Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“

Aigustė Tavoraitė
2017-12-08
„Šiame darbe pakankamai daug kūrybos - operacijos metu gali pasirinkti kelis kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius“, – sako VU ligoninės Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vadovas prof. dr. Eugenijus Lesinskas.
Prof. Eugenijus Lesinskas: „Matai, kaip sistemoje gęsta jauni, protingi žmonės“
- Esate daugelio šiuolaikinių ausies chirurgijos operacijų šalyje pradininkas, jau dešimtmetį vadovaujate Ausų, nosies, gerklės ligų centrui. Dabar sąlygos diegti otorinolaringologijos naujoves palankesnės?
- Situacija nepalyginama. Anksčiau gydytojas, žinodamas, kad galima pacientą operuoti geriau ir norėdamas atlikti naują operaciją, kai kuriuos reikalingus instrumentus ir iš savo kišenės turėdavo nusipirkti. Šiandien didžiąją dalį pacientams reikalingų procedūrų ar operacijų atliekame aukščiausiu lygiu.

Mūsų ligoninėje, kaip ir lyderiaujančiose Vakarų valstybėse, atliekamos visos, net itin sudėtingos operacijos. Finansinė situacija šiek tiek gerėja. Kita vertus, tai tam tikra prasme tėra kosmetinės priemonės, suteikiančios galimybę kurioje nors siauroje srityje neatsilikti. Vienas dalykas yra bandyti neatsilikti nuo lyderių, kitas – norėti patiems jais tapti. Deja, atsižvelgiant į finansinius išteklius, valstybės požiūrį, tokios galimybės kol kas nelabai turime.

- Neseniai su kolegomis pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse panaudojote atvirų mikrochirurginių operacijų vizualizacijos sistemą, perteikiančią vaizdą 3D formatu.
- Mūsų chirurginio darbo pagrindas – monitorius, endoskopas, mikroskopas. Manau, kad tokios 3D formato sistemos – ateitis. Jos atveria galimybę daug patogiau ir detaliau įvertinti operacinį lauką. Jei chirurgas į jį žiūri plika akimi, prireikia ir nepatogiai pasilenkti, persikreipti, o naudojant 3D kamerą matomas iki šešių kartų padidintas vaizdas. Tai leidžia užtikrinti ir didesnį operacijos saugumą.

Jau dabar nemažai operacijų atliekame žiūrėdami į ekraną. Tiek jų metu, tiek diagnostikoje naudojami fibroskopai, endoskopai leidžia detaliai apžiūrėti, pasiekti gilius nosies, net kaukolės pamato taškus. Manau, žiūrėdami į mikroskopą greitai galėsime atlikti ir didesnės apimties minkštųjų audinių operacijas.

Ateityje viskas kelsis į mikromolekulinę mediciną. Didžiules galimybes atveria genetiniai tyrimai. Jau dabar suprantame, kokia klausos nervo vieta ir kodėl neveikia. Jį atkurti būtų galima pasitelkiant genetinius būdus ar kamienines ląsteles. Tiesa, šioje srityje dar judama lėtokai, bet įvykus proveržiui bus galima žmonėms grąžinti klausą, uoslę, regą.

- Galėtumėte išskirti jūsų atliekamų operacijų specifiką?
- Otorinolaringologija – viena sudėtingiausių medicinos sričių, apimanti ne tik minimalistinę, bet ir kaklo, galvos chirurgiją. O tai – didelės, atviros operacijos, su stambiomis kraujagyslėmis ir jų pažeidimo rizika. Nosies ar klausos rekonstrukcijos operacijose svarbūs yra milimetrai ir jų dalys, visas veiksmas vyksta pusės centimetro ar dar mažesniame kvadratiniame plote, kuriame „krapštaisi“ visą valandą.

Pavyzdžiui, žmogaus vienas klausos kaulelių sveria tik kiek daugiau nei gramą, jo matmenys – du trys milimetrai. Ir štai jį turi išimti, pakeisti protezu. Tam reikia preciziškumo, įgūdžių ir kantrybės. Šiandien labiausiai žavi, kad pradėjęs operaciją, supranti, jog gali ją padaryti dar subtiliau, detaliau ir saugiau. Šiame darbe yra pakankamai daug kūrybos: gali pasirinkti kelias kryptis tai pačiai problemai spręsti. Tai kasdien teikia vis naujus iššūkius. Džiugu, kad šiandien turime daug jaunų žmonių, kurie nori studijuoti otorinolaringologiją.


- Deja, nemažai jaunų medikų perspektyvos likti gimtinėje nemato...
- Ne vienas daug platesniu mastu atliktas tyrimas, kur klausiama medikų apie pasitenkinimą darbu, rodo, kad atlygis nėra pirmoje vietoje. Esminis dalykas – stinga tinkamo požiūrio į jauną specialistą. Nuvažiavus į Vakarų ligoninę matai, kad sistemai rūpi, kokia paslauga bus suteikta pacientui, rūpinamasi gydytojo sveikata, yra pagalvota apie darbo priemones.

Pats dirbdamas su studentais ir jaunaisiais gydytojais matau, kad protingam, perspektyviam jaunuoliui pirmus dešimt penkiolika metų nelabai rūpi, kiek reikia dirbti, miega naktimis jis ar ne. Jam dega akys, jis mato, kad gali padėti žmonėms, įsisavinti naują operaciją, padaryti tai, ko kiti nedarė. Bet toliau įsuka buitis, ateina rutina, išvargina gyvenimas, atsiranda šeima, vaikai, kuriems reikia valgyti. Ir tada matai, kaip sveikatos apsaugos sistemoje gęsta šie jauni, aktyvūs, protingi žmonės. Vieni to net nelaukia, kiti gavę gerą darbo vietą išvažiuoja vėliau.

- Panašu, kad šiandien medikų kantrybės taurė perpildyta. Tikite, kad permainos įmanomos?
- Sąjūdis neatsitiktinai kilo iš apačios – pačių gydytojų, kuriems tikrai sunku dirbti tokiomis sąlygomis. Ir pagrindinis dalykas vėlgi yra ne tiek atlyginimas, kiek situacija, kurioje atsidūrė gydytojas arba visa sveikatos apsaugos sistema. Jei ji funkcionuotų protingai, atsirastų lėšų ir atlyginimams, viskas spręstųsi savaime. Dabar kiek apmaudu, nes susidaro toks įspūdis, kad bandoma gesinti gaisrą šiek tiek pakeliant atlyginimus, bet pačios sistemos pertvarkos ženklų nematyti.

- Kas palaiko jūsų entuziazmą?
- Įkvepia besikeičiantis gyvenimas, atsiveriančios naujos galimybės. Nes kai atsiranda operacija ar tyrimo metodas, kurio prieš trejus metus nebuvo, apie kokią rutiną galima kalbėti. Smagu būti šių pokyčių epicentre bent savo šalyje. Džiugių momentų nestinga – štai ant stalo guli vaiko piešinys su prierašu „Gydytojau, ačiū už stebuklą“.

Berniukas, turėjęs nešioti klausos aparatus, jei pasiseks ir antros ausies operacija, galės girdėti be jų. Taip pat įpareigoja darbas su studentais. Įdomu dalyvauti ir universiteto valdymo procese. Džiugu matyti, kad fakultete vyksta teigiamos permainos, kurios, tikiuosi, pakeis ir mokslinio, pedagoginio darbo kokybę. Veiklų tikrai daug ir jos įsuka vis labiau.


Dosjė
Pirmasis Lietuvos chirurgas, atlikęs kochlearinės implantacijos ir implantuojamų klausos aparatų operacijas.
Nuo 1992 m. dirba VUL Santariškių klinikos gydytoju otorinolaringologu.
Vilniaus universitete 1999 m. apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 2007 m. vadovauja VUL SK Ausų, nosies ir gerklės ligų centrui ir VU MF Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikai.
Nuo 2010 m. – Vilniaus universiteto profesorius.
VU MF tarybos pirmininkas, VU Tarybos narys.


 

Komentuoti:

Vardas:
El.paštas:
Komentaras:

Paramedikai nustumti į šoną - padavėjai uždirba daugiau

2018.01.19
Lagaminus kraunasi ir svetur laimės ieško ne tik jaunieji gydytojai, bet ir paramedikai, kurie jaučiasi neįvertinti bei nustumti į šoną. „Kad galėtum išgyventi iš paramediko atlyginimo, tenka dirbti pusantro etato arba griebtis papildomo darbo. Kai kurie eina uždarbiauti padavėjais. Ką darysi – jie su arbatpinigiais gauna daugiau“, - pasakoja paramedikė Aleksandra i&scaro... Skaityti plačiau

Politikai diskutuoja, gydymo įstaigos... bankrutuoja

2018.01.19
Apie tai, jog mūsų sveikatos apsaugos sistemai reikia kardinalių permainų, pastarąsias savaites negirdėjo turbūt tik tas, kuris nesupranta lietuviškai. Jų reikalauja ir į gatves išėję jaunieji gydytojai, ir Lietuvos medikų sąjūdis. O štai likimo valiai paliktų periferijos gydymo įstaigų vadovai prabyla apie bankrotus ir svarsto, ar ligoninėms išnykus iš žemėlapio pirminiai sve... Skaityti plačiau

Norvegų kalba kenkia sveikatai

2018.01.19
Prašau nemesti šio rašinio, kol bent pirmos dalies neperskaitysite. Nes pirma dalis yra visai ne apie tai, kas yra antroje jo daly. Taigi... Skaityti plačiau

Rezidentas: kartais pas gydytojus pacientai ateina kaip į kirpyklą

2018.01.05
Benediktas Jonuška – Vaikų ligoninės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų chirurgijos skyriaus pirmų metų rezidentas. Tačiau jauno vyro veikla peržengia medicinos ribas. Jis - ir savanoris, ir muzikos didžėjus. Skaityti plačiau

Medikų pensijos - be privilegijų

2018.01.05
„Medikai nėra išskirti ir gauna pensijas kaip ir visi samdomi darbuotojai, priklausomai nuo atlyginimų dydžio ir nuo darbo stažo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas prof. Romas Lazutka. Dėl indeksavimo kitų metų pradžioje pensijos visiems vidutiniškai didės 21 euru, o dėl perskaičiavimo – sukaupusiems ilgą draudimo stažą apie 9 eurus. Skaityti plačiau

Darius Jauniškis: „Atlyginimų klausimas - tik problemų aisbergo viršūnė“

2017.12.08
„Mūsų dažnai klausia, kodėl taip skubame, juk su Labanausku (Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas – aut. past.) buvo sutarta, kad atlyginimai nuo liepos didinami penkiolika procentų. Tačiau mes sakome, kad medikams atsibodo laukti. Sistema, kuri nesikeičia dešimtmečiais, privalo tai daryti“, - įsitikinęs naujasis Lietuvos medikų sąjūdžio vadovas Darius Jauniškis... Skaityti plačiau

Kaip pasididinti pensiją?

2017.11.24
Visi tie, kurie vartoja rusiškus, baltarusiškus ir kiniškus vaistus turi problemų. Na, neišsigąskite stipriai: problemų turite ne jūs, o jūsų vaistų tiekėjai. Nes šiandien jau šešiolikta diena, kai įsigaliojo naujoji vaistų įvežimo ne iš Europos Sąjungos valstybių tvarka. Dešimt pakuočių kartą per mėnesį. Ir ne daugiau. Žinoma, jums asmeniškai toki... Skaityti plačiau

Ko reikia sklandesniam nėštumui

2017.11.24
Nors Lietuvoje neišnešiotų kūdikių gimsta vos 5-6 procentai, kiekvieno tokio mažylio atėjimas į pasaulį tampa didžiuliu iššūkiu tiek šeimai, tiek medikams. Kas paskatina priešlaikinį gimdymą ir reikalinga sklandžiam nėštumui užtikrinti, kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo sektoriaus vadove prof. Meile Minka... Skaityti plačiau

Šimtadienis kitaip

2017.11.16
Pa­skelb­tas šim­ta­die­nis iki Lie­tu­vos Vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­čio, ku­ris bus mi­ni­mas ki­tų me­tų Va­sa­rio 16 die­ną. Vie­šo­je erd­vė­je mir­ga idė­jos Lie­tu­vai. Šimt­me­čio trau­ki­nys links­mai nu­puš­ka­vo link Rad­vi&s... Skaityti plačiau

Hipokrato priesaika - valdžios botagas priversti gydytojus dirbti daugiau

2017.11.13
Įsivaizduokim situaciją, kad Norvegijos karalius išleidžia įsakymą panaikinti eiles gydymo įstaigoje... „Na skirtumas tas, kad ten manoma, jog gydytojai žino geriau, kaip valdyti eiles. Gydytojas pasako, ko jam reikia, kad jis galėtų atlikti savo darbą“, – sako laikinasis Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkas Norvegijoje gydytoju psichiatru dirbantis Ramūnas Aranauskas. Skaityti plačiau

R.Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

2017.11.09
„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.). Skaityti plačiau

Kas sudės e.sveikatos prasikaltėlių dėlionę?

2017.11.03
Prieš savaitę Seimo Antikorupcijos komisijoje nagrinėjant e.sveikatos diegimo klausimą netrūko pasisakymų, kad sistema, turėjusi palengvinti ir duomenų perdavimą, ir medikų darbą, iš tikrųjų ne vienam sveikatos apsaugos ministrui tapo rakštimi, žinote, kokioje vietoje. Tai - ne pirmas kartas, kai ieškoma, kas išvaistė e.sveikatos pinigus ir kodėl ji buksuoja. Tiesa, kaži ar sė... Skaityti plačiau

Prof. Vytautas Kasiulevičius: „Keista, kad ta perdegusi sistema vis dar gali dirbti“

2017.11.02
Rytoj, penktadienį, Vilniuje Inovatyvios medicinos centre Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas, VU profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius kolegas, sveikatos politikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kviečia diskusijos apie tai, kas vyksta sveikatos sistemoje. Medikai sako besijaučiantys kaip nuvaryti arkliai, su kuriais žinome kas daroma, o jauni s... Skaityti plačiau

In­sul­to ri­zi­ką au­gi­na prie­šir­džių vir­pė­ji­mas

2017.10.26
„In­sul­tas – bjau­ri li­ga. Tik­rai nie­kam ne­pa­ta­riu juo sirg­ti. Ne­ap­si­mo­ka“, – sa­ko prieš pen­ke­rius me­tus in­sul­tą pa­ty­ręs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­nio or­kest­ro me­no va­do&... Skaityti plačiau

Neįgaliajam prieš nosį užtrenkė duris į baseiną

„Negi reikės neįgaliesiems statyti atskirą baseiną“, - nusistebėjo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė. Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės atliktas tyrimas parodė, kad Birštono „Eglės“ sanatorijos baseine nebuvo suteiktos kai kurios paslaugos vežimėliu jud...

Sveika visuomenė


Sveika gyvensena gali sumažinti genetinį polinkį sirgti

Lėtinės neinfekcinės ligos – tai problema, kelianti didelę grėsmę tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio gyventojų sveikatai. Labiausiai paplitusios ir daugiausiai žalos padarančios yra širdies bei kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos, cukrinis diabetas.
Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Specialios programėlės depresinei nuotaikai įveikti

Vis daugiau žmonių pasaulyje kenčiant nuo psichikos sutrikimų daugėja emocinei būsenai pagerinti skirtų mobiliųjų programėlių. &Sc...
Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Ligonių kasos kviečia dalyvauti vėžio prevencinėse programose (video)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedels...


Fotoreportažas


Budinti vaistinė


„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

„Sanofi“ perka JAV vaistų nuo hemofilijos gamintoją „Bioverativ“

Prancūzijos farmacijos milžinė „Sanofi“ pasiekė susitarimą dėl JAV biotechnologijų įmonės „Bioverativ“ įsi...
Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Nuo šiol paraiškas dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priima VLK

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų sausio vidurio VLK pavesta ...

Gydytojas ir pacientas


Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Kardiologas Jonas Jarašūnas: „Jaučiuosi reikalingas Lietuvoje“

Gydytojui kardiologui Jonui Jarašūnui 2017-ieji buvo dosnūs naujų patirčių: gydytojas paragavo dėstytojo duonos Klaipėdos u...
Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos mokslininkų sukurta rankų drebulį mažinanti technologija pasiekė rinką

Lietuvos startuolio „Fidens“ sukurta „ViLim Ball“ technologija padeda sumažinti vieną iš esensialin...

Sveika šeima


Gripas nėščiajai daug pavojingesnis

Žiemai ritantis į antrą pusę įsibėgėja ir peršalimų bei gripo sezonas. Ginekologai-akušeriai įspėja, jog gripo komplikacijos nėščiajai prasideda daug greičiau ir yra kur kas pavojingesnės. Kokių atsargumo priemonių užklupus peršalimo simptomams reikėtų imtis būsimoms mamytėms?

Sveikatos horoskopas


Sausio 15-21 d.

Avi­nas
Pir­ma­die­nį ge­riau ne­val­gy­ki­te mė­sos, bus nau­din­ga duo­na, ža­lu­my­nai, pie­no pro­duk­tai. Penk­ta­die­nį ga­li­te pra­dė­ti da­ry­ti kvė­pa­vi­mo ir ener­ge­ti­nius pra­ti­mus. Sa­vai­tės pa­bai­go­je ga­li kiek su­sil­pnė­ti ka­sos veik­la.

Svetur


Gripas pasaulyje pražudo daugiau žmonių, nei manyta iki šiol

Iki šiol mirčių dėl sezoninio gripo, priklausomai nuo cirkuliuojančio štamo agresyvumo, kasmet buvo priskaičiuojama apie 250-500 tūkst. atvejų. Naujausi JAV ligų profilaktikos ir kontrolės centro (CDC – angl.) duomenys, paskelbti žurnale „The Lancet“, rodo, kad skaičiai yra didesni.

Redakcijos skiltis


Komentarai


Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Kristina Dūdonytė Delsiama įgyvendinti žmonių su negalia teisę – teisę į savarankišką gyvenimą
Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Eliza Kurcevič Revoliucija ŽIV gydyme Lietuvoje? Kol kas tik pavėluotas bandymas pavyti laiką
Norvegų kalba kenkia sveikatai
Henrikas Vaitiekūnas Norvegų kalba kenkia sveikatai

Naujas numeris