydymo įstaigai, nes išleidžia daugiau pinigų, nei jam leidžiama. Sveikatos sistemos viduje yra daug problemų, kurias reikia spręsti.


- Kokias išskirtumėte kaip vienas aktualiausių?
- Po poros mėnesių įsigalios griežtas eilių reguliavimas, kuriam iš principo daugelis įstaigų nėra pasiruošusios ir net neturi finansinių bei žmogiškųjų resursų, kad šį įstatymą įgyvendintų. Kas bus po sausio pirmosios? Problema užgrius eilinius gydytojus, kuriems teks dar daugiau dirbti, daugiau konsultuoti, ilginti darbo laiką. O juk jau šiandien gydytojų krūviai milžiniški.
 
Įsigaliojus naujiems reikalavimams turėsime problemas, kurių tiesiog negalėsime išspręsti ir susidursime su sveikatos sistemos profanacija. Eiles mažinsime ne suteikdami kokybiškesnes paslaugas, bet didindami jų kiekybę. Tai nėra sprendimo kelias. Antra problema - e.sveikatos sistema, kurios veikimas mūsų netenkina. Elektroninė sistema turi būti vieta, kur keičiamasi informacija tiek tarp gydymo įstaigų, tiek ir tarp gydytojų ir pacientų. Dabar tiesiog kaupiami duomenys nežinia kam. Norime pokyčių, kurie būtų naudingi ir pacientams, ir gydytojams. 

- Pasakius A reikia nepamiršti ir B. Problemas išvardinote, turite pasiūlymų, kaip jas spręsti?
Nesu siūlytojas. Noriu išgirsti specialistų, kurie yra arčiau sveikatos sistemos valdymo, nuomonę. Gali būti, kad esu neteisus, tačiau gydytojai, kurie kasdien dirba praktikinį darbą, įsitikinę, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų. Estija tiek krašto gynybai, tiek sveikatos apsaugai skiria gerokai daugiau ir medikams moka gerokai didesnius atlyginimus. Nors devyniasdešimtaisiais buvome panašaus ekonominio lygio, estams pavyko užtikrinti ir geresnę sveikatos priežiūrą, ir ekonominę gerovę sveikatos priežiūros specialistams. Klausimas, kas Lietuvoje trukdo spręsti šias problemas?

- Susidaro įspūdis, kad didžioji dauguma politinių sprendimų sveikatos apsaugos sistemoje nukreipti į gydytojus. Tiesa, ne visuomet pasidomima, kaip šie galėtų visa tai įgyvendinti. Ar jums taip neatrodo?
- Ir jaučiam, ir matom, kad kol kas visos problemos deleguojamos žemiausiai grandžiai, o sprendimai formuojami komandiniu administraciniu metodu. Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti. Daugelis gydytojų kalba atvirai – nuvarytus arklius nušauna.
 

Norisi, kad ir sveikatos apsaugos sistemos vadovai imtų suvokti, jog pasiekiame ribą. Tačiau kiekviena valdanti dauguma vis atideda reikiamus sprendimus ir taip kasmet keliaujame toliau.

 
O juk esame pasiekę ribą, kai sistema nebegali būti efektyvi. Ji netenkina nei pacientų, nei slaugytojų, nei gydytojų, nei tų pačių sveikatos apsaugos sistemos vadovų. Ir išeities turime ieškoti visi kartu.
Be to, reikia grįžti prie pacientų ir gydytojų santykių bei ne vienerius metus rengto žalos atlyginimo be kaltės projekto. Turime visi galvoti, kaip sukurti tokią sistemą, kad medikai ir gydymo įstaigos neslėptų klaidų, būtų suinteresuoti kalbėti ir spręsti jas, o pacientai ir gydytojai netaptų advokatų aukomis.

- Akivaizdu, kad valdžios sprendimai medikų bendruomenės netenkina. Kaip tai pakeisti?
- Turime kalbėtis ir ieškoti sprendimų kartu, o ne pasakyti – spręskite problemas, o mes jų jums dar sukursime . Negalime sakyti, jog yra problemos atskirtos pavyzdžiui, atlyginimai, paslaugų įkainiai,teisinis reguliavimas,bendras sveikatos sistemos finansavimas. Visos šios susidedamosios dalys yra svarbios vienodai. Nuoširdžiai, manau, kad sveikatos sistema, palyginti su kitomis, yra tiesiog pamiršta. Suprantu, kad mūsų šalis nėra turtinga ir visų pinigų sveikatos apsaugai skirti negalime. Tačiau norisi, kad keistųsi ir valstybės vadovų, ir tų, kurie formuoja finansų politiką, požiūris. Mano nuomone, sveikatos sistema nusipelno išskirtinio ir jautraus požiūrio, nes mes kalbame apie žmogaus gyvybę ir sveikatą

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

2017.12.08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Neįgaliajam prieš nosį užtrenkė duris į baseiną

„Negi reikės neįgaliesiems statyti atskirą baseiną“, - nusistebėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės atliktas tyrimas parodė, kad Birštono „Eglės“ sanatorijos baseine nebuvo suteiktos kai kurios paslaugos vežimėliu jud...

Sveika visuomenė


Sveika gyvensena gali sumažinti genetinį polinkį sirgti

Lėtinės neinfekcinės ligos – tai problema, kelianti didelę grėsmę tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio gyventojų sveikatai. Labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas.
Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Vis daugiau žmonių pasaulyje kenčiant nuo psichikos sutrikimų daugėja emocinei būsenai pagerinti skirtų mobiliųjų programėlių. &Sc...
Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedels...


Fotoreportažas


Budinti vaistinė


„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

Prancūzijos farmacijos milžinė „Sanofi“ pasiekė susitarimą dėl JAV biotechnologijų įmonės „Bioverativ“ įsi...
Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų sausio vidurio VLK pavesta ...

Gydytojas ir pacientas


Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Gydytojui kardiologui Jonui Jarašūnui 2017-ieji buvo dosnūs naujų patirčių: gydytojas paragavo dėstytojo duonos Klaipėdos u...
Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialin...

Sveika šeima


Gripas nėščiajai daug pavojingesnis

Žiemai ritantis į antrą pusę įsibėgėja ir peršalimų bei gripo sezonas. Ginekologai-akušeriai įspėja, jog gripo komplikacijos nėščiajai prasideda daug greičiau ir yra kur kas pavojingesnės. Kokių atsargumo priemonių užklupus peršalimo simptomams reikėtų imtis būsimoms mamytėms?

Sveikatos horoskopas


Sausio 15-21 d.

Avi­nas
Pir­ma­die­nį ge­riau ne­val­gy­ki­te mė­sos, bus nau­din­ga duo­na, ža­lu­my­nai, pie­no pro­duk­tai. Penk­ta­die­nį ga­li­te pra­dė­ti da­ry­ti kvė­pa­vi­mo ir ener­ge­ti­nius pra­ti­mus. Sa­vai­tės pa­bai­go­je ga­li kiek su­sil­pnė­ti ka­sos veik­la.

Svetur


Gripas pasaulyje pražudo daugiau žmonių, nei manyta iki šiol

Iki šiol mirčių dėl sezoninio gripo, priklausomai nuo cirkuliuojančio štamo agresyvumo, kasmet buvo priskaičiuojama apie 250-500 tūkst. atvejų. Naujausi JAV ligų profilaktikos ir kontrolės centro (CDC – angl.) duomenys, paskelbti žurnale „The Lancet“, rodo, kad skaičiai yra didesni.

Redakcijos skiltis


Komentarai


Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Kristina Dūdonytė Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Eliza Kurcevič Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Norvegų kalba kenkia sveikatai
Henrikas Vaitiekūnas Norvegų kalba kenkia sveikatai

Naujas numeris