Faktas 
Per tris šių metų ketvirčius pranešimai apie gulinčius asmenis (neblaivius, sužeistus, mirusius) sudarė apie 6,6 proc. iš visų registruotų GMP įvykių skaičiaus. Tai būtų 17444 pranešimai iš 262656. Tiesa, į šią statistiką neįtraukti pranešėjai, skambinantys tiesioginiais GMP numeriais.

---

 
Gal sustojo širdis?
Praeiviams uždavėme klausimą: kaip jie reaguoja pamatę gatvėje ar viešajame transporte miegantį (parkritusį) žmogų?
„Kai kada žmonės miršta tik todėl, kad aplinkiniai mano, jog jie – neblaivūs. Tačiau žmogus gali būti ir infarkto ištiktas. Svarbu išsiaiškinti: jis - neblaivus ar sergantis? Nežmoniška praeiti pro šalį ir leisti jam toliau gulėti gatvėje“, - sakė sutiktas šešiasdešimties metų Valentinas.
Kitas pusamžis vyras pasakojo, kaip eidamas į parduotuvę pamatė ant kelio nuvirtusį prašalaitį. Kol svarstė, kaip pasielgti, suskambo nepažįstamojo telefonas. Juo atsiliepus, paaiškėjo, kad gulinčiojo ieško apsiverkusi žmona, jau perskambinusi visas ligonines. Netoliese gyvenanti moteris atskubėjo vos per kelias minutes ir, nuoširdžiai padėkojusi praeiviui, neblaivų vyrą parsitempė namo.
 
Atlikdami mini apklausą, susidarėme nuomonę, kad ypač jaunuoliai panašiose situacijose kviestų greitąją pagalbą.
„Tokiems žmonėms reikia ištiesti pagalbos ranką. Juk gali visko nutikti: gal sustojo širdis?! Būtinai turi prieiti, patikrinti pulsą, įvertinti, ar žmogus reaguoja į aplinką, ir iškviesti greitąją pagalbą. Ne kartą teko padėti vos ant kojų pastovinčiam vyresnio amžiaus neblaiviam vyrui. Bent iki stotelės palydi ir padedi atsisėsti. Iš tikrųjų sulaukiau padėkos žodžių, kad nelikau abejingas“, - sakė 21-erių Gytis.
Bendraamžė Ernesta iš draugų yra girdėjusi ne vieną laimingai pasibaigusią istoriją. „Bičiuliams yra tekę padėti sąmonės netekusiam praeiviui. Galima sakyti, kad jie išgelbėjo nelaimėliui gyvybę“, - prisiminė mergina.
 
Pranešimų daugėja
 

„Skambučių dėl gatvėje ar laiptinėje miegančių neblaivių asmenų sulaukiame kiekvieną dieną. Kadangi neaišku, kas tam žmogui gali būti, rekomenduojame iš karto skambinti Bendrosios pagalbos telefonu 112. Tai gali būti ir apsinuodijimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Jei žmogus apsvaigęs, dar nereiškia, kad jam neprireiks medikų pagalbos dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų. Tuomet mūsų operatoriai, išsiaiškinę pagrindinę informaciją apie gulintį asmenį, praneša greitajai pagalbai“, - sako Bendrojo pagalbos centro (BPC) Parengties ir kokybės kontrolės vyriausioji specialistė Audronė Luneckienė.

 
Anot jos, visuomet siūloma iš saugaus atstumo šūktelėti gulinčiajam ir jį pakalbinti. Taip įsitikinti, ar jis reaguoja į aplinką, ar yra sąmoningas.
„Nereikia gulinčio asmens purtyti ar žadinti, tikrinti, jis blaivus, ar ne. Jei nereaguoja, visais atvejais raginame pranešti numeriu 112. Galbūt žmogui išgelbėsite gyvybę“, - kaip teisingai elgtis tokiose situacijose pamokė Bendrojo pagalbos centro specialistė A. Luneckienė.
 
Moteris pastebi tendenciją, kad neblaiviam asmeniui praeiviai dažniau nori iškviesti policiją, o ne greitąją. „Dažnai skambinantieji sako: siųskite ne greitąją, o policiją, nes gulintysis - neblaivus. Netgi kyla konfliktinių situacijų, kai mūsų operatoriui išsakomi priekaištus: kam jūs siunčiate greitąją, jei reikia policijos!
Bet laikomės tokios tvarkos, kad gulinčiam žmogui pirmiausia siunčiame skubią medicininę pagalbą. Nuvažiavus į tokį iškvietimą, kai skambinantysis patikina, kad medikų pagalbos neprireiks, būna priešingai. Apsinuodijimas alkoholiu irgi labai pavojingas“, - įspėja specialistė.
 
Nesaugus ir mažiausias alkoholio kiekis

Alkoholio vartojimas turi įtakos ne tik priklausomybės vystymuisi, bet įvairioms kitoms ligoms kaip kepenų cirozė ar kasos uždegimas.
„Naujausi tyrimai rodo, kad netgi itin mažos alkoholio dozės gali padidinti vėžio riziką. Bet ir prieš šiuos tyrimus, atsižvelgdami į tai, kad gali formuotis priklausomybė nuo alkoholio, kalbėdavome tik apie mažai rizikingą jo vartojimą. Dažnai aplinkiniai ir pats asmuo nesugeba įvertinti realios grėsmės ir nesikreipia pagalbos, o susiformavusi priklausomybė toliau progresuoja. Žmonės sumenkina ligos pasekmes, sukuria pateisinimo - pasiteisinimo sistemą“, - sako Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata.
 

Pasaulinė sveikatos organizacija apibrėžia 3 alkoholio vartojimo ribas – mažai rizikingą, pavojingą ir žalingą sveikatai. Kiekis matuojamas santykiniais alkoholio vienetais, kurių vieną sudaro stiklelis (40-50 ml) stipraus alkoholinio gėrimo, taurė (150-200 ml) vyno, bokalas (400-500 ml) 4-5 proc. stiprumo alaus. Rizikingu laikomas vartojimas, kada moteris išgeria daugiau kaip 14 SAV, o vyrai – daugiau kaip 21 SAV per savaitę.
„Vieniems priklausomybė gali išsivystyti per keletą metų arba dešimtmečių, o kitiems esant įgimtam genetiniam polinkiui, pasireiškiant impulsyviam elgesiu ar padidėjus nerimui – itin greitai. Taip pat paaugliams, kai nėra nesusiformavę galvos smegenys, priklausomybė gali išsivystyti per keletą mėnesių ar pusę metų“, - įspėja E.Subata.
Visgi, kaip reikia elgtis pamačius gatvėje šmirinėjantį neblaivų asmenį?
 
„Bet kuriuo atveju reikia kviesti greitąją pagalbą, nes žmogus gali nukristi dėl įvairių priežasčių, nebūtinai susijusių su alkoholio vartojimu“, - sakė priklausomybių ligų specialistas.
E.Subata jau pastebi teigiamų poslinkių šioje srityje. „Prieš daugiau negu dešimt metų Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų vertinimu, kas dešimtas vyras Lietuvoje turi priklausomybę nuo alkoholio, tai yra beveik 10 procentų, o moterų – 2 proc. Kadangi dabartinis sveikatos apsaugos ministras pradėjo vykdyti ryžtingą politiką, kai kuriuos poslinkius jau galima matyti. Pavyzdžiui, statistiškai sumažėjo vidutinis alkoholio suvartojimas vienam žmogui per pastaruosius dvejus trejus metus. Po priklausomybės ligų centrų reorganizacijos suteikta ir šiek tiek daugiau paslaugų. Ypač pirmą kartą svarbi išorinė motyvaciją, kaip mes kartais vadiname netiesioginė prievarta, nes prievartinio gydymo nėra. Tai yra, kai šeima, įvairios tarnybos ar darbdavys gali padaryti spaudimą ir žmogus savo noru sutinka gydytis, suprasdamas, kad gydytis geriau, nei patirti nemalonias pasekmes“, - sako E.Subata.

---

 
Komentaras
Vilniaus miesto GMPS direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė:

- Į gatvėje gulinčius žmones aplinkiniai reaguoja. Kas pro langą pamato arba pravažiuoja automobiliu ir skambina mums. Iškvietimai pasiteisina: būna ir insultai, ir infarktai, ir epilepsijos priepuoliai. Arba vyresnio amžiaus žmogus nugriuvo ir susilaužė koją – nebepasikelia.
Paklauskite, kas atitiko, ar galiu jums padėti? Tada pamatysite, ar jis reaguoja, ar ne. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar sąmoningas. Jei nereaguoja, greičiausiai be sąmonės. Tuomet nedelsiant reikia kviesti greitąją.
Jei žmogų ištiko klinikinė mirtis, tai yra nėra nei kvėpavimo, nei širdies veiklos, nei kraujotakos, reikėtų pradėti gaivinti. Dispečeris pataria, ką ir kaip daryti, kol atvyks greitoji pagalba. Radus žmogų be sąmonės, pagal galimybes į pagalbą reikėtų pasikviesti aplinkinius.
 

Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-priklausomybes-ligu-klausimais.
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.